Press "Enter" to skip to content

Žmogaus gyvenimas į knygą netelpa

Anot mūsų kraštietės, knygos apie kitą garbų kraštietį, Kovo 11-osios Akto signatarą Antaną Karoblį autorės Birutės Saulės Sabaitės, kiekvienas iš mūsų susikuria tokį pasaulį, kokį nori susikurti. O Antanas Karoblis į pasaulį žvelgė kaip mylintis Lietuvą pilietis, kuriam būdinga didelė tolerancija ir inteligencija. Tai rodo ir paauglystės, ir subrendusio mokslininko, dėstytojo, politiko veikla, jo pastangos padėti gimtajam Pasvalio kraštui.

Pradžia – Daujėnuose

Birutės Saulės Sabaitės knyga „Antanas Karoblis“ gegužės pradžioje buvo pristatyta mūsų krašto visuomenei, sukviestai į Joniškėlio Igno Karpio dvaro rūmus. Renginyje dalyvavo Antano Karoblio žmona Daiva, dukra Aistė, jo klasės draugas Romualdas Katkevičius, Kovo 11-osios akto signatarai Birutė Valionytė, Leonas Milčius, Vidmantas Povilionis, kiti su juo draugavę, jį pažinoję ar tiesiog jo atminimą gerbiantys žmonės. Knyga „Antanas Karoblis“ yra knygų serijos „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“, skirtos į Amžinybę išėjusiems signatarams atminti, leidinys.

– Ši knyga kartu yra ir mano duoklė Joniškėliui, kuriame gimiau, augau, baigiau mokyklą, po to penkerius metus toje pat mokykloje dirbau. Antanas Karoblis buvo mano brolio bendraklasis. Bandžiau parodyti visus šio šviesaus žmogaus gyvenimo etapus: apie ką jis svajojo, ką pavyko įgyvendinti. Antano Karoblio žmonai Daivai maloniai leidus, pasinaudojau savo knygos herojaus asmeniniu archyvu, jo dienoraščiais. Knygoje rasite ir jo šeimos narių, bendražygių pamąstymų, prisiminimų. Bene būdingiausias Antano Karoblio bruožas – matyti žmonėse gera ir pačiam daryti gerus darbus vardan savo gimtojo krašto ir jo žmonių. Tie procesai nesibaigia – juos turime tęsti. Todėl pamąstykim, ką gero galim nuveikti mes patys ir niekada nebūkim abejingi, – ragino knygos autorė.

„1937 metais Antano tėvas vedė Oną Tekutytę (1906-1986), dirbusią Joniškėlio ligoninėje slauge. Giminės buvo nepatenkinti, kad jis vedė iš mažiau pasiturinčio sluoksnio merginą – „išėjo užkuriom“. Todėl mažai  jauną šeimą parėmė. Tais pačiais metais jaunavedžiai pradėjo statytis namus Daujėnų miestelyje. Akmenis pamatams vežė iš Orijos upelio (…). Išėjo visai geras namas, kuris išsilaikė iki šių dienų beveik be remonto. Dabar naujasis namo savininkas jį nudažė ir, atrodo, pastatas dar ilgai bus tinkamas gyventi.

Antanas Karoblis gimė 1940 metų rugpjūčio 17 dieną Daujėnuose, kur tėvai persikraustė gyventi pasistatę namą. 1946-1947 metais jis lankė Daujėnų pradžios mokyklos pirmą skyrių ir kelis mėnesius antrą skyrių“, – taip Birutės Saulės Sabaitės knygoje „Antanas Karoblis“ aprašoma mūsų kraštiečio gyvenimo pradžia.

 

Joniškėlyje iškėlė trispalvę

Vos septynerių sulaukusio Antano Karoblio šeima buvo priversta slapstytis nuo tremties – keliaudama iš vieno sodžiaus į kitą, glausdamasi pas gimines ar pažįstamus. Kol galų gale gyvenimo keliai atvedė į Joniškėlį. Knygoje rašoma:

„Baigiantis 1951 metų vasarai, pasinaudojęs pažintimis, Antano Karoblio tėvas įsidarbino Joniškėlio plytų gamykloje garo katilo mašinistu. Maždaug už trijų kilometrų nuo plytinės, Stačiūnų kaimo teritorijos pakraštyje, susirado tuščią sodybėlę. Jos savininkas, turintis namą Pasvalyje, leido čia apsigyventi“.

