Apie Lietuvos ąžuolus ir danų kiaules

meskalaukieciai

Į Meškalaukio bendruomenės susirinkimą suėję sodiečiai išklausė bendruomenės pirmininkės Astos Želvienė informaciją apie nuveiktus ir planuojamus darbus, kaip ir kiek surinkta bendruomenės pinigų, kur ir kiek jų išleista. Kaimo vaikai pradžiugino nuotaikinga programėle. Bet labiausiai visiems rūpėjo kita šio susiėjimo dalis – diskusija, kaip toliau priešintis danų ūkininko įsteigto kiaulyno kaimynystei.

Ragino kalbėti faktų kalba

Meškalaukiečiai į savo susirinkimą pakvietė didelę patirtį su daniška kiaulių verslo invazija turinčių žmonių. Pagelbėti atvažiavo biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, Tarptautinės ekologijos ir saugios žmonių veiklos mokslų asociacijos narys, profesorius Algirdas Baubinas, Kovo 11-osios Akto signataras, Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos „Mažupė“ tarybos narys Eugenijus Petrovas, buvo svečių iš Mažeikių, Radviliškio, Pakruojo rajonų – bendruomenių, kurioms taip pat tenka kautis už teisę gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje.

-Kokios gali būti tų problemų, kurias jūs gvildenate šiandien, pasekmės, aš įrodžiau jau prieš trisdešimtį metų, – teigė monografijos „Gyvulininkystės objektų ir jų aplinkos higiena“ autorius prof. A. Baubinas. – Tuo klausimu pradėjau domėtis pats pirmas visoj sovietų sąjungoj, todėl nekartą buvau auklėjamas partkomuose. Ir visai nesvarbu, kas valdo tuos kiaulynus – gigantus: rusas, lietuvis ar danas. Svarbiausia, kad nenukentėtų gamta ir žmonių sveikata. Kalbėkime faktų kalba. Pirmiausia – apie sanitarines apsaugos zonas. Jei institucijos, kurios tas zonas kontroliuoja, leido jas sumažinti, privalo paaiškinti, kokiomis išvadomis remdamosi tą padarė. Kažkodėl iš viso nekalbama apie sanitarines apsaugos zonas prie srutomis laistomų laukų. Todėl srutos pilamos ir sodybų kaimynystėje. Kartu su srutomis į dirvą bei vandenį patenka ne tik nitratai. Gyvulininkystės fermose gyvenantys ligų sukėlėjai – taip pat. Atliekant tyrimus jų buvo rasta ant augalų, dirvoje, gruntiniuose, paviršiniuose ir drenažo vandenyse, šuliniuose. Netikiu teiginiais, kad gydant gyvulius šiandien nebenaudojami antibiotikai. O jie, patekę į aplinką, ten esančius ligų sukėlėjus paveikia taip, kad atsiranda labai atsparūs jų štamai. Kirminų kiaušinėliai dirvoje išgyvena aštuonerius metus. Į drenažo vandenį patenka apie 30 proc. išlaistytų srutų. Kartu – ir labai pavojingų ligų užkratas. Drenažo vandenys nuteka toli – į upelius, upes, ežerus. Iš gruntinio vandens užkratas patenka į šachtinius šulinius. Daugėjant didžiulių gyvulininkystės kompleksų, pavojingos įtakos gamtai ir žmonių sveikatai teritorijos irgi plečiasi. Ilgainiui tokias teritorijas teks skelbti nepalankios epideminės situacijos zonomis, t.y. vietomis, kur pavojinga gyventi žmonėms.

Meškalaukiečiams pagelbėti atvažiavo biomedicinos mokslų daktaras prof. Algirdas Baubinas ir Kovo 11-osios Akto Signataras Eugenijus Petrovas.


Normos – „iš lubų“

Anot svečio, šiek tiek saugesnė yra srutų laistymo technologija, kai jos iš karto įterpiamos į dirvą. Deja, dažniausiai srutos išlaistomos ant laukų, o užarti jų neskubama. Srutų smarvė, kuri mums taip nepatinka, vilioja muses ir graužikus. Šie gyviai vėliau traukia į svečius pas mus: musės – vasarą, graužikai – rudenį. Tai dar vienas ligų užkrato plitimo šaltinis. Nustatytos srutų išlaistymo normos, profesoriaus nuomone, „nurašytos iš lubų“. Nepaisoma, kokia kultūra auginama tame lauke, kokia grunto sudėtis.

