Knygos „Tu man davei sparnus“ pristatymas visuomenei

Praėjusį šeštadienį Meškalaukio mokyklos pastato kiemą ir gatvę prie jo užtvindė  didelis kiekis automobilių,- iš to galėjai spręsti, kad čia kažkas vyksta. Nedidelė, bet jauki pradžios mokyklos salė vos sutalpino norinčius prisiglausti prie skambios lietuviško žodžio versmės, patirti knygos atėjimo pas skaitantįjį džiaugsmą.

…Likime, / Tu  davei  man  sparnus./ Nors  jie  menkučiai, / Šiaurinių  vėjų  palaužti, /Bet  jais  pakilt  galiu / Virš  kasdienybės./ Sparnai  –  mana  kūryba. / Ji teikia viltį, maldo skausmą. / Už  šitą  gilų  jausmą,  /Likime, / Ačiū  Tau. / Taip savo Šeštąją Knygą užbaigia Meškalaukio kaimo šviesuolė, poetė , Kaimo Rašytojų Sąjungos narė Bronislava Černiauskienė . Šį kartą tai  –  širdimi sušildyta ir giliai išjausta poezijos rinktinė „Tu man davei sparnus“, išleista praėjus devyniems  metams po pirmosios poezijos knygos „Vaikštanti žeme“ pristatymo.  Knygos viršelis – obels žiedų pavasarinis dvelksmas ir pilno gyvybės skrydžiui pasiruošusio balandžio išskleisti sparnai. Šiuo motyvu papuošta ir salė – obelų žiedais pražydusi medžio šaka, vėjo pučiama drobulė ir skrydžiui pakilę balandžiai. Prie išskleistos knygos uždegtos  žvakutės ir jaunos kūrėjos ir smuikininkės Editos Mikėnaitės rankose pravirkęs smuikas sukūrė šventišką nuotaiką. Visą renginį papuošė scenos žodžio riterio – vedančiojo, Joniškėlio gimnazijos mokytojo, bendruomenės pirmininko, rajono tarybos nario Viktoro Stanislovaičio meistriškai sukurta išmintingo paprastumo nuotaika, dažnai į susirinkusius prabylant pasvalietiška šnekta. Jo ir skaitovės, įmonės „DANEPA“ savininkės Nijolės Paliulienės skaitomos eilės perteikė Bronislavos Černiauskienės į knygą sudėliotus giliausius jausmus ir mintis. Dėl savo kūrybinio amžiaus autorė lyginama net su Žemaite, nes abiejų knygos skaitytojus pasiekė brandžiame amžiuje. Visas jas galėjai pavartyti salėje veikiančioje parodoje „Bronislavos Černiauskienės gyvenimo akimirkos“. Šalia – bibliotekininkės surinktas nuotraukų albumas, straipsnių apie rašytoją aplankas, knygos, kuriose spausdinta jos kūryba.

Pristatydamas autorę, Viktoras Stanislovaitis klausė:

– Ar Bronislava moka nesišypsoti, ar moka būti  nenuoširdi, ar gali nerašyti?.. – Kitokios jos nepažintume.

Visas Bronislavos Černiauskienės knygas redagavusi, autorės meiliai vadinama „krikštamote“, Petro Vileišio gimnazijos mokytoja, Pasvalio krašto literatų klubo „Užuovėja“ vadovė Regina Grubinskienė, pristatydama knygą „Tu man davei sparnus“, sakė, kad toks didelis tarpas tarp vienos poezijos knygos („Vaikštau žeme“ – 2002 m.) ir šios parodo autorės brandumą, matosi labai ryškus ir gražus jos augimas. Knygai pavadinimą pasiūlė pati redaktorė, nes ir vienoje (7 kartus), ir kitoje (9 kartus) vis kartojasi įvaizdis „aukštis“, „sparnai“. /Tu man davei sparnus /Ir aš skridau. /Tiktai, deja, / Atsitrenkiau į realybę./.