1951 metais Antanas Karoblis atėjo į Joniškėlio vidurinės mokyklos 6-ąją klasę. Prasidėjo naujas, labai svarbus būsimojo Kovo 11-osios Akto signataro brandos etapas. Besimokydamas Joniškėlyje Antanas Karoblis kartu su bendraminčiais įkūrė pogrindinę moksleivių organizaciją „Geležinis vilkas“. O naktį iš 1956 metų gruodžio 31-osios į 1957 metų sausio 1-ąją su organizacijos nariais medyje priešais Joniškėlio bažnyčią iškėlė nepriklausomos Lietuvos vėliavą. (Apie šį drąsų jaunųjų joniškėliečių žingsnį rašėme 2008 m. gruodžio 28 d. „Darbe“). Sovietinis saugumas drąsuolius išaiškino ir 1957 m. vasario 15 d. vienuoliktokas Antanas Karoblis buvo pašalintas iš Joniškėlio mokyklos.

1957-ųjų pradžios įvykius knygos pristatymo renginyje prisiminė Antano Karoblio klasės draugas, aktyvus vėliavos iškėlimo iniciatorius Romualdas Katkevičius, kuriam vėliau teko paragauti ir politinio kalinio bei tremtinio duonos.

– Lietuviško patriotizmo dvasia Joniškėlio krašte niekada nebuvo užgesusi. Sovietiniai propagandistai tikindavo, kad Sovietų sąjunga mus išvadavo, o joniškėliečiai pridėdavo: „nuo duonos“. Komunistai per savo šventes keldavo ir kitus versdavo kelti raudonas vėliavas, todėl mes sugalvojom Naujųjų metų naktį iškelti Lietuvos Trispalvę, – pasakojo Romualdas Katkevičius.

 

Vaikinus teko „skolintis“

Antano Karoblio žmona Daiva Dragašiūtė-Karoblienė – irgi jo bendraklasė. 1957-58 metais Joniškėlio vidurinė mokykla buvo įsikūrusi Karpių dvaro rūmuose.

– Smagu ir keista po 54-erių metų vėl atsidurti savo buvusioj mokykloj, – jaudulio neslėpė viešnia. – Šauni buvo mūsų klasė, deja, 1957-aisiais ji labai sumažėjo. Vienus ištrėmė, kitus nuteisė. Mokykloje mes kasmet statydavom spektaklį. Statėm jį ir tais lemtingais metais, tik berniukus vaidinimui teko „skolintis“ iš dešimtokų, nes mūsų – vienuoliktokų – klasėj jų buvo likę vos vienas kitas. 1977-aisiais surengėm klasės susitikimą – jau naujojoj Joniškėlio mokykloj. Vienas iš tuomečių mokyklos vadovų net ir po dvidešimties metų nepraleido progos mūsų išbarti: „Jūsų klasė buvo mokyklos gėda. Negana to, kad politiškai nesusipratę buvot, vienas iš jūsiškių dar ir kunigu tapo“. Gal norėjo, kad mes imtume gailėtis…

Anot Daivos, kai buvęs bendraklasis tampa tavo šeimos nariu – ir gerai, ir ne visai. Puikiai žinai jo gerąsias savybes ir ydas, nes daugelis žmogaus charakterio ypatybių susiformuoja dar vaikystėje.

„Gyvenime Antanas buvo atlapaširdis, dažnai patikėdavo kitais asmenimis ir sunkiai pritardavo šeimos narių nuomonei. Nors visa tai keitėsi, tačiau pakovoti dėl kitų žmonių jam buvo svarbiau nei dėl savo artimųjų. Jis norėjo visur dalyvauti, visiems padėti, tam netausodamas laiko ir sveikatos“ (iš knygoje „Antanas Karoblis“ publikuotų jo žmonos prisiminimų).

Joniškėlyje viešėjusios Kovo 11-osios akto signatarės, Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės įsitikinimu, Antanas Karoblis visą laiką jautė gimtinės žemėn giliai įleistas savo šaknis. Patriotinė Joniškėlio aplinka, sena lietuviška jo dvasia suformavo Antano ir jo bendražygių charakterį, juos drąsino, teikė stiprybės, tiesiog neleido jiems būti kitokiems. Antanas Karoblis visais klausimais turėjo kietą savo poziciją, kurią atkakliai gindavo, nors kartu mokėjo išlikti labai tolerantiškas.

