Prof. habil.. dr. Zenono Bajoriūno laiškas

bajoriunasDidž. Gerb. Signatare – Eugenijau Petrovai, nuoširdžiai dėkoju Tamstai už pakvietimą dalyvauti kraštiečių susitikime.

Joniškėlyje prabėgo mano paauglystė ir jaunystė. 1944 m. išlaikęs konkursinius egzaminus įstojau į Pasvalio gimnazijos I-mą klasę. 1945-1947 metais mokiausi Joniškėlio progimnazijos – vėliau (to paties miestelio) vidurinėje mokykloje. Ją baigiau 1951 metais. Mokykla buvo įsikūrusi Karpių rūmuose ir parke. Ją iki šiol prisimenu. Tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Pastarąją buvo apglėbusi nuostabi aura.

Ypač mane masina kraštiečių susitikimų tradicija. Ją turtina ir puoselėja iškilūs žmonės: Mykolas Aleliūnas, Gediminas Beltė, dr. Algimantas Garliauskas, doc. Dr. Meilutė Ramonienė, Jonas Sviderskis, Romasis Vaitekūnas, Violeta Veličkienė ir kt. Ačiū Jums, kad esate! Visiems linkiu gėrio ir grožio plėtros namuose!

Prancūzų mokslininkas, filosofas G. Bašharas savo darbuose ,,Ugnies psichoanalizė“, ,,Vanduo ir svajonės“ , ,,Erdvės poetika“ skatina veržtis iš kasdieninės patirties formuojamų dvasios įpročių stingulio. Jis teigia, jog būtent džiaugsme, o ne kančioje žmogus atranda savo dvasią, Ypač išmintingi jo pamąstymai apie namą. (Juos atrenku iš darbų visumos). Jis rašo, kad namai žmogaus gyvenime pašalina atsitiktinumus, didina nenutrūkstamumą… Be namų žmogus yra išsibarsčiusi, užsiskleidusi būtybė… Gyvenimas prasideda gerai saugioje ir drungnoje namų sterblėje… Neveltui stengiamasi, kad namai būtų pilni esminio gėrio. Ypač gimtieji namai laiko ,,nejudančią“ vaikystę savo rankose… Juose įsigali vidinių galių trauka…Nėra tikro intymumo, kuris atstumia… Net namų pastogės mus traukia. Neužmirštame kai būdami vaikais, neturėdami savo kambario, lėkdavome išlieti savo nepasitenkinimą į savąjį kampelį…. Gimtajame name susiformuoja svajų vertybės. Jos nedingsta namui išnykus…Namuose mes mažiau baiminamės. Grįžę svajoti į senąsias palėpes ilgai nelipame žemyn… Ir vienatvėje namai didžiausias mūsų prieglobstis – absoliuti palaima… Namuose svaiginanti ramybė pakeičia nuovargį. Mes dažnai trokštame tylos pauzių…

Ilgam išvykdami iš namų net nubraukiame ašarą (Z. B.).

Mums dera gilintis į gėrio, grožio, dvasingumo naujame name plėtrą. Tai paskatintų žengti tvirtą žingsnį per patirties lauką, tausoti vidinę ramybę, išdrįsti pakilti virš tikrovės. Didžiojo amerikiečio Henry‘o David‘o nuostab‘ioje knygoje VOLDENAS rastume svarbių tiesų apie naują namą. Išrenku jas iš visos knygos (Z. B.). Pasak minėto autoriaus, kai pagalvoju įsigyti kokį nors prabangų būstą mane atbaido, kad mano kraštas neparengtas žmogiškai kultūrai ir mes vis dar turime riekti mūsų dvasinę duoną žymiau nei mūsų protėviai riekė kvietinę duoną…Tebūnie mūsų namai kupini grožio ten kur jie liečiasi su mūsų gyvenimu, kaip perlamutru išklota moliusko kriauklė, o neapdėti jie iš viršaus…Aš nebuvau sutikęs geresnio draugo už vienumą. Mes dažniau esame vienišesni svetur, tarp žmonių, nei palikę vieni savo kambary… Prieš išpuošiant mūsų namus gražiais daiktais, reikia nuvalyti jų sienas, išvalyti mūsų ir padėti pagrindu mūsų gyvenimo būdą bei tvarką: na, o grožio jausmas geriausiai ugdomas už durų..

