Paklausyki aidų
Ir vėjo šnarėjimo,
Užgesusios saulės,
Svajonių,godų.
Juk dienos praėjo,
Laukai nužydėjo…
Kada,o jaunyste,
Tau skleisis sparnai.
–
Paklausyki beržų,
Ką tau šnara pavėjui
Žaismingų lapelių
Švelniam sukūry.
–
Jausmai,įsipynę
Į beržo svajonę,
Jausmai ilgesy
Užrakinti giliai.
–
Paklausyki naktų,
Ilgesingojo vėjo,
Žalio miško raudų
Ir sidabro žvaigždžių.
Vakarė žvaigždė
Lyg jaunystė nuskriejo.
Lyg saulėj ištirpę
Ikaro sparnai.
–
Paklausyki dainų
Ir paukštelių čiulbėjimo
Skrajojančiu aidu
Laukais ir miškais.
Daina vakarinė,
Daina vyturėlio.
Dainoj tu šiandien pabudai.
–
Paklausyki varpų
Deimantinės vėsos.
Ne aidų,o liepsnojančio vėjo,
Jaunystės balsų,
Jaunystės dainų.
Jaunystė – gyvenimo fėja!
–
St.Rimkus
Komentuoti su „Facebook “
Be First to Comment