 

Matematikas vertino tiksliai

Kitas joniškėliečių svečias Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius pirmiausia akcentavo, kad Karpių dvare įsikūrusi Joniškėlio bandymų stotis buvo pirmoji jo darbovietė:

– Labai gera vėl matyti šį miestelį, šiuos rūmus, šį nuostabų parką, sutikti seniai matytus pažįstamus žmones. Joniškėlis yra viena iš grandžių, kuri mane siejo su Antanu Karobliu. Mes dažnai ir daug kalbėdavom apie Joniškėlio kraštą, jo istoriją ir dabartį. Antanas kaip asmenybė buvo labai įvairiapusis žmogus. Jis kurį laiką priklausė socialdemokratų partijai, bet netilpo į jokius partinius rėmus. Galbūt todėl negavo ir jokio aukšto posto valstybės tarnyboje. Antanas buvo matematikas, todėl viską – įvykius, žmones – vertino nepaprastai tiksliai. Jis skaudžiai išgyveno savo idealų ir realybės neatitikimą.

Anot Leono Milčiaus, į jokią knygą neįmanoma sudėti viso žmogaus – tik jo spalvas ir švieseles.

Kovo 11-osios Akto signataras Vidmantas Povilionis Antaną Karoblį įvardijo kaip Lietuvos žmogų, kuris visada turėjo savo, o ne kokios nors partijos nuomonę:

– Niekada nemenkinkim savęs, sakydami, kad Lietuva maža valstybė, todėl mes mažai ką tegalim. Šalies mažumas ar didybė priklauso nuo to, kokiais jaučiamės mes patys. Tikėjimas ar netikėjimas Lietuva ir savo jėgomis daro mus dideliais ar mažais. Antanas tikėjo Lietuva ir iki pat savo mirties degė idėjomis, dirbo, kad jos būtų įkūnytos. Gerai, kad knygą apie Antaną Karoblį rašė jį pažinojęs žmogus. Kai rašo nepažinoję – daug kas būna netikra.

 

Knyga – prasmingas paminklas

Knygos autorė Birutė Saulė Sabaitė pripažino, kad už leidinio puslapių liko dar labai daug minčių, nepasakytų žodžių, neaprašytų darbų.

Tačiau joniškėliečiai knygą apie Antaną Karoblį parašiusiai kraštietei išsakė daug šiltų žodžių.

Anot Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidento Juozo Bagdono, knyga „Antanas Karoblis“ galėtų būti politikos pradžiamokslis mūsų mokykloms. Vien todėl, kad joje labai nuosekliai aprašytas kryptingas doro žmogaus, tikro Lietuvos patrioto nueitas gyvenimo kelias.

Joniškėlio miesto seniūnas Steponas Rimkus leidinį įvardijo kaip dar vieną prasmingą paminklą Joniškėlio kraštui.

Teikdama darželio gėlių puokštę knygos autorei Birutei Saulei Sabaitei, ilgametė etnografinio ansamblio „Abrūsėlis“ vadovė Aldona Rapkevičienė priminė, kad abu viešnios tėveliai buvo aktyvūs šio ansamblio dalyviai. Ansamblio vadovė salėje buvusius ansambliečius pakvietė sudainuoti mėgstamą knygos autorės tėčio dainą apie sesulės darželį.

Joniškėlio miesto bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis minėjo, kad lankydamasis Joniškėlyje Antanas Karoblis visada paklausdavo, kuo galįs padėti savo kraštiečiams. Jis buvo vienas iš Joniškėlio gimnazijos steigimo iniciatorių, daug talkino klojant pagrindus gimnazijos statusui, nors pats to momento, kai mokykla tapo gimnazija, deja, nebesulaukė. Antanas Karoblis po sunkios ligos mirė 2007 m. birželio 19 d.

Joniškėliečiai ir renginio svečiai galėjo ne tik pabendrauti su signataro šeimos nariais, gauti knygos autorės autografą, bet ir pamatyti iš LR Seimo atvežtą fotografijų parodą, atspindinčią Antano Karoblio gyvenimą ir veiklą.

Zina MAGELINSKIENĖ

Darbas

Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas Juozas Bagdonas

Knygos autorė Birutė Saulė Sabaitė
Knygos autorę sveikina ilgametė etnografinio ansamblio „Abrūsėlis“ vadovė Aldona Rapkevičienė

Antano Karoblio žmona Daiva Dragašiūtė-Karoblienė

Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė
Antano Karoblio klasės draugas Romualdas Katkevičius
Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius
Kovo 11-osios akto signataras Vidmantas Povilionis

 

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. Ana Ana 30 liepos, 2011

    O, Leoną Milčių regiu. Šaunuolis

Komentuoti: Ana Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.