Kruopelytė vaikystės…

Pasaulis be mobilių telefonų ir interneto, be „čipsų“ ir kolos, be Zvonkių ir „Daktaro Hauso“… Pasaulis, kuriame visi rengiasi vienodais rūbais, o didžiausia svajonė – gauti Levis džinsus… Ten per pertraukas koridoriais visi vaikto susikibę rankomis rateliu , o kasryt, prieš pamokas, visi daro mankštą…  Žiema visi klekcionuoja pašto šenklus, o vasaromis laido aitvarus… Mokytojai griežtesni, baisesni, piktesni… bet ir labiau gerbiami,  mylimi…  Nėra viso to kas dabar savaime suprantama ir įprasta, bet yra DRAUGAI.  Su jais kartu keliamės ir einame į mokyklą, kartu nusirašinėjame namų darbus ir sėdime po pamokų, dalinamės paskutiniu ledinuku už 11 kapeikų ar pasislėpę geriame vyną…

Ir visai nesvarbu po kokia tai buvo vėliava, nes tai buvo VAIKYSTĖ… Jau niekada nebus žydresnio dangaus, skanesnio duonos kasnio, ar geresnių draugų nei tuomet.

Iš mokyklos archyvų ištraukiau kruopelytę kažkieno vaikystės… Gal pravers…

retromokykla

Komentuoti su „Facebook “

5 komentarai

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.