– Tai kas gi davė Bronislavai sparnus? – klausia redaktorė ir pati atsako, – atsakymą randame autorės eilėse – gyvenimas, likimas, Dievas, meilė ir begalinis troškimas išvysti ir sužinoti ką nors naujo, gražaus. Knyga labai įvairi, tekstai nesudėlioti į skyrius pagal tematiką, tai ėjimas ratu, pradedant eilėmis apie išėjimą, kuris neliūdina, nuskamba su viltimi sugrįžimo angelu sargu. Lietuva, kelionės, meilės motyvai, stabtelėjimas, kad skauda kartais, bet… ateina vasara, Kalėdų džiaugsmas nušviečia jausmus, prikelia mintys apie pavasarį, Prisikėlimo šventę. Nes ir gyvenimas visoks – jame yra ir liūdesio, ir skausmo, ir meilės, ir troškimas sugrįžti, juk negali baigtis, kas nesunaikinama, kas kūrybos paženklinta. Bronytė – nepailstantis Dievo kūrinys, rašantis ir Joniškėlio krašto, ir Pasvalio krašto istoriją, parašiusi tris publicistines knygas, apsakymų knygą „Vienkiemio mergaitė“, paremtą tikrais įvykiais ir sutiktais žmonėmis.

– Apskritai knygas reikia skaityti, o ne apie jas kalbėti, – baigdama tarė Regina Grubinskienė ir palinkėjo sveikatos, kūrybos ir padėkojo už knygą.

Anot vedančiojo Viktoro, poetui didžiausias jo kūrybos įvertinimas, kai jo eilės virsta dainomis. Dainą „Lietuvai“ labai dainingai, iškilmingai atliko Joniškėlio parapijos bažnyčios sakralinės muzikos ansamblis, vadovaujamas vargonininkės, mokytojos Jolantos Giedraitienės. Jos, operos atlikėjos titulo vertas balsas, pritariant ansamblietėms ir gitaros garsams, vedė mus per tūkstantmečio Lietuvą, primindami mums senolių vertybes, praeitį, kviesdami: /Tavo pievų vaiskios žalumos /Į svetimą auksą nekeisim. /Ir židinio Tavo namuos /Mes niekam sugriauti neleisim./Tegul oš ir vis oš ąžuolai /Apie praeitį Tavo garbingą. /Mums brangiausia buvai ir likai /Kaip malonė dangaus stebuklinga./

Jausmingai nuskambėjo daina „Trupinėlis“, kurią atliko Nijolė Stepulienė ir Danguolė Šiaučiūnienė. /Man aukštos, žydros padangės /Neužtemdys debesėlis, /Nes, pravėręs sielos langą, / Šypsos meilės trupinėlis. / Šildantis meilės motyvas nuskamba ir eilėraštyje „Akys“: /Na tai kas, kad laukuos jau žiema /Ir paklydusio vėjo rauda. /Aš laiminga per sniegą brendu, /Šildo žvilgsnis tavųjų akių. / – Šią dainą padainavo Meškalaukio „Bočių“ ansamblis, kuriam vadovauja Nijolė. Knygos autorės kūryboje rasime posmų, atskleidžiančių žmogiškuosius norus, troškimus, visą, kas miela širdžiai, kas išsklaido nuovargį, liūdesį, palengvina būtį. Eilėraštis „Daina“ – vienas iš jų. Daina /…nuplauna lyg jūros banga /Tą niūrią, bauginančią tylą. /Ji gaivi tarsi ryto rasa, /Mūsų sielas gerumo pripildo. /Mus ramina ir guodžia daina, /Ir šąlančią širdį sušildo. /, – dainavo Joniškėlio kultūros namų moterų kapelos „Ramunėlės“ vokalinė grupė, į dainą sudėdamos dalelę savo širdies.  Muziką šioms dainoms Bronislavos Černiauskienės eilėmis sukūrė muzikės talentą turinti Joniškėlio kultūros namų administratorė Nijolė Stepulienė. Skambiausiais akordais perteiktos eilės nepaliko salėje abejingų.

