Po rudens atostogų žvalūs ir pailsėję vaikai sugužėjo į Meškalaukio mokyklos salę švęsti mėgstamos poetės Ramutės Skučaitės aštuoniasdešimtąjį gimtadienį, pasiklausyti jos eilėraščių skambėjimo. Vaikams poetė yra parašiusi beveik 40 knygelių, kuriose daug švelnumo, jautrumo, gerumo. „Mūsų aplinka pilna grožio – apsidairykit, kaip iš lėto sklendžia žemyn lapas, lyg laivelis pasisūpuodamas, arba – pražydo pavasario gėlelė tarp pilkų akmenų, koks jos narsumas – taip išdidžiai pakelti plyšelyje žiedelį, arba koks stebuklas, kai ant žiedo nutupia bitelė ir dėsto, dėsto savo kojeles, renka, renka saldų nektarą. Juk būtina tai parodyti vaikams“, – sako poetė ir ji rodo visą tai savo knygelėse, kuriose paprasčiausi daiktai virsta stebuklingais. Čia prašneka ir obuoliukas, ir laikrodžio gegutė, išskridusi pamatyti pasaulio, ir ežeriukas, savo dainele migdantis mažytį ešeriuką. Poetės eilėse iš amžių glūdumos išnyra laumės, laumiukai, raganos, o dainose rasi ir Tėvynę, ir duonelę… Kiekviena poetės knygelė mažiesiems – savita. Iš salėje organizuotos knygų parodos paimdama po knygelę, bibliotekininkė, ją apibūdino, skaitovės Vaida, Greta, Viktorija ir Agnė deklamavo iš jos eilėraščius, o kad visi būtų užimti, turėjo atspėti eiliuotas mįsles – eilėraščius apie lazdos galus, kas saldu lyg du medu, kas yra tarp kalno ir klonio.
Ramutė Skučaitė labai pergyvena, kad vaikai mažai beskaito knygelių, tad kuria jiems eiliuotus galvosūkius, šaradas, taip stengiasi juos sudominti mūsų gražiąja kalba, skambiais jos žodžiais, mūsų kraštu, šalele Lietuva. Tokių knygelių poetė sukūrė net keletą: „Sukit, sukit galveles“, „Žodžiu žaidžiu“, „Gražiu savu žodžiu žaidžiu“. Pasiskirstę į dvi grupes, vaikai mielai rungtyniavo viktorinoje, sudarytoje iš poetės sukurtų eiliuotų mįslių, šaradų, kryžiažodžių. Čia jie ramino pelėdą, įrašydami į knygų viršelius pabėgusias raides, ieškojo septinto miesto vardo, sužinojo Lietuvos kunigaikščio vardą ar kas iš daržo suskinta ir surauta… Viktoriną greičiausiai išsprendė mergaitės, bet laimėjo visi, nes pasimokė, kas yra svarbu mūsų šalyje ir mūsų kalboje. Patys mažiausieji taip pat turėjo ką veikti, – spalvino mylimus kempiniukus, už tai gaudami po saldainį, – jų piešinėliai papuošė salės sieną, o viktorinos dalyviai gavo po sąsiuvinį – gal ir jie ims eiliuoti savo mintis!?
Vaikai mėgsta ir poetės sukurtą kauliukų žaidimą „Kelionė aplink Lietuvą“. Čia tarp kitų miestų ir miestelių, sutinkamų kelionėje, yra ir Pasvalys. „Prie Pasvalio į smegduobę kritau ir į kelionės pradžią nukritau“… Kiekvienas ėjimas pirmyn ar atgal parodomas eiliuotu posmu, – poetė pilna išmonės, kaip vaikus sudominti lietuvių kalbos skambėjimu, jos grožiu.
Pati storiausia Ramutės Skučaitės knyga, kurią bibliotekininkė parodė vaikams „Pasaką skaitau, pasaką piešiu“. Joje vaikai skaito jos sueiliuotas gerai žinomas pasakas: „Bjaurusis ančiukas“, „Šiaudas, žarija ir pupa“ ir kitas, puslapiuose palikta daug vietos vaikų piešiniams. O poetės sueiliuotą „Raudonkepuraitę“ į poetės gimtadienį susirinkusiems vaikams pasekė lėlės, skaitovė ir tikras medžiotojas vikruolis Laurynas, palydimi linksmos muzikos ir dainelių, šūvių garsų ir paukštelių smagaus čiulbesio. Merginų valdomos lėlytės nepaliko salėje abejingų. Lydimi plojimų, artistai su lėlėmis sušoko džiaugsmo šokį, mažieji galėjo pasidžiaugti lėlėmis.
O koks gi gimtadienis be gimtadienio pyrago. Jį didžiulį ir skanų vaikams iškepė ir padovanojo bibliotekininkės dukra, taip pat Ramutė. Sugalvoję palinkėjimus mylimai poetei, vaikai užpūtė žvakutes ir pasmaguriavo gimtadienio pyragėlio.
Poetė Ramutė Skučaitė labai nori išsaugoti didžiulį lobį, kurį turi mūsų tauta – lietuvių kalbą, vieną iš skambiausių pasaulyje, tad ir bibliotekininkė pabaigoje renginio kvietė vaikus kuo daugiau skaityti, kad įprastų reikšti mintis ilgais sakiniais , mąstytų, kurtų, tausotų žodį lietuvišką.
Organizatorės bibliotekininkė Genė Rakauskienė ir kultūros darbuotoja Vaida Šeškienė, jos nuotraukos.
Be First to Comment