Press "Enter" to skip to content

Viešumo pasigedę norgėliečiai stojo ginti parko

Norgėlų bendruomenė ryžtingai pasipriešinusi, kad be jos žinios toliau nebūtų kertamos kaimo parko pušys, tarytum paneigė posakį, jog lietuvis – nors kuolą ant galvos tašyk – nepajudės, jei neliečiami jo asmeniniai reikalai. Norgėliečiai neleido Joniškėlio apylinkių seniūnijos darbininkams išvežti nupjautų 29 pušų. Jos iki šiol saugomos vieno bendruomenės nario sodyboje. Pasipiktinę kaimo žmonės parašė skundą Savivaldybės merui Gintautui Gegužinskui, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros viršininkui Juozui Baltrūnui ir „Darbo“ redakcijai. Pusantro lapo apimties rašte smulkiai išdėstyta pušų pjovimo istorija ir prašoma atsakyti į kelis klausimus apie tolesnę parko perspektyvą. Skundo autoriai save pristato kaip „Norgėlų kaimo bendruomenės branduolį“. Anonimiškumas motyvuojamas „vengiant susidorojimo.“

Rado užtarėją

Skunde primenama, kad Norgėlų kaimo centre, prie iškasto tvenkinio, parkas buvo pradėtas sodinti prieš 35-erius metus. Anot autorių, žmonės džiaugėsi, kai prieš kelerius metus gerokai apleistą parką ėmė tvarkyti Joniškėlio apylinkių seniūnijos darbuotojai. Buvo iškirsti krūmai, nupjauta žolė. Tad aptvarkytas parkas savo grožį vėl atskleidė šiemet vasarą. Tačiau džiaugsmas truko neilgai. Spalio 20-ąją Norgėlų kaimo gyventojai išgirdo motorinių pjūklų dūzgimą. Iš pradžių manyta, kad seniūnijos darbininkai vėl atvyko tvarkyti parko. Motoriniams pjūklams netylant kelias valandas, gyventojai susidomėjo, ką gi iš tikrųjų darbininkai veikia. Bendruomenės nariai apstulbo pamatę, kad „dešimties vyrų kariauna“ jau buvo spėjusi plynai išpjauti ant kalvelės šlaito augusias pušis.

Toliau skundo autoriai rašo, kad seniūnijos apželdinimo specialistė Asta Želvienė jiems paaiškino, jog pagal Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos patvirtintą projektą numatoma visas pušis išpjauti ir parką atsodinti beržais bei juodalksniais. Atseit  pušaitėms netinkamas dirvožemis, be to, jos yra užsikrėtusios.Tačiau tokie argumentai kaimo žmonių neįtikino. Telefonu kalbinta A. Želvienė paneigė, kad ji žmonėms kalbėjo apie visų pušų iškirtimą. „Visiška nesąmonė, aš klausau tik komisijos nurodymų, be to, noriu, kad Norgėlų parkas būtų panašus į tikrą parką“, – teigė seniūnijos apželdinimo specialistė. Pagalbos sulaukta iš šio parko kūrimo iniciatoriaus, dabartinio Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidento Juozo Bagdono. Prisiekusį miškininką ir gamtos mylėtoją pribloškė žinia apie tai, kad parke pjaunamos pušys. „J. Bagdono akyse buvo matyti ašaros, kai jis prisiartino prie krūvos nupjautų pušų“, – rašo laiško autoriai. Jis pažadėjo norgėliečiams imtis visų įmanomų priemonių, kad parko naikinimas būtų tuoj pat sustabdytas.

