Sausio mėnesio darbai sode ir darže

Kuris sodininkas nenori, kad jo sodas gausiai derėtų, kad vaismedžiai gražiai augtų, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai. Bet gerų norų neužtenka. Reikia žinių ir ilgo bei kruopštaus darbo. Net žiemą jo užtenka. Ir tam, kuris augina sodą, ir tam, kuris dar ruošiasi jį turėti.

Sodininkaujant reikia įvairaus inventoriaus, padargų. Reikėtų atsisakyti sodo žemę kasti kas­tuvu (jis tinka grioviams, tranšėjoms, duobėms kasti), ypač kur augesni vaismedžiai. Šiam darbui geriausiai tinka sodo šakės. Jomis kasant mažiau pažeidžiamos sodinių šaknys, mažiau sukapojama ir sliekų, labiau supurenama žemė. Taigi, įsigyjame šakių, joms kotų, purkštuvų, mineralinių trąšų, pesticidų, netgi mikroelementų, stimuliatorių. Na, o jeigu yra galimybė – tai ir motobloką.

Žiema — geras metas ir or­ganinėms trąšoms kaupti. Pasirūpiname mėšlo, durpių. Visas šias trąšas sudedame į rietuvę ir gerai suslegiame, užbarstome kalio ir fosforo trąšų. Pasirūpiname kalkių. Lengvesnės dirvos būna rūgštesnės, tai ir kalkių daugiau reikia. Na, o kokios mineralinės trąšos reikalingiausios? Iš fos­foro — granuliuotas superfosfatas, o iš kalio — kalio magnezija, kalio sulfatas. Šios trąšos vertingiausios uoginėms kultūroms, ypač serbentams tręšti. Kalio druska (kalio chloridas) labiau tinka obelų so­dams tręšti. Azoto trąšomis vaismedžiai dažnai tręšiami pro lapus. Tam labiausiai tinka karbamidas bei kristalinas. Taip darant vaismedžiai kartu apginami ir nuo grybinių ligų. Todėl ir šių trąšų verta įsigyti.

Neapsieinama ir be cheminių preparatų, vadinamųjų pesticidų. Jie skirstomi į: fungicidus (prieš grybines ligas), insekticidus (prieš kenkėjus), herbicidus (piktžolėms naikinti), arboricidus (krūmams naikinti), akaracidus (erkėms naikinti) ir pan. Jų negalima sumaišyti ir bet kaip laikyti. Geriausia jiems padaryti specialias spintas arba dėžes, atskiras lentynas, užrašus. Kad prie pesticidų neprieitų pašaliniai, ypač vaikai, juos reikia gerai užrakinti. Visi pesticidai daugiau ar mažiau nuodingi, todėl tiek juos kilnojant arba, vartojant būtina užsidėti respiratorių, o neturint jo, nors dviguba marle užsirišti burną.

Ir žiemą kartas nuo karto užsukime į sodą, apžiūrėkime, kaip žiemoja vaismedžiai, uogakrūmiai. Jeigu spaudžia stiprūs šalčiai – pažerkime ant braškių lysvių sniego, apipilkime ir svarainių krūmelius. Sniegas – tai žemės duknos žiemą. Jis apsau­go sodinių šaknis nuo iššalimo. Mažiau nušąla ir storiau aprišti vaismedžių kamienai bei storesnės šakos. Todėl apžiūrėkime, ar vėjas nenuplėšė aprišalų, ar medelių negraužia kiškiai.

O kas dedasi rūsyje? Gal pradžiūvo smėlis, kuriame susluoksniuotos sėklos arba sudėti skiepūgliai, paimti prieš didesnius šalčius. Jeigu taip – palaistykime. O kaip laikosi vaisiai? Gal yra papuvusių. Perrinkime ir juos. Išpjaustę pa­puvusias vietas virkime kompotą, tyrę. Racionaliai vartokime sveikesnius.

Nuolat lesinkime paukštelius. Tam reikalui įrenkime lesyklėles ir i jas įberkime maisto atliekų, piktžolių sėklų, kruopų. Prie šio maisto neprileiskime didžiųjų paukščių. Todėl lesyklėles darykime su grotelėmis, kad pro jas negalėtų įsibrauti balandžiai, kuosos ir kiti didieji paukščiai.

Žiema – tai ir mokymosi metas. Gilinkime savo žinias, su­siraskime naudingos literatūros.

