Jau kelinti metai vis tenka paviešėti kaimyninėje Latvijoje. Šį kartą aplankėme trečią pagal dydį miestą ir svarbų uostą- Liepoją. Kadangi teko pabuvoti ir kitame uoste-Ventspilyje, tai įdomu juos abu palyginti. Nors abu miestai yra uostai, bet visiškai skirtingi. Ventspilyje išpuoselėti gėlynai, įdomios skulptūros, gražūs ir tvarkingi namai. Visiškai priešingai yra Liepojoje. Nors miestas didelis ir senas, tačiau tvarkingas tik pats centras. Kiek toliau nuo jo, senamiestyje, į akis krito seni, mediniai, bet gausiai puošti drožinėtomis detalėmis namai. Tik, deja, jie buvo labai nutriušę, seniai dažyti, kai kurie apgriuvę ar „papuošti“ graffiti „meistrų“. Mieste veikia ir elektrinis tramvajus.
Lankytinų vietų yra daug ir įdomių. Didžiausią įspūdį mums paliko šiaurinėje miesto dalyje esantis karinis miestelis Karosta. Jame yra vienintelis Europoje turistams atviras buvęs kalėjimas. Gaila, kad mes per vėlai prie jo nuvykom ir apsilankyt neturėjome galimybės.
Taip pat labai graži Šv.Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvė, nors ir remontuojama.
Labai slogią nuotaika sukėlė tušti ir apleisti šio rajono daugiabučiai, kuriuose kažkada gyveno apie 20 000 Sovietų armijos kareivių, kuriems išsikėlus liko gyventi apie 8 000 gyventojų. Dabar tai gana pavojingas rajonas. Pajūryje stūkso Rusijos caro Aleksandro III įsakymu statyti įtvirtinimai (fortai). Kai kurie gerai išsilaikę, o kiti Pirmojo pasaulinio karo metu buvo susprogdinti. Į šį miestelį patenkama tik per Kalpakos tiltą, kurio metalines konstrukcijas gamino toje pačioje Rusijos gamykloje, kurioje buvo pagamintos ir konstrukcijos Paryžiaus Eifelio bokštui. Didelį įspūdį paliko ir molas, į jūra nusidriekiantis 2km. Pasakoti būtų galima daug, bet geriau pažiūrėkit foto, o apie miestą daug informacijos yra visažiniame internete.

Darija Maslenikovienė