Press "Enter" to skip to content

Puslapis istorijos arba 200-ąjį jubiliejų pasitinkant

200 metų mokyklai. Daug tai ar mažai? Ką šis skaičius reiškia žmogui, valstybei,  tautai? Ar  iš viso tai kam nors svarbu? Ar šiuolaikinis žmogus šiame beprotiškame pasaulyje, kur viską valdo materija, technologijos ir sintetinis racionalumas dar geba sustoti, atsisukti atgal ir įvertinti tai, kas buvo padaryta iki jo gyvenusių kartų?

Stabtelkim…Ir iš savo beveik  virtualaus pasaulio, iš SMS valdomos tikrovės ir ONE.LT pažinčių skyrelių persikelkim į lėtą ir iš pirmo žvilgsnio ramų XIX amžių. Jaunas žmogus,dvarininkas, Vilniaus universiteto studentas Ignas Karpis sužino diagnozę – džiova (tai tas pats, jei šiais laikais tau diagnozuotų – AIDS). Ir staiga pasaulis,kurį jis taip mylėjo, kurį svajojo pažinti, suprasti, pajusti, pradeda slysti iš po kojų. Visi kalba apie prancūzišką laisvę, lygybę ir brolybę ,visi tiki, kad mokslas išgelbės pasaulį… Atsiranda tylių, nedrąsių, bet labai stiprių kalbų apie bundančias, atgimstančias tautas… Pasaulis ant didžių pokyčių slenksčio,o jaunuolis žino, kad viso to nepamatys, nesudalyvaus, neprisilies…  Ir štai šioje agonijoje gimsta vienas reikšmingiausių Europoje – Igno Karpio testamentas. Šio dokumeto pagrindu 1810 metais Joniškėlyje atsiranda pirmos ne tik Lietuvoje, Rusijos imperijoje, bet ir, ko gero, visoje Europoje, universitetinė kaimo ligoninė ir parapijinė mokykla.

Kelionė prasideda… Pamažu…  nedrąsiai….  su keliais ūkininkų vaikais… keturiais skyriais… ir Vilniaus universiteto atsiųstais mokytojais…per XIX amžių…  Per 1830 ir 1863 metų sukilimus, 1832 metų universiteto uždarymą, kartu su knygnešiais ir „graždanka“ ir tėvo iš kažkur parnešta „bumaga“, ant kurios juodu tušu išspausta „AUSZRA“…

1899-1919 mokykla reorganizuojama į pradinę. I-asis Pasaulinis karas, neramumai Rusijoje, pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės metų aistros iš esmės neįtakojo Joniškėlio mokyklos – ji dirbo.

1919 – 1929 metais Joniškėlis turi keturklasę vidurinę mokyklą ,o 1929 m., po eilinių reformų, mūsų miestelyje atsiranda V.Kudirkos pradžios mokykla. Ko gero laimingiausi metai mokyklos istorijoje. Gyvenimas nelengvas,bet visi kupini vilčių,visi tiki jaunąja Lietuva. Plazdančios trispalvės, gausybė visuomeninių organizcijų, popietės ir koncertai, sueigos ir paskaitos, spektakliai ir poezijos vakarai ir, žinoma, gegužinės Karpių parke, kur pakaitomis groja  styginis ir pučiamasis miestelio orkestrai. Joniškėlis tiesiog pulsuoja mokyklos gyvenimu..

.Bet … Vieną rytą trispalves pakeičia raudonas audeklas… Vieną rytą atėję klasėn mokiniai neranda vieno klasės draugo, kitą rytą – dviejų, o dar po savaitės mokytojas tyliai pašnibžda iš viso neateiti – taip bus saugiau… Po dienos neberandam ir mokytojo… Uždarę langines ir išjungę šviesas klausomės, kaip jie ateina kaimynų, pažįstamų…Vėliau jie ateina ir pas mus… Jų lūpose žodis Lietuva skamba kaip keiksmažodis, mums jis tampa malda, kurios vedini daugelis ištvėrė visus devynis pragaro ratus…

Okupaciją keičia okupacija .1944-1948 metais Joniškėlio mokyklai suteiktas progimnazijos,o nuo 1948 iki 1949 – gimnazijos statusas. 1949 m.– vidurinė mokykla. Permainų metai. Iš senojo pastato mokykla iškeliama į Karpių dvarą, vėliau –  į naująjį (dabartinį) mokyklos rūmą. Ir nors aplinka kita, švietėjiška, mecenatiška Karpių dvasia čia gyva.

1988 metais  mokyklai suteikiamas Gabrielės Petkevčaitės –Bitės vardas. Tikėkimės,jog didįjį jubiliejų pasitiksime turėdami gimnazijos statusą.

Joniškėlio vidurinę mokyką baigė ne vienas žymus Lietuvos visuomenės sveikėjas, mokslininkas, politikas, sportininkas, menininkas.

Štai ir viskas. 200 metų istorijos įvykiai sutalpinti viename puslapyje. Tačiau ne datos ir įvykiai čia svarbiausia, o žmonės. Tie šimtai ir tūkstančiai žmonių – mokytojų, mokinių ir net paprastų valytojų ir kiemsargių, kurie ir yra tikroji,unikalioji ir gyvoji Joniškėlio mokyklos istorija. Kai tai supranti, gali drąsiai ir nuoširdžiai pasakyti: „ Esu vienos iš seniausių Lietuvoje mokyklų mokinys… ir tuo didžiuojuos… „.