Tvarkome turimą daržininkystės inventorių. Įsigyjame trūkstamo ir remontuojame sugedusį. Atnaujiname susidėvėjusius netvirtus įrankius, per­žiūrime turimą tarą, dėžutes daigams auginti, sutvarkome juos, kad galėtume tuoj pat pa­naudoti. Jeigu auginame daržoves ar pasodus šeimyninės rangos būdu didesniuose plotuose, pats laikas planuoti pavasario darbus ir patikrinti kiekvienam darbų etapui reikalingą inventorių. Paskaičiuojame kiek polietileninės plėvelės reikės pavasariniam polietileniniam šiltnamiui, laikinoms priedangoms ir kitiems reikalams. Polietileninė plėvelė susidėvi per vieną sezoną, tačiau dalį nuimtos nuo šiltnamių ir dar sveikos plėvelės galima panaudoti ir kitą sezoną laikinoms polietileninėms priedangoms, maišeliams ir kitiems tikslams. Pramonė gamina ir daug tvirtesnę polichlorvinilinę plėvelę, kurią galima naudoti 2 – 3 metus. Taisome ir, jei reikia, įstikliname turimus inspektų rėmus.

Nuolat žiūrime, kaip laikosi maistui ir pasodams skirtos daržovės kaupuose ir laikyklose. Daugumai daržovių reikia palaikyti 0 – 1°C temperatūrą ir 80 – 90 proc. oro drėgnumą. Bulvėms reikia palaikyti 3 – 2°C temperatūrą. Temperatūrą ir drėgmę reguliuojame ventiliuodami. Krienai geriausiai laikosi drėgname smėlyje apie 0°C temperatūroje. Atšalus orams užkemšamos ventiliacijos angos. Reikiamą temperatūros re­žimą šaltomis žiemos dienomis padeda išlaikyti gera kaupų termoizoliacija. Jei termoizoliacinė danga nepakankamo storio ir kaupų paviršiuje nevienodai pasiskirstęs sniegas, šiaurinę ir rytinę kaupų pusę papildomai apdedame eglišakėmis, kurios padeda palaikyti aukštesnę temperatūrą. Galima tam tikslui panaudoti ir durpes. Maistui skirti svogūnai laikomi 0 – 1°C temperatūroje, esant 80 – 85 proc. oro drėgnumui. Vegetatyviniu būdu dauginami vietiniai svogūnai laikomi 18 – 20°C temperatūroje. Pynes rei­kia nuolat peržiūrėti ir išmesti pradėjusius gesti svogūnus. Esant aukštesnei temperatūrai, mažinamas drėgnumas iki 50 – 60 proc.

Sėjame šildomiems šiltnamiams agurkus ir pomidorus, kuriuos papildomai apšviečiame lempomis. Geriausiai tam tinka liuminiscentinės lempos, kurių apšvietimas pagal poveikį artimesnis saulės apšvietimui.. Jų galingumas 1 m2 apšviečiamo ploto turėtų būti 300 – 400 W. Atstumas nuo lempų iki augalų lapų gali būti 2—4 m.

Šį mėnesį daugiausia rūpesčių būna su kambarinėmis gėlėmis. Jas reikia laistyti tik kambario temperatūros vandeniu. Šaltu vandeniu laistomų gėlių šaknys pradeda pūti, lapų pakraščiai paruduoja, lapai krinta. Taip atsitinka su figmedžiais, kinrožėmis, palmėmis. Vėdinant kambarius, gėles reikia saugoti nuo skersvėjų. Sanpaulijos geriau augs, jeigu padėkle bus vandens. Nelaistykime iš viršaus, nes tada ima pūti lapai, o dažnai ir pats augalas žūva. Sansevierijos žiemą gausiai laistomos ima pūti. Nepakenčia stipresnio laistymo alavijas ir agavos. Žydinčias gėles: azalijas, ciklamenus, raktažoles reikia laistyti gausiai. Poinsetija, laistoma karštu (apie 50°C) vandeniu ir laikoma šviesioje vietoje, gražiau nusisplalvins.

Sausio mėnesį verta pagalvovoti ir apie gėlių kompozicijas kambaryje. Bus jaukiau jei savo gėles gražiai išdėstysite tam tikslui įrengtose lentynėlėse. Svyrančioms gėlėms galima įrengti lentynėles arba padaryti lininius krepšelius. Į krepšelius įdėję papartį, plektrantą ar smidrą papuošime sieną. Graži kompozicija, įrengta keramikinėje vazoje, tiks pastatyti ant stalo. Kompozicija daroma iš skirtingos formos, skirtingą faktūrą turinčių augalų, pavyzdžiui, bunko begonijos, sansevierijos ir setkreazijos. Gražią kompoziciją galima sudaryti iš kaktusų arba storalapių augalų.

Nepamirškime rūsiuose laikomų tulpių, narcizų svogūnų, juos reikia retkarčiais palaistyti. Dalį dėžučių galima iškelti pražydinimui sausio 20 d. Pirmą savaitę laikykime patamsyje, o po to perkelkime į šviesą. Temperatūra pakeliama iki 18 – 20°C.

Žiemą šiltnamiuose gvazdikams palankiausia temperatūra yra 10—20°C dieną, o naktį gali nukristi iki 8°C, bet ne daugiau.

Daugiau straipsnių apie sodą ir daržą

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.