Press "Enter" to skip to content

St. Rimkus: „Myliu gyvenimą”

Dažnas prašalaitis, užsukęs į Joniškėlį, tarsteli: čia gyvena apie gražų pasaulį mėgstantys svajoti žmonės. Parkai ir skverai, visur žydinčios gėlės ir medžio skulptūros sukuria jaukaus, žavaus ir mielo  miestelio vaizdą. Be abejo, tai pirmiausia mūsų seniūno Stepono Rimkaus nuopelnas. Žmogaus, kuris jau aštuonerius metus dirba Joniškėliui.

Kažkada miestelėnai su lengva ironija seniūną vadino „mūsų žemaitis“. Tačiau prabėgę metai ir nuveikti darbai parodė, kad taip aistringai mylinčio mūsų kraštą žmogų būtų sunku atrasti ir tarp tikrų joniškėliečių. Šis žmogus pilnas keisčiausių idėjų, kurios iš pradžių dažnai kritikuojamos, tačiau vėliau prigyja ir tampa neatsiejama Joniškėlio dalimis. Ir kiekvienas, kas pažįsta seniūną, žino – jis serga Joniškėliu…

Kita, ne ką mažesnė Stepono Rimkaus aistra – poezija.  Jo aistringus, uždegančius ir svaigius  eilėraščius girdėjo ir jais žavėjosi ne vienas.Šiemet seniūnas išleido gražiausių ir brandžiausių eilių rinktinę „Myliu gyvenimą“. Knygos pristatymo išvakarėse – trumpas interviu su poetu.

Kada parašėt savo pirmą eilėraštį?

Pirmo eilėraščio, kaipo tokio,  nebuvo. Vaikystėje aptikau savo tėvų atsiminimų sąsiuvinį su rimuotais sveikinimais bei palinkėjimai. Perskaitęs pajutau, kad kai kur „šlubuoja“ rimas. Pabandžiau pataisyti – išėjo. Taip ir pradėjau rimuot.

Kiek per gyvenimą esat  parašęs eilėraščių?

Sunku pasakyti. Studijų laikais buvau suskaičiavęs per šimtą.  Vėliau parašiau dar tiek pat. Kurį laiką buvau plunksną padėjęs į šalį, tačiau su Atgimimu vėl pajutau poreikį rašyti. Dažnai įkvėpimo pagautas parašau draugams ar pažįstamiems, šiaip sutiktiems žmonėms. Taip ir kaupiasi šis „bagažas“.

Kaip gimė knyga?

Ši knygą tai tarsi paskutinė žmonos Bronislavos  dovana man (B. Rimkienė po sunkios ligos mirė praeitų metų pabaigoje – aut. pastaba). Užklupta ligos, ji pasisiūlė perkelti mano eilėraščius į kompiuterį. Diena iš dienos ji kantriai vertė mano užrašus ir rinko eilėraščių tekstus. Kartais po kelis per dieną, o kartais neužtekdavo jėgų ir vienam… Deja, jai nebuvo lemta įgyvendinti savo sumanymo. Mamos pradėtus darbus pratęsė dukra Giedrė. Ji pati maketavo, organizavo leidybą ir šių metų pavasarį, šešiasdešimt pirmojo gimtadienio proga, knygą padovanojo tėvui.

Apie ką jūsų eilės?

Dažniausiai rašau apie tai, ką išgyvenu, arba tai, ką įsivaizduoju.  Be abejo, lengviau rašyt apie tuos dalykus, kuriuos patiri asmeniškai. Deja, gyvenimo mums siunčiami išbandymai dažniausiai nėra optimistiški, todėl ir eilės gimsta liūdnos, o tokių nemėgstu. Myliu gyvenimą, gražų ir šviesų. Rašant apie išgalvotus dalykus, lengviau atsiduoti fantazijai, tačiau iškyla pavojus būti nenatūraliam. Kita kategorija – moterims skirti eilėraščiai, gimę kaip žaidimas, kaip flirtas.  Nemaža dalis knygos eilių būtent ir parašyti moterims įvairių švenčių proga.

Ar mėgstat skaityt poeziją?

Mėgstu. Poezija tai ne romanas. Jos skaitymas neįpareigoja. Gali, nuotaikos pagautas, perskaityti du tris eilėraščius ir padėti į šalį, o vėliau vėl bet kada paimti į rankas. Mokyklos laikais turėjau gerą atmintį: pakakdavo porą sykių perkaityti ir  mokėjau atmintinai. Sekėsi ir deklamuoti –  iki 11 klasės raiškiojo skaitymo konkursuose nuolat laimėdavau prizines vietas.

Patinka Antanas Miškinis, žavi jo  psalmių gilumas. Mėgstu Paulių Širvį, tiesa, tas jo eiles, kurios rašytos iš širdies, be politinės potekstės. Nuolat į rankas paimu  Pablo Nerudos, Puškino, Justino Marcinkevičius rinktines.

Jūsų įkvėpimo šaltinis?

Mano įkvėpimas – gyvenimas. Jis siunčia  įvairias situacijas ir išbandymus. Jas apibendrinu, „perleidžiu per save“ ir išguldau popieriuje.  Myliu gyvenimą – linksmą ir liūdną, myliu žmones – gražius ir mylinčius. Apie tai ir rašau.

Ačiū už pokalbį ir linkiu, kad poezijoje ir  gyvenime niekada nepritrūktų įkvėpimo.

 

Norinčius artimiau susipažinti su Joniškėlio seniūno Stepono Rimkaus kūryba kviečiame rugpjūčio 15 d. į jo poezijos knygos „Myliu gyvenimą“ pristatymą, kuris vyks Joniškėlio miesto sode. Renginio pradžia – 13 val.

Komentuoti su „Facebook “

2 Comments

  1. ;) ;) 26 rugpjūčio, 2011

    Tai kada Joniškėlyje šokiai vyks?

  2. Petriuks Petriuks 15 rugpjūčio, 2011

    Linkiu autoriui,kad jo plunksnoje niekada nepasibaigtų rašalas,kad jo mintys ir toliau būtų skelbiamos visam pasauliui,stiprybės Jums Steponai

Komentuoti: Petriuks Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.