Čia rytas, čia vakaras
Ir nėr vienos dienos.
Pirmadienis…..sekmadienis-
Savaitė išgaruos.
Žiūrėk, pavasaris, vasara,
Ruduo, žiema
Ir metų nebėra…
Kas lieka žmogui?
Gyventi šia diena?
Prisimenant, kas buvo,
Planuojant, kas dar bus…
Ir nebelieka laiko
Net draugą aplankyt,
Laiškutį parašyt,
Kitą paguost, padėt,
Gerą žodį pasakyt.
Kai prisimenam,
Jau būna per vėlu
Ir gerą darbą padaryt,
Ir mielą žodį pasakyt,
Atitaisyt klaidas
Jau būna per vėlu…
Sigita Kasiulienė
Nevarykit Dievo medin, – ir negąsdinkit šį vakar taip … juk ne pilnatis, kad tokios niūrios nuotaikos, – laiko juk yra ir geram žodiui pasakyt ir jį parašyt 🙂
Ramios naktelės 🙂
Ne Pegasas esu
Ir sparnai neišaugo…
Tačiau myliu aš tas,
Kurios laiką mūs’ saugo!
Vaikiškai naiviai, ale vis tiek gražiai p. Sigitos sueiliuota! Va, ir pasakiau, gerb. Petrute, gerą žodį!
P. S. Kaip sustabdyti laiką ir prailginti gyvenimą yra tūkstančiai, jei ne milijonai, patarimų (pamenat Gėtės Faustą – „sustok, akimirka žavinga…“?). Man ypač patinka tokie, kaip, antai: a) miegok pietų; b)kasdien – dvi taurės raudonojo (tik ne meškalaukietiško…); c) gerk žalią arbatą; d) ribok saldumynus (aūūūū, jaunosios gaspadinės!); ir t.t., ir t.t.t… Dar geras: vaikščiok basas pamūšio žeme, braidyk rasota žole (jei neprikakota žąsiukų…), kiti priduria – žiemą – per sniegą; dar kiti, ten, prie Kalkutos ir Bombėjaus, pataria – gali ir per žarijas ar grūstą stiklą…
„Polytikai“ irgi nenusileidžia: gyvenimą ilgina pensijinio amžiaus ilginimas! (ačiū Partijoms ir Valdžiai).
Mes, trumpai pasitarę su Sanča Pansa, nutarėme, kad pati geriausia priemonė laiko sustabdymui: rūpinimasis mylimu žmogumi… Kas galvoja kitaip, tegu meta į mus akmenį! Arba pasiunčia mus na… į Mandagumo akademiją.
P. P. S. Gerb. Petrute, kada ant „e“ tašką uždėsit?..
Geros dienelės.