Manau, kad dera neužmiršti pasaulio problemų ir žmonių ramybės. Savo metu Sigitas Geda rašė, kad žmogus nėr istorinis gyvulys, jog jam kartais nereikia jokių teisių, duokite ramybės…Neabejoju proto reikšmingumu žmogui. Vyskupas M. Valančius sakė: ,,Tam ir galvos, kad į š…… lapų nepribyrėtų“.

Kraštiečių lobis gimtinė. Vokiečių didakto prof. A. Schmider,io žodžiais tariant, ji arčiau supažindina su tautos dvasiniu gyvenimu įvairiose jo formose, kaip jis kuriamas miškuose, kaimuose, gatvėse ir padavimuose. Goethė vieną kartą pasakė: ,,Pietizmas , jeigu jis kaip stebuklas atsirastų žmonėse, galėtų pagydyti pasaulį nuo daugelio blogumų, kuris nepagydomai serga“. (Pabr. Z. B.).

Klinikinės ir pasotacinės psichologijos specialistė Zenomena Ptužek (Lenkija) rašo, kad pasaulyje yra daug priešiškumo, egoizmo, įtarumo, padėties nesupratimo, nesąžiningumo, raganų medžioklių, nusivylimų, žmogus nesijaučia saugus, kartais jam kyla noras pabėgti nuo visko, atsiranda pagunda numoti ranka į kitų žmonių pasitikėjimą juo, apsimesti ligoniu ir šiaip išvengti atsakomybės, Jis gali grumtis reaguodamas į jam nepalankią reakciją. Neabejoju, kad minėtos autorės mintys labai reikšmingos krizes išgyvenantiems žmonėms, suprasti save ir kitą žmogų, susidomėti asmenybės problemomis, jos sveikatą alinančiais veiksmais, mokytis kantriai ištverti sunkumus, pritaikyti savo išpažįstamą filosofiją ir religiją, neprarasti vilties ir kt.

Artūras Šopenhaueris (1788-1860) to meto pasaulyje paplitusio pesimizmo teoretikas-,,gyvenimo filosofijos“ pirmtakas. A. Šopenhauerio tyrimai iki šiol neprarado svarbos. Jis laikytinas pasaulyje paplitusio pesimizmo teoretiku. Viena iš reikšmingiausių ir stambiausių A. Šopenhauerio studijų iš dvitomio rinkinio yra ,,Parerga und Paralipomena“. Jis buvo itin populiarus tarp prieškario laikų Lietuvos inteligentijos (Žr., anotaciją).

Maloniai prašau perskaityti: A. Šopenhaueris Gyvenimo išminties aforizmai. Tai išmintingai parašytas veikalas. Jame paskelbtos mintys galėtų papildyti Tamstų žinias apie amžinus žmogaus būties klausimus.

Kraštiečių susitikimai gali padidinti jų saugumo jausmą. Patirtas buvimas kartu maga rasti naujų jėgų niūrių nuotaikų įveikimui, nepilnavertiškumo komplekso, susvetimėjimo nugalėjimui. Manau, kad kraštiečių susitikimų tradicija savaip verčia žmogų kažkam priklausyti ir tuo pačiu stengtis būti laisvu. Vien mobiliais telefonais, SMS žinutėmis neįmanoma pakeisti susitikimų – pokalbių ,,akis į akį“ privalumų, bendro emocijų išgyvenimo. Daug kas lieka nematomo….

Pragiedrinti mūsų protą, širdį, dvasią gali nuostabi Zigmunto Bauman,o knygos: ,,Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą“ (Vert. Iš anglų k. – Vilnius: Apostrofo, 2007, -272p.). Jos anotacijoje rašoma: ,,Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą yra šiuolaikinio pasaulio buvimo analizė, pateikiama per žmonių tarpusavio santykių prizmę. Autorius iškelia moderniojo žmogaus nesugebėjimą siekti pastovumo ir tęstinumo, nuvainikuoja daugelį psichologinių mitų, laikomų žmonių tarpusavio santykių panacėja, ir pademonstruoja daugelio receptų, kuriuos perša mas-media, tuštumą“.

Linkiu geros sveikatos, valio tvirtybės, neskubotų apsisprendimų, pasitikėjimo savimi, branginti savo ir kitų likimą, pažinti savo didybės potencialą. Pasitikėkite Jūsų laukiančią sėkme!

Malonu bendravim1 su Jumis baigiu angų filosofo Bekon,o išmintimi, jog ilgos kalbos dalykui padeda tiek, kiek moters sijonui užtrauktukas ėjimui.

Pagarbiai, Zenonas Bajoriūnas (parašas)

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.