Atraskim laiko

Dienų skubėjime ir lėkime,
Atraskim laiko savo motinoms.
Sustoję rimtyje prie kauburėlio,
Už tai, kas esam, padėkokim,
Kuo nesam –
Jai vienai pasidejuokim…
Jei širdyje susikaupė gėla,
Lai skruostu ašara nurieda.
Paguodos taip dažnai ieškojome pas ją,
Bet ar mokėjom nuramint,
Nušluostyt ašarą
Ir išsklaidyt JOS gėlą?
Prie kauburėlio susikaupę parymokim.
Džiugias akimirkas, padrąsinantį žodį,
Raminantį sudiržusios rankelės palytėjimą
Susiskaičiuokim, lyg rožinį suverkim
Ir visada nešiokimės širdy
Šį atminimą šventą.
Rymodami su ilgesio skausmu,
Pajusim švelnų skruosto palytėjimą…
Gal tai išdykęs vėjas dūksta pažeme,
O gal motutės ženklas, kad ji šalia,
Kad laimina ir saugo
Vaiką savo mielą…
 Genutė Rakauskienė
Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.