– Porą dešimčių tonų sveriančią cisterną tempiantis traktorius pavasarį ar rudenį per šlapią lauką nepavažiuos, todėl srutos neretai išpilamos tiesiog lauko pakraštyje, – pastebėjo A. Baubinas.

Jis minėjo, kad gruntinio vandens gylis atskirose vietovėse – labai nevienodas. Lietuvoje vienam kv. km žemės tenka vienas kilometras griovių, upelių ar upių. Kitaip tariant, vandens arterijų tinklas pas mus – labai tankus. Pasvalio ir Biržų rajonuose taršos grėsmė dar didesnė, nes čia – karstinių reiškinių teritorija. Prof. Algirdas Baubinas akcentavo, kad pagal Lietuvos įstatymus viename komplekse negali būti auginama daugiau kaip 54 tūkst. kiaulių per metus. Tačiau Marijampolės rajone aplinkosaugininkai jau buvo palaiminę kompleksą, kuriame per metus ketinta auginti 100 tūkst. riestasnukių. „Pirmiausia reikia išgyvendinti iki šiol dar gają kolūkinę – kolektyvinę atsakomybę. Kaltieji privalo atsakyti asmeniškai. O dabar valdžios keičiasi ir kaltų neberandama. Bet jūs patys būkit labai aktyvūs ir prisiminkit: kol nėra bendruomenės sutikimo, kiaulyno plėtra negali būti pradėta, – sakė svečias.

Beviltiškai nuvertėjair namai, ir žemė

Radviliškio rajono Šiaulėniškių bendruomenės pirmininkas Edvardas Stonkus liūdnai konstatavo, kad jų miestelyje, turinčiame apie tūkstantį gyventojų, yra net trys bendruomenės.

– Viena jų – visiškai neveikli, kitą inicijavo ir dabar finansuoja kiaulininkystės komplekso savininkai. Trečią sukūrėme mes ir ji sprendžia ne tik kiaulyno kaimynystės, bet ir daugelį kitų klausimų. Miestelio gyventojai supriešinti, dalis jų pasyviai stebi, kuo viskas baigsis ir laukia, kad visas problemas už juos išspręs kažkas kitas. Kiaulininkystės kompleksas pas mus stovi pačiame miestelio vidury. Danai jį nusipirko jau veikiantį. Iš pradžių teigė auginsią 12 tūkst. kiaulių, bet dabar jų yra 25 tūkst. Prie komplekso stūkso net septyni srutų rezervuarai, todėl dvokas neišpasakytas. Aštuoni miestelio vaikai susirgo bronchine astma. Dėl artimos kiaulidžių kaimynystės visiškai nuvertėjo mūsų turtas, mūsų žemė. Sodybą Šiaulėnuose aš pirkau už 100 tūkst. litų. Neseniai padariau eksperimentą: imitavau, kad noriu savo sodybą parduoti. Niekas nesiūlė daugiau kaip 15-20 tūkst. litų, nes nuo jos iki kiaulių komplekso – tik pusė kilometro. Žmonės kartais man riekaištauja: ar tu duosi mums darbo, jei danų verslo miestelyje nebeliks. Tačiau to paties komplekso plėtros plane numatyta, kad ateityje jame dirbtų tik 30 žmonių, nors dabar dirba dvigubai daugiau.

Radviliškio rajono Šiaulėniškių bendruomenės, taip pat kovojančios su  danų kiaulynų invazija, pirmininkas Edvardas Stonkus.

Apie kiaulę ir ąžuolą

Viešnia iš Pakruojo rajono, Rozalimo bendruomenės atstovė mokytoja Genovaitė Valčiukienė minėjo, kad jau penkerius metus teismuose grumiasi su danų užmačiomis Pakruojo rajone statyti keturiolika kiaulininkystės kompleksų. Visi jie būtų viename ruože. Pagal popierius – 450 metrų vienas nuo kito, realiai – vos per 100 metrų.

