Press "Enter" to skip to content

Senovinės erdvės įkvepia mokslininkus

Žemdirbystės instituto bandymų stotis rūpinasi vienu didžiausių Lietuvoje Joniškėlio dvaro ansambliu.
Joniškėlio (Pasvalio r.) istorija neatsiejama nuo šio krašto dvarininkų Karpių. Miestelį puošia išlikęs šios giminės dvaras, kuriame įsikūrusi Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis, Karpių įkurtas žemės ūkio mokyklos kompleksas, jų funduota bažnyčia, mokyklos ir ligoninės pastatas.

Tvarko centrinius rūmus

Nors Karpiai buvo turtingi, turėjo dvarų Žemaitijoje, Šiaurės Lietuvoje, jų rezidencija Joniškėlyje buvo gana kukli. Dabar tai vienas didžiausių Lietuvoje išlikusių dvaro ansamblių: 24 hektarų plote yra 20 įvairios būklės didesnių bei mažesnių pastatų ir senas parkas.
Išsaugoti klasicistinius centrinius dvaro rūmus, statytus XVIII a., padėjo čia įsikūrusi bandymų stotis. Mokslininkai džiaugiasi galėdami dirbti erdviose patalpose, tačiau turi ir rūpesčių saugant architektūros paminklą.
„Joniškėlio dvaro sodybos pastatų yra daug, tačiau restauruotų ir sutvarkytų – mažai. Daugiausia dėmesio skiriama centriniams rūmams, kur įsikūrusi bandymų stotis. Iš dalies restauruotas sodininko namas parko gale. Kiti pastatai laukia savo eilės, jiems restauruoti reikia rimtų investicijų“, – tvirtino Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stoties direktorė dr. Stanislava Maikštėnienė.

Restauravimui – kooperuotos lėšos

Pasak S.Maikštėnienės, dvaro pastatai tvarkomi kooperuotomis valstybės kultūros paveldui saugoti skirtomis, rajono savivaldybės ir Joniškėlio bandymų stoties lėšomis. Kasmet susidaro vidutiniškai apie 300 tūkst. litų dvaro sodybos rekonstrukcijai.
„Tvarkome ir tvarkome. Turbūt naujus pastatus pastatyti lengviau nei rekonstruoti senus, tačiau tai – mūsų istorijos dalis, kurią privalome išsaugoti. Tenka vis nuardyti nuo sienų trupantį tinką ir vėl remontuoti. Toks darbas reikalauja daug lėšų. Reikėjo įrengti nuogrindas, kad nuolat nedrėktų sienos ir nebyrėtų tinkas“, – pastebėjo Joniškėlio bandymų stoties direktorė.

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymo stoties vadovė prisiminė, kad dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo parengtas naujųjų rūmų, statytų XIX a. pab., ir vakarinės oficinos (dvaro tarnų gyvenamasis pastatas) restauravimo projektas, tačiau jam lėšų vis neatsiranda.
Išlikę gražūs ūkiniai pastatai – kalvė, rūkykla. Dvaro karvidės išnuomotos gyvulius laikantiems žmonėms. Stipriai nuo prieš keletą metų kilusio gaisro nukentėjo arklidės.

Rado Karpių dvaro židinį

S.Maikštėnienė atkreipė dėmesį, kad rūmų vidus restauruojamas bandymų stoties lėšomis. Nebaigta tvarkyti buvusi dvaro rūmų svečių menė, kurioje dabar vyksta konferencijos, seminarai, kiti renginiai.
Svečių menėje buvo du dekoratyvūs židiniai, kurių dabar nebelikę. Vieną židinį, patekusį pas Joniškėlio gyventoją, tikimasi susigrąžinti. „Manome, kad tai Karpių dvaro židinys, sutarėme jį pirkti. Tik dabar specialistai turėtų įmūrytą židinį tinkamai perkelti“, – sakė Joniškėlio bandymų stoties direktorė.
Virš židinių nišose yra freskos, kuriose pavaizduotos antikos deivės. Joms restauruoti pritrūko žinių ir techninių galimybių. „Šias freskas apžiūrinėjęs Vladas Drėma patarė jų neliesti, kol nebus galimybių autentiškai atkurti“, – aiškino S.Maikštėnienė.

Gaivins dvarą ir siauruką

Mokslo įstaigai tenka rūpintis ir 10 ha parku, kuriame, kaip manoma, pasodinta iki 90 rūšių medžių – vietinių ir introdukuotų. Abipus Mažupės upelio pasodintas parkas sudarytas iš kelių dalių. Prancūziško stiliaus dalyje – ratais ir pusračiais apsodinti medžiai. Angliškas parkas įsiterpęs tarp dviejų alėjų, apsodintų liepomis ir kaštonais.
„Parką bandome atnaujinti, tačiau senų medžių paunksnėje nauji labai sunkiai prigyja. Gal tik liepos kiek atsparesnės, o kiti pasodinti medeliai skursta. Deja, bet dalį liaunų medelių nulaužia ir vietinis jaunimas, išvartantis ir kasmet statomus suolelius“, – apgailestavo S.Maikštėnienė.
Bandymų stoties darbuotojai prarado norą prižiūrėti ir prieš centrinius rūmus buvusį didelį rožyną, kuris prieš kurį laiką puoselėtas pagal senas Karpių tradicijas. Nemažai pastangų reikia prižiūrint parką. „Vien šienauti kiek reikia! Mums, kaip kultūros paveldo saugotojams, darbo birža atsiunčia žmonių atlikti viešuosius darbus. Aišku, ne viską suspėjame: juk mūsų pagrindinis tikslas – žemdirbystė ir moksliniai tyrimai“, – pastebėjo mokslo įstaigos vadovė. Daug vilčių teikia Panevėžio apskrities administracijos ir siaurojo geležinkelio gaivintojų sumanymas atkurti siauruką Lietuvos šiaurės regione. Tuomet siaurukas atriedėtų ir iki Joniškėlio dvaro, kur turistai turėtų kuo pasigrožėti. Šiam projektui ketinama siekti Europos Sąjungos lėšų.

Garsėjo labdaringa veikla

Dvarininkai Karpiai Joniškėlyje paliko ryškų labdaringos veiklos pėdsaką. Jų dėka Joniškėlyje buvo pastatyta bažnyčia, ligoninė, mokykla.Mūrinė Joniškėlio bažnyčia atsirado XVIII a. pab. Benedikto Karpio pastangomis. XIX a. pr. klasikinio stiliaus ligoninės pastatui testamentu lėšas skyrė Ignas Karpis. Tai seniausia kaimo ligoninė Lietuvoje. Tuo pat metu iškilo ir mokykla. Ji įkurta iš to paties dvarininko testamente numatytų lėšų. Tvirtinama, kad šią mokyklą kuravo Vilniaus Universitetas. Kone po šimtmečio tose patalpose buvo įkurta žemės ūkio mokykla, veikianti iki šiol. Mokykla pavadinta fundatoriaus Igno Karpio vardu.

Vida Tavorienė

Šaltinis: www.valstietis.lt

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.