Gyvenimas

Gyvenimas mėto ir vėto,
Ir tampam atsparesniais;
Laiko gaire nužymėtam,
Laukiam angelo – gal nusileis.

Laukiam draugo peties ir alkūnės,
Laukiam metų kaitos įprastos.
Vysta džiaugsmas, svajonės žūna,
Ir dienos visai nebe tos…

Kas išvogė, kas pakerėjo
Sapnus ir svajones visas?
O sieloje vėjai, tik vėjai-
Nežinia, kur nusvies, kur nuves…

Klajojam bespalvėj nūdienoj,
Dalindami ją su savim;
Praeiviai nebylūs nudūlina,
Grimztame užmarštin…

Vlada Banilytė-Kvedarienė