Pasvalys ir kiti rajono miesteliai šiuo metu ypatingai švarūs, tvarkingi, niekur nepamatysi šiukšlių. Kas padaryta, kad pagerėtų atliekų surinkimas ir tvarkymas?

Pasvalio rajono savivaldybėje atliekų tvarkymas yra viena iš pagrindinių ekologinių problemų, kurios sprendimas yra nelengvas uždavinys tiek Savivaldybės administracijai, tiek atliekų tvarkytojui, tiek gyventojams ar kitiems atliekų turėtojams. 2004 m. Savivaldybės administracijos skelbtą atliekų tvarkymo operatoriaus konkursą laimėjo UAB „Pasvalio gerovė“, kuri, pasitelkusi į pagalbą UAB „Švarinta“ iš Šiaulių, stengiasi pagelbėti Savivaldybei ne tik vykdyti valstybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, bet ir atlieka didelį švietėjišką darbą gyventojų, o pastaraisiais metais ypač kaimo gyventojų tarpe. Pasvalio rajone kiekvienas buvęs kolūkis ar kitoks kolektyvinis ūkis turėjo savo buitinių atliekų sąvartyną. Po šių ūkių griūties Savivaldybės administracija parengė planą, kaip sumažinti smulkių sąvartynų skaičių iki optimalaus skaičiaus ir iki 2003 m. sąvartynų skaičius nuo 35 sumažėjo iki 8, o ir tie 2009 m. liepos 15 d. buvo uždaryti. Pasvalio rajono savivaldybėje prie seniūnijų visą laiką veikė didesnis ar mažesnis komunalinis ūkis, kurio viena iš funkcijų buvo atliekų iš gyventojų surinkimas ir sąvartynų tvarkymas, todėl iki 2003 m., kada buvo pradėta įdiegti konteinerinė atliekų surinkimo sistema, visų kaimiškųjų seniūnijų komunalines atliekas tvarkė seniūnijos ir didelių priekaištų iš aplinkosaugos specialistų nesulaukė. Ši sistema tuo metu pasiteisino, tačiau išryškėjo vienas jos trūkumas. Gyventojai už atliktą paslaugą nemokėjo mokesčių. Pasvalio ir Joniškėlio miestuose atliekas surinko UAB „Pasvalio gerovė“.

Konteinerinė atliekų tvarkymo sistema kaime kelią skynėsi labai sunkiai. Miestuose buvo paprasčiau. Atliekų surinkimo automobilis jau nevažinėjo rytais ir nesignalizavo po gyventojų langais. Gyventojai bet kuriuo paros metu galėjo išnešti susikaupusias atliekas ir išmesti į pastatytus konteinerius. Tuo tarpu kaimo gyventojai nenorėjo imti individualių konteinerių, nors jie buvo perduodami pagal sutartis nemokamai, motyvuodami, kad jie atliekų neturi, nes visas jas susitvarko savo valdose. Tačiau kiekvienas realiai mąstantis žmogus žino, jog taip nėra, tai tik nesąžiningų gyventojų (o taip pat ir kai kurių nedidelių įmonėlių, smulkių verslininkų ir pan.) išsisukinėjimas. Teko imtis ir griežtesnių priemonių. Čia pagrindiniais veikėjais tapo seniūnijų darbuotojai. Jie visiems gyventojams, kitiems asmenims išdalijo aiškinamuosius raštus apie atliekų tvarkymą ir atsakomybę už šios srities teisės aktų nevykdymą, o piktybiškai nevykdantiems nurodymų buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Padėtis pagerėjo ir jau iki šių metų pradžios apie 80 procentų visų rajono gyventojų bei kitų asmenų jau naudojasi konteinerine atliekų tvarkymo sistema.

Nuo 2009 m. liepos 15 d. Pasvalio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema tapo sudėtine Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos dalimi. Įgyvendinant regioninį projektą, Pasvalio rajone buvo įrengta viena didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė su buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktu bei viena biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė, kurioje kol kas kompostuojamos tik žaliosios atliekos. Uždarius visus buvusius sąvartynus, mišrios komunalinės atliekos vežamos į regioninį sąvartyną, esantį Panevėžio rajone Dvarininkų kaime. Rajono miesto ir kaimo gyventojams nemokamai perduota apie 6500 individualių atliekų surinkimo konteinerių, Pasvalio ir Joniškėlio miestų gyventojai gali naudotis ir kolektyviniais konteineriais, kurie pastatyti specialiai įrengtose aikštelėse. Antrines žaliavas galima rūšiuoti 70 aikštelių, kurios įrengtos miestuose, miesteliuose ir visuose didesniuose kaimuose. Bėda ta, kad gyventojai neskaito informacijos, parašytos ant konteinerių, ne visi „pažįsta“ spalvas, todėl stiklui skirtuose konteineriuose galima atrasti ir plastiko, ir popieriaus. Atliekų vežėjai du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) pagal sudarytą grafiką apvažiavimo būdu iš gyventojų surenka specifines atliekas: baldus, buitinę techniką, elektroniką, tačiau, atidarius didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, gyventojai patys šias atliekas atveža į ją. Kol neišspręstas asbesto utilizavimo klausimas valstybiniu mastu, deja, ši aikštelė gali priimti tik ribotą kiekį šiferio atliekų. Kol regiono savivaldybės neperėjo prie vieningos rinkliavos už atliekų tvarkymo paslaugą atsiskaitymo sistemos, rajone už šią paslaugą atsiskaitoma pagal įkainius, t.y. už 1 kub. m atliekų pagal Savivaldybės tarybos patvirtintas atliekų susikaupimo normas. 1 kub. m kaina su visais mokesčiais yra 50 litų. Vienam miesto gyventojui per mėnesį paslauga kainuoja 5,40 lito, kaimo gyventojai moka mažiau, nes jiems nustatytos mažesnės atliekų susikaupimo normos.

