Gimnazijos mokiniai bažnyčiai dovanojo prakartėlę

Prieš didžiąsias šventes Joniškėlio  Šv. Trejybės  bažnyčioje buvo įrengtas   Betliejus – Kristaus gimimo liudininkė prakartėlė. Tai Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės gimnazijos keramikos būrelio dovana. Ketvirtokės Rosita Pakalnytė, Skirmantė Jusytė, Renata Bžeskytė bei trečiokė Gabrielė Šimoliūnaitė, vadovaujamos mokytojos Laisvutės Razmienės iš molio pagamino Šventąją šeimyną.

„Daug metų stebiu ir žaviuosi Rokiškio krašto muziejaus organizuojamas prakartėlių parodas. Kilo mintis kažką panašaus pabandyti padaryti su mažaisiais gimnazijos keramikais. Džiaugiuosi, kad miestelio klebonas palaikė mūsų idėją.- sakė mokytoja L. Razmienė.

Paprasti, tačiau be galo nuoširdūs darbeliai žavi visus, kas šiuo metu užsuką į Joniškėlio bažnyčią. Bernelių mišių metu jaunosioms dailininkėms padėkos žodžių nešykštėjo ir klebonas Ričardas Banys.

Tūkstantmetės tradicijos

„Visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį sūnų,suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Lk 2,1-7).

Kalėdos nebūtų Kalėdomis be prakartėlės arba Betliejaus. Evangelijoje pagal Luką, Jėzaus gimimo istorijoje, skaitome, kad Marija pagimdžiusį savo sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, o angelas piemenims pranešė: „rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“ (plg. Lk 2, 7. 12). Tiesa, dabartiniai Betliejai yra smarkiai nutolę nuo evangelijų lakoniškumo, nes šalia Kūdikio prakartėlėje yra vaizduojama ne tik jo Motina ir Juozapas, gyvuliai, piemenėliai, angelai. Pats paprotys vaizduoti Viešpaties gimimo sceną yra senas, pirmasis sieninės tapybos pavyzdys Romoje yra datuojamas IV amžiuje.

Viso pasaulio krikščioniškose šalyse populiarios Kalėdų prakartėlės turi savo istoriją. Ankstyvieji III a. krikščionys pradėjo per Kalėdas inscenizuoti tvartelį Betliejaus oloje: Kristaus laikais visoje Palestinoje gyvulius laikė grotose – kalnų olose.

Taip prasidėjo prakartėlių tradicija. Visose kalbose šis žodis reiškia ėdžias (liet. – prakartas). Ilgus amžius ši tradicija buvo kartojama tik Betliejuje. Pirmąją gyvą prakartėlę Greccio mieste Italijoje 1223 m. įrengė šv. Pranciškus Asyžietis. Pirmą skulptūrinę prakartėlę 1290–1292 metais sukūrė Arnolfo di Cambio Romos Santa Maria Maggiorre bazilikoje. Šimtmečiu vėliau prakartėlės atsirado ir krikščionių namuose, veikėjus lipdydavo iš duonos minkštimo, figūrėles nudroždavo ar lipdydavo iš molio ir nudažydavo, o turtinguose namuose prakartėlių figūros būdavo nulietos iš stiklo. Tačiau tik XVI a. įsigalėjo tradicija įrengti prakartėlės bažnyčiose su vaškinėmis arba medinėmis figūromis, vaizduojančiomis kalėdinės istorijos veikėjus.

Prakartėlės kuriamos pagal konkretų biblinį siužetą, kuriame būtinai dalyvauja Mergelė Marija, šventasis Juozapas, angelas ir pats Kūdikėlis Jėzus. Dažnai prakartėlėse vaizduojami ir tikrieji tvartelio gyventojai gyvuliai (asiliukas, ėriukas, veršelis ar jautis), ir pirmieji Jėzaus pasveikinti atskubėję piemenėliai. Kartais dar vaizduojami Trys Karaliai, nors pastarųjų veikėjų gali ir nebūti, nes jie pagal Evangelijas pagarbinti kūdikėlio Jėzaus pasirodo pasirodo vėliau.

Kalėdų eglė ir prakartėlė Vatikane, Šv. Petro aikštėje, pirmą kartą pastatyta 1982 metais. Šį paprotį įvedė popiežius Jonas Paulius II. Eglė ir prakartėlė tarsi sujungia į vieną dvi krikščioniškas tradicijas, nes pats Kalėdų medis (amžinai žalia eglė) yra labiau būdingas šiaurinės Europos šalims, ypač protestantiškosioms, o prakartėlė būdingesnė katalikiškoms šalims ir pietinei Europai.

 

Komentuoti su „Facebook “

1 komentaras

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.