Foto iš mokyklos archyvo

Komentuoti su „Facebook “

4 Comments

  1. Daiva Pugevičienė Daiva Pugevičienė 30 gruodžio, 2009

    Nuoširdžiausi sveikinimai gražios sukakties proga dirbantiems, o ypač dirbusiems ir į gyvenimą mus ruošusiems mokytojams.
    Prisiminimuose dažnai sugrįžtame į mokyklos laikus ir su didžiuliu dėkingumu prisimename Jus ir Jūsų pamokas.
    Sėkmės, ištvermės, kantrybės, stiprybės ir ryžto mokant jaunąją kartą.

  2. iš Stipinų kaimo Meškalaukio seniūnaitijos iš Stipinų kaimo Meškalaukio seniūnaitijos 23 gruodžio, 2009

    Galėtų p. Viktoras praskleisti paslapties drobulę ir bent apgulniai pašnabždėti, kada tą jubiliejų planuojama švęsti? Regis, ponia Violeta sveikina iš kalno, kas, suprantama, nėra blogai; atvirkščiai, pagirtina, nes „centras“ visais čėsais viską žinojo geriau…
    Vienoje „bumagoje“ „Zapis Ignacego Karpia na szkole parafiialna i szpitol dla chorych w Johaniszkielach w powiecie upickim“ teko regėti tokias eilutes (vertimas iš lenkų k.):„Santvarka parapinės mokyklos Joniškėlyje Upytės aps. nuo ateinančiųjų 1811 metų sausio m. 1d. turinčios būti laikomos iš fondo, įsteigto a. a. Igno Karpio testamentu, 1808 m. gegužės 27 d. sudarytu, 1809 m. kovo 15 įregistruotu Upytės aps. žemės teisme“ (dar kitur testamento sudarymo data nurodoma „w roku 1808 dnia 29 miesiaca lutego“); ir dar: neslėpkim testamento turinio – istorija nemėgsta iškraipymų ir „pritempimų“…).
    Todėl, kartoju, neprastai būtų sužinoti švenčių datą, kurią autoritetingi Joniškėlio žmonės nustatė! (nemanau, kad tą padaryti buvo sunkiau, nei kažkada kažkam nustatyti Mindaugo karūnavimo dieną…) Bo atkakti Joniškėlin norėtųsi, o mokyklos salė – neguminė, visi netilps, tad derėtų pasiplanuoti vietą senajam parke po liepa, draugų rately, Rubikių „faustpatroną“ spaudžiant kaire, o seną draugę – dešine…
    Jei jau ponia Violeta taip gražiai sudėjo sveikinimą, tai noriu prisidėt ir aš: ramių Kūčių ir skaidrių šv. Kalėdų visiems baigusiems ir nebaigusiems Joniškėlio mokyklą (gimnaziją!!!). Kartu paniūniuokim: „Ant kalėdinės eglutės/ Supas raibosios gegutės./ Nežinia, ką jos kukuoja,/ Nežinia, ką iškukuos,/ Šakomis keliauja voras,/ Nuo žvakučių vaškas laša,/ Tyška vaškas ant stalelio/ Su vokais neatplėštais.// Pakabinkit, pakabinkit/ Ant kalėdinės eglutės/ Stebuklingą vėrinėlį/ Arčibaldo vaizdinių./ Kaip per ledą bėga pelės,/ Kaip klastingai žybsi akys,/ O už lango mėnuo dega,/ Rūksta kraterių anga.
    (primenu, kad tai A. A. Jonyno žodžiai, R. Giedraičio muzika, pirmas ir nepakartojamas atlikėjas daugiau nei prieš dvi dešimtis metų – Kardiofonas… primenu tam, kad visokios iš stiklo, epoksidinės ar geltonos nesigvieštų svetimo gėrio. Gėrio, kuris daugeliui – šventas!

  3. Violeta Violeta 22 gruodžio, 2009

    Sveikiname visą mokyklos bendruomenę prasmingos sukakties proga. Tai neeilinė proga nuoširdžiai padėkoti mokytojams, kurie savo meile darbui prisidėjo kuo šiandieną didžiuojasi mokykla. Malonu pagerbti tuos žmones, šalia kurių gera gyventi, kurie pasiaukojamai dirba ateities labui.
    Tegul Jūsų sumanymus lydi sėkmė, reikalaujanti profesinio bei žmogiškojo padorumo, o darbštumas ir išmintis būna ištikimi Jūsų darbo palydovai. Didžiuojamės mokyklos kolektyvu, kad nestokojate naujų idėjų, už tai ir esate aukštai vertinami. Ačiū Jums už žinias už meilę savo kraštui.
    Joniškėliečių klubo Mažupė bendruomenės vardu V. Veličkienė

  4. Vietinis Vietinis 21 gruodžio, 2009

    Labai idomu buvo paskaityti, nors ir nera turtinga savo istorija musu mokykla 😀 tikiuosi kad gavusi gimnazijos varda ji isliks dar ilgai ir mokiniai ja garsins kaip ir dabar 😉 Nuotraukos tai labai idomios, jei dar turit tokiu senu nuotraukus susijusiu su Joniskeliu pasidalinkit, nes labai idomu paziureti kaip miestelis atrode seniau ir palyginti su saiu dienu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.