Jis išmokęs numirti gyvena,
Kad būtum laisva;
Kas vakarą dangų nudažo
Akvarele.
Su žvaigždėm, su mėnuliais, kometom
Ir tavo namus
Žiogų čirškimu apgaubęs
Šalia šiąnakt bus.
—
Ar tylėsi su tais, kurie tiki,
Kai tyli tiesa?
Ar ir vėl nesustodama bėgsi
Šukėm basa?
Kai tyloj tavo balsas ištirpęs
Vėl nuskambės,
Vargu ar kas nors be jo
Šiąnakt jį girdės.
Tad pavargusią saulę užklojusi
Jūrom miškais
Miegoki ir tu, miegoki,
Nes viskas praeis…
—
Z.
Komentuoti su „Facebook “
LAIKAS
Sekundė po sekundės
Minutė
O po jos…
Atsėlina ir valanda,
Para…
Savaitė..
Ir taip kas diena iš dienos.
Mėnesiai…
Metai…
Tos varganos dalios.
O taip norėtųsi…
Norėtųsi pakilt į aukštį.
Pajausti…
Švytėti…
Žydėti…
Dar taip norėtųsi…
Norėtųsi- Gyventi.
Žydruolė Garnytė
Labai gražu 🙂