– Poezija ir muzika – dvi sesės. Noriu padėkoti Nijolei, kuri mano dainoms sukuria muziką, – dėkojo Bronislava.

Knygos pagerbimo šventei neliko abejingas Joniškėlio parapijos klebonas Ričardas Banys. Jis sakė, kad poetai turi trečiąją akį, jie turi daug gilesnių įžvalgų, kurių nemato kiti.

– Žemai jums lenkiuosi ir linkiu, kad šalia pamokslų iš sakyklos skambėtų ir jūsų eilės. – sakė klebonas,  dėkojo  šventės organizatorėms už gražią šventę, džiaugėsi tokiu dvasingu ir prasmingu gavėnios laikotarpio susiėjimu.

Kilnia poezijos dama autorę pavadinęs Joniškėlio miesto seniūnas Steponas Rimkus, sveikindamas ją, sulaukė ir staigmenos. Šventės organizatorės jį pasveikino su ką tik išėjusia, dar leidyklos dažais kvepiančia poezijos knyga „Myliu gyvenimą“. Bibliotekininkė Genė Rakauskienė pasidžiaugė dar viena brandaus poeto knyga, kurioje rasime visko, – meilės Lietuvai, gimtinei, moteriai motyvus, giliai jaudinančias eiles išėjusiai žmonelei, eiles, virtusias dainomis, – tarp jų – Joniškėlio himnas, „Ramunėlėms“ dovanota prisistatymo daina, kurią jos ir atliko kaip padėką ir pasveikinimą su literatūriniu laimėjimu – išleista knyga. Besiklausant šios dainos, poeto akyse sužvilgo ašaros.

Vartant Bronislavos Černiauskienės knygą, į akis krenta eilės: „Nors širdis ir pašėlusiai trankos, /nebelemta jai degt, tik rusenti. /Imsiu liūdesį savo už rankos – /Su juo reikia išmokti gyventi“. Bet visai netoli kitos eilės: „Kada /Su nerimu /Širdies /Jauti – /Atsėlina senatvė, /Nenusimink, /Draugai padės, /Išguiti iš širdies /Vienatvę“.

Pilnutėlė salė poezijos gerbėjų, Bronytės giminaičių ir draugų šį posmą tarsi patvirtina. Jos pasveikinti išsirikiavo nemenka jų eilė.

-Kiek daug turiu draugų! – nuoširdžiai džiaugėsi knygos autorė Bronislava Černiauskienė, daugelį apdovanodama savo knyga.

Organizatorės visiems padovanojo gražų Žilpamūšio kapelos koncertą.

Susirinkusieji ilgai nesiskirstė, patirdami bendravimo džiaugsmą, juos šildė ir arbatos puodelis prie vaišėmis nukrautų stalų. Visi vieningai sakė: – Šventė buvo graži.

Organizatorės bibliotekininkė Genė Rakauskienė ir kultūros skyriaus administratorė Vaida Šeškienė dėkoja už paramą Joniškėlio apylinkių ir miesto seniūnijoms, ūkininkui Valdui Mulevičiui, ūkininkei Valerijai Garlauskienei, UAB „DANEPA“, Žydruolei Kalsienei ir jos dukroms, visiems, prisidėjusiems, atiduodant knygą „Tu man davei sparnus“ į skaitytojų rankas.

 

Genė Rakauskienė. Nuotraukos fotomenininko Vido Dulkės.

 

Komentuoti su „Facebook “

1 komentaras

  • Petrute

    Ale matosi graži šventė buvo 🙂
    Ačiū už šiltai papasakotus įspūdžius bei nuotraukas ! Ir norėtųsi palinkėti didelės sėkmės bei sveikatos šio renginio kaltininkei.

    Atsakyti

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.