– Jūsų situacija daug  geresnė negu mūsų, nes turite rajono valdžią, kuri jums padeda. Mūsų savivaldybės valdžia, deja, padeda danams, kad jų kiaulynai kuo greičiau atsirastų. Vis dėlto patys žmonės apsigynė ir šiandien vietoj danų planuotų penkiolikos kompleksų, kol kas yra tik vienas. Iš Danijos atsibastę kiaulyno savininkai kiršina mūsų bendruomenės žmones. Žinau ne vieną atvejį, kai atėję prašyti parašo ant sutikimo laistyti srutas vieno ar kito žmogaus žemėje, danų įmonės atstovai jam pažada duoti darbo. Įdarbina, o po keleto mėnesių atleidžia. Arba nuteikinėja: „Duotume tau  darbo, bet viena boba tampo mus po teismus, sustabdė kiaulidžių plėtrą“. Kelmės rajono Pagryžuvio, Tytuvėnų miestelių žmonės jau palūžo. Nepalūžkit, nepasiduokit, nepraraskit vilties ir jūs, būkit vieningi. Juk bėdoje ne danas išties jums pagalbos ranką, o jūs vieni kitiems. Mane tiesiog apstulbino žinia, kad  danams tarnaujantis jūsų kaimo žmogus pretenduoja į jūsų seniūnaičio pareigas. Tarnystė dviem šeimininkams nieko gero nežada. O kai danai ima skelbtis vos ne mūsų gelbėtojais ir mūsų gamtos saugotojais,  paprašykit: tegu pastato biodujų jėgainę, kuri mėšlą naudotų elektros energijai gauti. Jei jūsų kaime danų ūkininkas laiko per tūkstantį karvių, dabar – dar ir kiaules, tikrai galėtų tokia technologijį įgyvendinti. Ir srutų laukuose pilti nereikėtų, ir Meškalaukio gyvenvietę vietoje gaminama elektra apšviestų. Vis šiokia tokia kompensacija už kitus nepatogumus būtų. Deja, svetimšalių kiaulininkų elgesys labiau primena Krylovo pasakėčią apie ąžuolą ir kiaulę. Ieškodama po ąžuolu gilių, kiaulė kniso tol, kol sužalojo medžio šaknis ir ąžuolas nudžiūvo. Pas mus šeimininkaujantis danas žadėjo, kad srutos bus įterpiamos į dirvą. Bet vietoj tokių modernių technologijų į laukus nutiesė 10-ies kilometrų ilgio laistymo žarną. Labai liūdna konstatuoti, bet nei pas mus, nei pas jus jokie danai nebūtų įsitvirtinę ir mūsų sukurto turto nebūtų supirkę be vietinių statytinių pagalbos, kurie paprasčiausiai parsidavė svetimšaliams.

Emocingai kalbėjo Pakruojo rajono bendruomenių interesus ginanti mokytoja Genovaitė Valčiukienė.


Antrindamas viešniai iš Pakruojo rajono, prof. A. Baubinas padeklamavo šmaikštų satyriko Gedimino Astrausko ketureilį:

„Kai piktas kandžioja šuva,

Gali ir pakovoti.

Bet ką daryti – jei blusa,

Su kuo per galvą tvoti?“

Ir retoriškai paklausė: „Ar ne per daug priviso blusų Lietuvoj?“

Pasiklydo tarp dviejų pušų

Bendruomenės susirinkime dalyvavo ir danui Hans Christian Nissen priklausančio žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“ padalinio vadovas, bei to paties dano nusipirktos Meškalaukio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Stanislovas Kiudis. Tačiau jis konkrečiai neatsakė nė į vieną meškalaukiečių klausimą.

– Meškalaukio žemės ūkio bendrovėje dirbame tik dviese – aš ir buhalterė. Mūsų pareigos – išrašyti visokias pažymas žmonėms, kurie anksčiau dirbo šioje bendrovėje, o dabar tvarkosi dokumentus dėl darbo stažo pensijai gauti. O pas daną dirbu kaip samdomas žmogus.

– Jeigu visa jūsų funkcija yra tik pažymų rašymas, vadinasi dano auginamoms kiaulėms Meškalaukio žemės ūkio bendrovės pavadinimas yra tik priedanga, – neslėpė nuostabos Kovo 11-osios Akto signataras Eugenijus Petrovas.

– Taip, tik priedanga, nes turtas ir pinigai abiejose bendrovėse yra dano, – suskubo atsakyti S. Kiudis, bet tuoj pat mėgino pasitaisyti.