Priekaištų lavina

J. Bagdono iniciatyva lapkričio 9-osios popietę Norgėluose buvo sušauktas Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos tarybos išplėstinis posėdis. Sulaukę savivaldybės atstovų, posėdžio dalyviai ir kaimo gyventojai rinkosi į tą parko vietą, kur dar spalio 20-osios rytą žaliavo pušys. Švelniai tariant, keistai atrodė šalia nupjautų pušų kelmų paskubomis bet kaip susodinti berželiai, juodalksniai. Tokia „kompensacija“ už nupjautas pušis tik dar labiau įaudrino kaimo gyventojus. Susirinkimo vedėjas, Joniškėlio miesto bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis pirmiausia paprašė norgėliečių išsakyti savo nuoskaudas. „Kodėl su mumis nepasitarę pradėjo pjauti pušis? Kodėl komisijoje nebuvo nė vieno mūsų bendruomenės nario? Ar sunku buvo sušaukti susirinkimą ir paaiškinti žmonėms, ką ruošiamasi daryti? Būtų įdomu sužinoti, kas sugalvojo iškirsti medžius? Tik per vieną dieną nupjautos 29 pušys! Dar viena kita diena tokio kirtimo, ir visiškai nebeliks pušų!“ – iš visų pusių girdėjosi pasipiktinusių norgėliečių balsai. Bendruomenės pirmininkė Rima Navadonskienė pridūrė, kad seniūnas jai pažadėjęs iškirstą plotą atsodinti pušaitėmis, tačiau vietoj jų buvo sukaišioti berželiai ir alksniai. Ji taip pat prašė paaiškinti, kodėl pažeisti beveik visų likusių pušų kamienai. Joniškėlio apylinkių seniūnas G. Povilionis minėjo, kad ne jis ir ne apželdinimo specialistė, o Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisija sprendžia, kuriuos medžius galima pjauti. Seniūnijos vadovas pripažino, kad į komisiją vis dėlto reikėjo pakviesti bendruomenės atstovą. „Tikiuosi, kad po šio įvykio bus pakeisti komisijos nuostatai ir ateityje tokių nesusipratimų bus išvengta“, – kalbėjo G. Povilionis. Jis bandė įtikinti žmones, kad nebuvo jokių užmačių išpjauti visas pušis, o jų kamienai pažeisti dėl neatsargumo. „Žinote, kad dirba Darbo biržos atsiųsti žmonės“, – aiškino seniūnas.

Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas Juozas Bagdonas ryžtingai gynė kaimo gyventojų poziciją.

Paaiškinimas neišsklaidė abejonių Apie minėtos komisijos įgaliojimus ir kodėl buvo nutarta Norgėlų parke išpjauti dalį pušų, kalbėjo jos narė, savivaldybės apželdinimo specialistė Joana Grincevičienė. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos, kuriai vadovauja architektas Kęstutis Klivečka, nariai yra regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūros viršininkas J. Baltrūnas, šios agentūros vyriausiasis specialistas Rimas Čirvinskas, savivaldybės kultūros vertybių specialistė Virginija Varanauskienė ir J. Grincevičienė. Ji priminė susirinkusiesiems, kad per 5 ha plotą užimančiu parku rūpinasi seniūnija, o iki 2010-ųjų jis buvo apleistas. Apie tai, kad pušys yra užsikrėtusios, savivaldybės apželdinimo specialistę informavo A. Želvienė. Rugsėjo mėnesį į Norgėlų parką atvykusi komisija, kurioje nebuvo tik J. Baltrūno, nustatė ligos židinį ir, anot J. Grincevičienės, leido „tas kelias užsikrėtusias pušeles“ nupjauti, kad toliau ligos neplistų. „Nieko sau – tik kelias pušeles!? Juk nupjauti net 29 medžiai“, – suūžė norgėliečiai. Tačiau komisijos narė toliau atkakliai tvirtino, kad tai buvo tik sanitarinis kirtimas, tad gandai apie planuojamą visų pušų išpjovimą yra nepagrįsti. „Pagal sanitarines taisykles, iškirtus užsikrėtusius spygliuočius, jų vietoje turi būti sodinami lapuočiai medžiai, kad toliau neplistų liga“, – aiškino J. Grincevičienė.

