Biblioteką aplankė molėtiškės

                   Labai karštą rugpjūčio 26-osios popietę, mūsų biblioteką aplankė Molėtų rajono gausus bibliotekininkių būrys. Kelyje paklydę ir patraukę asfaltu link Pakruojo,- kas byloja, kad reikia išraiškingesnės rodyklės ties miesto vartais, nes tolimam keleiviui sudėtinga susigaudyt ,kur sukt,- sušilusios ir kiek išvargusios, viešnios mielai apžiūrėjo biblioteką, domėjosi įvairiais darbo klausimais,lygino, teiravosi apie renginius, literatūrą, miesto gyvenimą.

Stebėjosi,kad miestelio seniūnas myli ne tik grožį, bet ir kuria eiles.

                   Apžiūrėjo G.Petkevičaitės-Bitės paminklą. Paaiškinome, kuo dar garsus Joniškėlis, ką jame verta ir reikia pamatyt. Labiausiai viešnias traukė aplankyt Karpio dvarą. Palydėjom jas, atskleidėm truputėlį dvaro istorijos, pavaikščiojom po parką. Su įdomumu moterys klausėsi linksmesnių ir liūdnesnių praeities įvykių, gyrė, kad prižiūrima aplinka, restauruojami ansamblio pastatai. Teigiamai įvertino, kad čia atidarytas muziejus. Tiesa, aplankyt jo neturėjo laiko.

                   Grįžtant atgal, viešnioms buvo įdomu viskas, kas pakelyje.Pirmiausia, tai rengiamam parke stovintis garvežys, po to – gaublys, patiko planuojama vynuogių alėja. Apžiūrėjo ligoninės , bažnyčios ,senosios mokyklos pastatus, pasigrožėjo Angelu, saugančiu miestą nuo nelaimių. Sužinojo, kad miestelyje yra daug lankytinų vietų, kad miestelis išaugino ar regėjo ne vieną įžymų žmogų. Parodėme žolininkės A.Karaliūnaitės gyvenamą vietą, Bitės sodelį, gimnaziją, paminklą Stapulioniui.

                    Paskutinė viešnagės stotelė – prie ,,stebuklingojo,, akmens. Ir rimtai , ir su humoro gaidele aiškinom apie  miestelio ,,marias,, , skulptūrą, vėliavą bei akmens atsiradimo kilmę, tikslus ir prasmę. Nustebintos viešnios ir šalia kelio gulinčiu didžiuliu šaukštu, bylojančiu apie tai, kad kiekvienas čia laukiamas. Tai paliko įspūdį.

                    Su viešniomis atsisveikinom eilėraščio posmais. Vienos kitoms palinkėjome sėkmingų, prasmingų darbų, gausaus būrio skaitytojų, asmeninės laimės ir meilės bei naujų, kūrybiškų darbo formų. Pasikeitėme dovanėlėmis.

Viešnios pakvietė apsilankyti Molėtuose.

                   Autobusui pajudėjus, prisiminiau, kad nepasiteiravau, ką reiškia ir kaip atsirado jų miesto pavadinimas?

Molėtai… Labai jau daug sakanti potekstė… Grįžusi atsakymo suskatau ieškoti internete. Ir ką gi? Tikrai! Miesto vardas kilęs nuo žodžio molis, molingas, molio spalvos. Priėjau išvados, kad esam lyg ir giminės – molio vaikai. Vadinasi, turime daug bendro. Gal būt reiktų ne tik bibliotekai, bet ir pačiam Joniškėliui užmegzti ryšį su Molėtais. Būtų gražus gestas.

                         Su viešniomis bendravom bibliotekininkės

                               Rima  Namikienė ir aš,  šio rašinio

                                    autorė, Aldona Astrauskienė

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.