Tokio ilgesio Tu nežinojai-
Jis atėjo, kai Tu išėjai.
Pamatytum – iš skausmo vyniojas
Prie klėties žali apyniai.
–
Tavo lūpų sula nesulaukus,
Beržo ilgesį žemėn išverkia,
O varnėnas, lyg nuskriaustas vaikas,
Be Tavęs mūsų kiemą išpeikia.
–
Na,ir kas! Ir tegu, ir nereikia!
Kas jam? Ar iš vis dar esu?
Esu! Gyvenu! Be meilės,
Be ateities, be sapnų…
–
O mylėti, tikėti ir laukti
Aš dar moku – neatpratau.
Savo širdį, kaip pirmą žibuoklę,
Aš išraunu ir nunešu Tau.
–
Kad apglėbtum pečius, kad priglaustum
Ir be žodžių suprastum tikrai,
Kaip beprotiška šitam pasauly,
Kaip beširdiška būti vienai…
St. Vaitekūnienė
Komentuoti su „Facebook “
Booring
Jei kas angl. nesuprantat tai isversiu: nuobodu!