Iš milžinų į skruzdėles.

Mes dar pareisim vingiuotu taku.

Kur mieguistam uoste snaudžia

Tėvynė.

Apkamšysime ją darbais,

mintimis šviesiomis,

ten sugrįžę jausimės drąsūs.

 

Vėl upeliai tekės, kraujo balsas

dainuos,

žemės broli – uždek naują viltį!

Tik tavęs, tavo rankos,

lietuvio jėgos,

reik tvirtybės į ateitį žengti.

 

Na, o šiandien taip trūksta, taip

ilgu kažko!

Gal šviesų Vilniuje užgesintų?

Ar motulei sūnaus, žemėje

svetimoj? –

Lietuva! Ar negėda prieš praeitį

didingą?

Tomas Rakauskas

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.