– Kiaulidžių komplekso pastatai įregistruoti Meškalaukio žemės ūkio bendrovės vardu, todėl ir kiaulių auginimo veiklos mes negalėjom kitaip įforminti. Galų gale koks skirtumas: juk viskas eina per tą pačią danų ūkininko kišenę.

– Hans Christian Nissen iš Grūžių buvo išvarytas, nes ten kiaulyną bandė steigti savo vardu. O pas mus jis savo užmačias, pasirodo, galėjo įgyvendinti todėl, kad čia turi priedangą, – piktinosi žmonės.

Taip ir liko neaišku, kas Meškalaukio žemės ūkio bendrovėje, anot S. Kiudžio, turinčioje tik pirmininką ir buhalterę, šeria 600 čia auginamų kiaulių, kaip (ar) bendrovė moka mokesčius už kiaulininkystės verslą, kuris įformintas būtent joje. Anksčiau buvo kalbėta, kad ši bendrovė parduoda net kiaulių srutas, kurias neva nuperka tam pačiam danui priklausantis „Balto lašo“ kooperatyvas. Meškalaukio žemės ūkio bendrovės vadovo atsakymas į visus klausimus buvo vienas: „Viską tvarko danas“. Tačiau ėmė aiškėti, kodėl atsakymai, atėję iš Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro, į prašymus pasidomėti Meškalaukio kaime ketinamu plėtoti kiaulininkystės verslu, buvo panašūs: apie tokius ketinimus šios institucijos jokių duo menų neturinčios, nes dėl leidimų į jas danų ūkininkas nesikreipė.

S. Kiudis, teisindamas savo šeimininką daną, minėjo, kad 1500 hektarų plote, kur laistomos srutos, yra padaryta 12 gręžinių, iš kurių imami tyrimai dėl taršos nustatymo. Rūpindamasis tuo, danas jau investavo 28 tūkst. litų.

– O kas moka už tyrimus? – pasiteiravo prof. A. Baubinas.

– Pats danas, – patikino S. Kiudis.

– Daugiau klausimų nebeturiu, nes ir taip aišku: kas moka, tam ir muzika groja, – ironizavo profesorius.

Beveik į visus klausimus dano verslui atstovaujantis meškalaukietis Stasys Kiudis atsakydavo vienu sakiniu: „Viską tvarko danas“.

Grasinimų nepabūgo

Meškalaukio bendruomenės pirmininkė Asta Želvienė įtaria, kad kontroliuojančioms institucijoms pateikiami klaidingi duomenys apie Meškalaukyje auginamas kiaules.

– Rašte iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigiama, kad Meškalaukio žemės ūkio bendrovė augina 600 kiaulių, o iš Panevėžio aplinkos apsaugos departamento – kad 696 paršelius. Neseniai pati mačiau, kad tieb„paršeliai“, staiga virtę bekonais, išvežami parduoti, – minėjo A. Želvienė.

Bendruomenės vadovė užsiminė, kad dėl savo teisėto noro sužinoti, kokie yra jų kaime įsitvirtinusio danų ūkininko planai dėl kiaulidžių plėtros, ji kaltinama nebūtais dalykais, sulaukė net grasinimų.

– Mane irgi žadėjo ir nuo kelio automobiliu nustumti, ir užkasti. Bet, kaip matote, esu dar gyva, o danai Pakruojo rajone dar neturi 15-kos planuotų kiaulidžių, – Astą paguodė mokytoja G. Valčiukienė.

Mažeikiečius nuo daniškų kiaulynų invazijos atkakliai ginantis šio rajono savivaldybės juristas AntanasNaujokas pastebėjo:

– Danai į Lietuvą nevažiuotų, jeigu iš Danijos nebūtų vejamas kiaulių verslas. Prieš penkerius metus Danijos ūkininkai augino 25 mln. kiaulių, dabar – per pusę mažiau. Žemė srutomis ten apnuodyta daugeliui metų. Danijoj nebepamatysi gandro, nes jie nebeturi ko lesti – išnyko ne tik varlės, bet ir vabalai. Savo laiku danai srutas tanklaiviais gabendavo net į Afriką. Teisininkas minėjo, jog dažnai girdi sakant, kad kiaulės tuose pačiuose kompleksuose buvo auginamos ir sovietmečiu, tad kodėl negalima dabar.