Ūkininkai didelę dalį atliekų gali sutvarkyti ar panaudoti savo ūkiuose, niekur jų neišveždami. Kas gali jiems patarti, paaiškinti, nurodyti privalomus atliekų tvarkymo reikalavimus?

Kaimo, iš dalies ir miesto gyventojai, gyvenantys savo sodybose, turintys didesnius ar mažesnius ūkius, sukaupia daugiau atliekų, negu daugiabučių namų gyventojai, tačiau jie turi ir didesnes galimybes atliekas panaudoti savo reikmėms. Apie atliekų panaudojimo galimybes jiems informacijos pakanka, tačiau ne visada šiomis galimybėmis piliečiai naudojasi arba naudojamasi priešingai, negu leistina: pakurose degina plastiką, laužuose kūrena padangas, sodo atliekas, nors puikiausiai pastarąsias galėtų kompostuoti. Kita priežastis yra tai, kad už atliekų perdavimą utilizavimo įmonėms reikia mokėti, o kai atliekų (polietileno, užterštos pakuotės) susikaupia daugiau, ūkininkui atsiranda nemažos papildomos išlaidos.

Kaip ugdomas visuomenės atsakingas požiūris į aplinkos švarą, grožį? Ar rengiamos talkos, pokalbiai su gyventojais?

Vis didesnį vaidmenį kaimo vietovėse vaidina kaimo bendruomenės. Vienas iš prioritetinių jų darbų yra aplinkos kokybės gerinimas, aplinkos tvarkymas bei puoselėjimas. Ir čia pagrindiniai bendruomenių pagalbininkai yra seniūnijų darbuotojai. Kiekvieną pavasarį vyksta bendruomenių organizuojamos aplinkos tvarkymo talkos, padedant seniūnijoms, šalinami avarinės būklės želdiniai, sodinami nauji. Savivaldybės specialistai parengia nedidelių teritorijų sutvarkymo schemas, seniūnijose vyksta aplinkos tvarkymo konkursai, kurių laureatai patenka į rajoninį konkursą. Tačiau visų pradžia yra vaikų darželis, mokykla. Tiesa, rajono kaimuose darželių liko tik keletas, tačiau ir juose, ne tik miestų darželiuose be žaidimų aikštelių auga želdiniai, gėlynai. Kiekvienais metais aplinkos tvarkymo konkursuose šios įstaigos būna prizininkų tarpe, kaip ir mokyklos.

Kokios problemos, numatomos perspektyvos, nauji projektai?

Rajone dar nepakankamai išplėtota antrinių žaliavų surinkimo sistema, nevykdomos antrinių žaliavų surinkimo užduotys, nors ir yra galimybė, tačiau dėl nepakankamo gyventojų sąmoningumo, užsispyrimo. Dar nepasiekėme, kad bent 95 procentai visų asmenų naudotųsi viešąja atliekų tvarkymo paslauga, biologiškai skaidžios virtuvės atliekos dar tvarkomos kartu su kitomis mišriomis atliekomis, nėra visų biologiškai skaidžių atliekų apskaitos, didžioji jų dalis patenka į sąvartyną. Tikimės, kad dar šiais metais su Aplinkos ministerijos pagalba mums pavyks įrengti ir sukomplektuoti dar 20 antrinių žaliavų surinkimo aikštelių, kad bus pradėti, o 2011 metais užbaigti rekultivuoti uždarytieji sąvartynai, nes juose ir dabar retkarčiais atsiranda naujų šiukšlių krūvų, kad į brangiai kainavusią biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelę pateks daug didesnė šių atliekų dalis nei pernai.

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo problema turėtų būti išspręsta, kai Panevėžio regione bus pastatytas šių atliekų surinkimo ir apdorojimo įrenginys. Šiemet bus parengta šios problemos sprendimo ir įgyvendinimo galimybių studija, o pats įrenginys turėtų būti pastatytas per artimiausius 3 metus.

Informaciją parengė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Algimutis Balčiūnaitis

Šaltinis: www.pasvalys.lt