Gyvenimo užgrūdinto meškalaukiečio sidabrinis finišas

Rugsėjo 24-ąją, Nidoje vykusiame 11-ajame tarptautiniame pusės maratono (21 km 97 m) bėgime ir Lietuvos pusės maratono čempionate sidabro medaliu pasidabino 24 metų meškalaukietis Artūras Meška. Daug ištvermės reikalaujančią distanciją jis įveikė per 1 val. 11 min. 47 sek. Nugalėtoju tapo metais vyresnis raseiniškis Mindaugas Viršilas (1 val. 9 min. 15 sek.). Bronzos medalis atiteko 29 metų kėdainiškiui Aurimui Skinuliui (1 val. 11min. 53 sek.). Šiose varžybose rungėsi 99 sportininkai, atstovavę įvairiems šalies sporto klubams, taip pat penki bėgikai iš Latvijos bei po vieną iš Rusijos Kaliningrado srities ir Kanados. Tai kol kas svariausias laimėjimas meškalaukiečio sportinėje biografijoje. Pusės maratono čempionate Artūras dalyvavo jau šeštą kartą. Praėjusiais metais jis buvo dešimtas. Šiemet liepos mėnesį Kaune surengtame šalies lengvosios atletikos čempionate sportininkas penkių kilometrų bėgime iškovojo bronzos medalį.

Kasmet geresniais rezultatais džiuginantis ilgų nuotolių bėgikas Artūras Meška su savo treneriu Eugenijum Suveizdžiu.

Šalies pusės maratono vicečempioną aplankėme kartu su treneriu Eugenijumi Suveizdžiu. Sportininką suradome triūsiantį žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“ grūdų sandėlyje. Nuo pat mažens gyvenimo nelepintas meškalaukietis kooperatyve dirba paprastu darbininku. Trumpą atokvėpio minutę Artūras papasakojo, kad niekieno neragintas bėgioti pradėjo būdamas septyniolikos metų. Pirmasis jo treneris buvo bėgimo klubo „Vėtra“ vadovas Zenonas Balčiauskas. Dabar varžybose sportininkas atstovauja dviem klubams – „Vėtrai“ ir lengvosios atletikos klubui „Lėvuo“, kuriam vadovauja E. Suveizdis.

Pašnekovas minėjo, kad dar tebesimokydamas tuometėje Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinėje mokykloje, kaip ir dauguma berniukų, žaisdavo futbolą ir krepšinį.Tačiau vis dėlto labiausiai viliojo ilgos bėgimo distancijos. Galbūt todėl, kad šioje individualioje sporto šakoje rezultatas daugiausia priklauso nuo paties sportininko ryžto ir darbo. Anot Artūro, svarbiausia turėti tikslą ir atkakliai jo siekti. Baigęs Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą jis nepakėlė sparnų į užsienį. Kartu su seserimi Artūras prižiūri neįgalų tėtį. „Darbo aš nebijau. Pas ūkininkus pradėjau dirbti būdamas vienuolikos metų“, – šypteli vaikinas.

„Baltame laše“ darbo diena baigiasi apie 17 valandą. Po to trumpas atokvėpis, namų ruošos darbai ir treniruotė. Beveik kiekvieną dieną jis nubėga nuo 5 iki 15-20 kilometrų. Sportininkas įsitikinęs, kad laimėti sidabro medalį pusės maratono čempionate jam padėjo treniruotės Mūšos įkalnėmis. Tad Nidos trasoje sportininkas jas įveikė nesunkiai, įsiverždamas į lyderių gretas. „Netikėjau, kad sugebėsiu šiose varžybose aplenkti patyrusius bėgikus Aurimą Skinulį, Tomą Venckūną, Vidą Totilą bei daugelį kitų, kuriems yra sudarytos geresnės sąlygos tobulėti“, – prisipažįsta meškalaukietis. Treneris Eugenijus Suveizdis parengia Artūrui individualią treniruočių metodiką bei konsultuoja. „Tačiau be paties sportininko pastangų nebūtų gerų rezultatų“, – pastebi E. Suveizdis. Jis dėkingas rėmėjams, visų pirma UAB „Vikebas“ direktoriui Nerijui Vaitekūnui už tai, kad gabus sportininkas gali išvykti į įvairaus rango varžybas. A. Meška pasidžiaugė, kad ir „Balto lašo“ vadovai visada išleidžia į varžybas.

O kaipgi daugelio ilgų distancijų bėgikų svajonė visa maratono distancija – 42 km 195 m? A. Meška sakė, kad apie tai galvojęs ir galbūt ateityje joje rungsis. Tačiau tam reikalinga visai kita treniruočių metodika bei kitas sportininko dienos režimas.

 

Sigitas KANIŠAUSKAS

2011-09-27 Darbas Nr.109

Autoriaus nuotrauka

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.