Patyręs miškininkas Aloyzas Urbšys ragino kuo skubiau retinti parko medžius. Kairėje – bendruomenės pirmininkė Rima Navadonskienė.

Tačiau susirinkę kaimo gyventojai nebuvo linkę šiais žodžiais patikėti. Nekurstyti ugnies ir išlikti objektyvius ragino Savivaldybės tarybos narys Antanas Strigūnas. Jo nuomone, didžiausia klaida buvo ta, kad rengiantis kirtimo darbams nebuvo informuota bendruomenė. „Nelįskit į svetimą daržą be šeimininko leidimo ir neravėkit jo morkų“, – šie A. Strigūno žodžiai buvo palydėti plojimais.

J. Bagdono įsitikinimu, pirmiausia turėjo būti parengtas parko rekonstrukcijos projektas. „Aš iš savo patirties drąsiai galiu teigti, kad grupės medžių sodinimas reiškia sodintojų nekompetenciją. Jeigu jūs pagal spyglius ir šakutes nustatėte, kad medžiai apsikrėtę, ir leidote juos iškirsti, jau gresia baudžiamoji atsakomybė. Sovietmečiu už tokį poelgį tuoj pat antpečiai būtų nulėkę“, – emocingai kalbėjo Joniškėlio krašto bendruomenių asociacijos prezidentas. Jis pranešė, kad norgėliečius palaiko ir stiprybės jiems linki kraštiečių klubo „Mažupė“ narys, buvęs vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas.

Ragino išlikti budrius

„Didžiausia pušų liga – šakninė pintis, nuo kurios net 95 procentai šių medžių nudžiūsta. Tačiau šiuo atveju tokios ligos nenustatyta. Jeigu paliksime kelmus nedezinfekuotus, tai šakninė pintis kaip tik gali pradėti plisti. Pušis iš tikrųjų reikia nedelsiant retinti, kad tarpai tarp jų siektų bent apie tris metrus. Medžiai vienas kitą stelbia, tad puola įvairios ligos“, – kalbėjo norgėlietis Aloyzas Urbšys, iki pensijos dirbęs miškininku garsiajame Anykščių šilelyje. Ar iš tikro tiek daug pušų reikėjo iškirsti, suabejojo ir į susirinkimą pakviestas Pasvalio agentūros privačių miškų vyresnysis specialistas Saulius Tolpežninkas. Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas patikino, kad po šios pamokos parkų tvarkymo reikalai su bendruomenėmis tikrai bus derinami. Savo ruožtu Norgėlų bendruomenės pirmininkė R. Navadonskienė dėkojo pilietiškai pasielgusiems kaimo žmonėms ir J. Bagdonui, kuris nedelsdamas atsiliepė į pagalbos šauksmą. „Kada beateitum į parką – anksti rytą ar vėlai vakare, yra žmonių, matančių, kas jame vyksta. Tad norgėliečiai tikrai neleis sunaikinti parko. Tad būkime ir toliau budrūs“, – optimistine gaida susirinkimą baigė bendruomenės vadovė, pridūrusi, kad iš nupjautų pušų medienos bus padarytos pavėsinės. Po susirinkimo bendruomenės pirmininkė R. Navadonskienė „Darbo“ korespondentui pripažino, kad ir patys žmonės galėtų būti aktyvesni tvarkant parką. „Šiemet pavasarį per akciją „Darom“ nesulaukėme nė dešimties pagalbininkų“, – apgailestavo pirmininkė.

Pušys sudaro per 80 proc. visų Norgėlų parko želdinių. Didžiausia parko puošmena yra trys kalnų pušys ir prieš kelerius metus per kraštiečių susirinkimą pasodintas ąžuoliukas.

Darbas 2011 m. lapkričio 19 d. Nr. 131(8802)

 Sigitas KANIŠAUSKAS

Vido DULKĖS nuotraukos

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.