– Teisės aktai nuo sovietmečio laikų gerokai pasikeitė, kaip ir reikalavimai. Jei norima atkurti kiaulių ūkį, savivaldybė gali pareikalauti atlikti poveikio žmonių sveikatai vertinimą. Labai daug priklauso ir nuo bendruomenės aktyvumo. Jei žmonės nepasirašys sutikimų laistyti srutas jų laukuose, kiaulynai negalės plėstis. Pamatot, kad srutvežis suka į laukus nepatingėkit iš paskos nuvažiuoti su vaizdo kamera – bus įrodymai, jei srutas laistys pažeisdami reikalavimus.

Vietoj traktorių – telyčios

– Jei kaimo žmonės sekmadienį nevažiuoja į bažnyčią, o renkasi aptarti savo bėdų, vadinasi jiems tikrai skauda, – įsitikinęs rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas. Jis, o taip pat ir meškalaukiečių susiėjime dalyvavę tarybos narys Vladas Linkevičius, rajono bendruomenių asociacijos pirmininkas Stasys Butkus Meškalaukio bendruomenei pažadėjo savo paramą.

Mažeikių savivaldybės teisininkas Antanas Naujokas akcentavo, kad teisės aktų, reglamentuojančių gyvulininkystės ūkių plėtrą, lyg ir pakaktų, tačiau jie nevykdomi, arba vykdomi labai aplaidžiai. Svečias pasidžiaugė, kad susitikime su Seimo pirmininke Irena Degutiene bendruomenių atstovų mintys sulaukė dėmesingo požiūrio. Todėl yra vilčių, kad bus sugriežtinta atsakomybė už gamtai ir žmonių sveikatai daromą žalą, o sprendžiant gyvulininkystės ūkių plėtros klausimus daugiau teisių bus suteikta savivaldai. Susitikime su Seimovadove dalyvavo ir Meškalaukio bendruomenės atstovai. Vienas objektas, kurį, išlydėdami namo, mums aprodė meškalaukiečia mūsų nuomone, turėtų nedelsiant su silaukti ir aplinkosaugininkų dėmesio. ŽŪK „Baltas lašas“ auginamo telyčios laikomos buvusiuose dvipusiuose garažuose su išimtomis durimis. Viena žaloji, kažkaip ištrūkusi per etalinį užtvarą, baubdama vaikščiojo aplink garažus. Jei fermose srutosnuteka į rezervuarus, tai čia jos plūsta tiesiai į kiemą ir į šalia esantį griovį. Ypač dabar, kai pliaupė ilgi lietūs. O pastatas, kuriame įsikūrusi „Balto lašo“ administracija, stūkso čia pat – už kelių dešimčių metrų.

„Ar tikrai Meškalaukyje viskas tvarkoje?“ – tarsi klausia ši be pastogės klajojanti karvutė.

Zina Magelinskienė
Darbas  2009 m. gruodžio 1 d. Nr. 136(8512)

Foto:Vido Dulkės

Komentuoti su „Facebook “

2 komentarai

  • diniux

    Sveiki.Neprisideti prie meskaluakieciu tai tolygu uzsimergti i vaiku ateiti.Neleiskim svetimsaliams niokoti ir tersti musu krasto.Jukmusu poteviai taip sunkiai kovojo.O ka darom mes?Mes parduodam didziausia savo turta,zemes.O ka darysim po to?Leisim savo vaikus pas PONA (Dana,Vokieti ar Sveda)eiti tarnauti?Manau zmones gyvena sia diena,o juk jai paziuresim i prieki tai pamatytume siaubingu dalyku.Uzterstas geriamasis vanduo,upes,zeme,sergantys vaikai bei issigimimai na ir t.t.
    Ko mes laukiame?
    Gal galvojat kad cia ne musu reikalas o valdzios?
    Ne mielieji,cia musu visu reikalas,o valdzios per placios kisenes.
    Nelaukim siaubingos ateities kol vaikai prades gimti su kiauliu snipais.
    Nepalikim nepadaryto darbo rytojui,o padarykim ji siandien.
    Joniskelis.

    Atsakyti

  • naktinuxe

    Joniskelieciai, prisidekime prie meskalaukieciu, juk palaipsniui ir mus danai paskandins 🙁

    Atsakyti

Ką apie tai galvoji

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.