Press "Enter" to skip to content

Šaulių vasara

Ši vasara be galo karšta. Šiuo metų laiku daugelis pasižymi kūrybiškumu, kaip atsivėsinti. Mažieji vaikučiai lyg žąsiukai turškiasi vandenyje visą dieną, ko gero, daugelis mamų parduotuvėje užtrunka vis daugiau laiko (apžiūrinėdamos prekes, kurių net nereikia). Iškyla klausimas, kodėl jos taip daro? Juk parduotuvėse veikia puikūs, naujai įrengti kondicionieriai. Tėveliai nepamiršta savo pareigų namuose. Tik pasikeitė jų laikas. Vejos pjovimas tapo arba ankstyvo ryto darbu, arba vėlaus vakaro.

Jums įdomu, ką veikia Pasvalio šauliai karštuoju metų laiku? Pakviesti sudalyvauti Krekenavos regioniniame parke, Pašilių stumbryne, organizuotame edukaciniame žygyje ,,Ežero gyvenimas ir mirtis”, skirtame Antanui Mikėnui, Melburno olimpinių žaidynių vicečempionui atminti, sutikome net nedvejodami.

Pravažiavus dulkėtu miško keliu, išvydome didžiulę, kruopščiai sutvarkytą teritoriją. Tai padarė pirmąjį, gerą įspūdį apie šį kraštą. Juk mūsų miškai ne visada pasižymi kruopščiu sutvarkymu, ypatingai po savaitgalių, kai turistai negaili palikti „lauktuvių“ miško žvėreliams. Ramygalos ir Naujamiesčio šauliai jau buvo atvykę ir aprodė mums vietovę, kurioje teks gyventi. Priėjus prie didžiulio aptvaro mus pasitiko 500 kg  vaikščiojanti lietuviško šieno „kupeta“. Nereikia nustebti, aš kalbu apie stumbrą, didžiausią Lietuvoje gyvenantį dykaragių šeimos žvėrį.

Deja, nebuvo daug laiko su juo bičiuliautis. Mums teko kibti į darbus ir įrenginėti stovyklavietę. Įdomu buvo tai, kad malkas gaminomės patys (juk gyvenome miške), valgyti darėmės kaip tikri patyrę šauliai lauko virtuvėje. Mažesniesiems teko lengvesni darbai: pririnkti čiobrelių arbatai. Jau pradėjus temti visi susirinkome ir susėdome aplink laužą. Pasidalinome dienos įspūdžiais ir artimiau susipažinome.

Atėjus rytui saulutė neleido mums ilgai miegoti. Be to, reikėjo ruoštis svečių priėmimui. Juk mes buvome atsakingi už žygiuojančių civilių saugumą. Žygio pradžioje su mumis susipažino,  per pelkes vedė ir istorijas pasakojo Krekenavos regioninio parko direkcijos ekologas. Buvome nustebinti, kaip galima pažinti kiekvieną augalėlį. Niekada nebuvau pagalvojusi, kad mūsų mažojoje šalyje yra tokių gražių ir įdomių vietų. Pradžioje buvo gana linksma šliumpsėti samanotu taku, tačiau kai pelkės pradėjo siekti kelius ir šaltas vanduo buvo persiskverbęs į mūsų „kerzus“, darėsi nebejauku. Teko gelbėti ir traukti iš purvo vienas kitą. Bet vis viena negalėjau atsistebėti mūsų mažojo palydovo Čikio narsa. Ne gana to, kad šis šunelis mus pralenkdavo, bet dar ir piktu balseliu lodavo, kodėl atsiliekam. Praėjus 9 km ilgio pelkėtą trasą,  svėrėme keliais kilogramais daugiau, nei įprastai. Diena buvo įsimintina, kiekvienas mūsų grįžęs į namus siūlė draugams ir artimiesiems nuvykti apžiūrėti stumbryno.

Ši Pasvalio šaulių kelionė nebuvo pirma ir paskutinė šią vasarą. Šiuo metu jaunieji šauliai poilsiauja mobilioje vasaros stovykloje Nemirsetoje. Geriau ir rasti negalima, kaip stovyklauti šalia Baltijos jūros. O vyresnieji šauliai instruktoriai išvyko į tarptautines pratybas „Žalgiris- 2010”. Laukiame jų sugrįžtančių  sveikų ir laimingų (be abejo, su apdovanojimais).

Šaulė Indrė Ilgutytė.

Žygis per pelkes

Vietos ''šeimininkas'' stumbras
Kuopos vadas S. Ilgutis ir bendrazygis suo Čikis
Ekologas pasakoja apie vietinius augalus
Komentuoti su „Facebook “

5 Comments

  1. Nedas Nedas 24 liepos, 2010

    Fain.. 😀
    Didela karve

  2. JJ JJ 24 liepos, 2010

    Ir as ten buvau 😀

  3. ilga_ieva ilga_ieva 23 liepos, 2010

    Net pavydu, kad mano laikais taip nebuvo 🙂

  4. AV AV 23 liepos, 2010

    Sunkus sauliu darbai, bet linksma vasara 😉

  5. Druzba Druzba 21 liepos, 2010

    smagi ta vasara ;D
    laukite tesinio.. 😉

Komentuoti: Druzba Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.