Parymosiu

Švelnios rankos man plaukus paglosto.
Parymosiu,pabūsiu truputį.
Baltą rožę priglausiu prie skruosto,
Pailsėsiu,kaip knygos rugpjūty.
Žvalgysiuos į saulę,į debesis,
Į žaliuojantį klevą prie kelio,
Kur vėjelis pūkelį vejasi,
Gal surasiu stiprybės lašelį?
Gal pravėrus sudrėkusias lūpas,
Pasitiksiu pamirštą bučinį?
O prie švento paveikslo suklupus,
Nusimesiu kuprotą nūdieną…
Parymosiu,pabūsiu truputį.
Pailsėsiu,kaip ilsis šešėliai,
Užsimirš,kaip rugsėjį rugpjūtis,
Nes takai negandų jau užžėlė…
Švelnios rankos paglosto man plaukus.
Žvelgia akys – žydri du pasauliai.
Ir džiaugiuosi tų rankų sulaukus-
Jos sušildo labiau ir už saulę!
Aldona Astrauskienė
Komentuoti su „Facebook “

1 komentaras

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.