Gyvenimas mėto ir vėto,
Ir tampam atsparesniais;
Laiko gaire nužymėtam,
Laukiam angelo – gal nusileis.
Laukiam draugo peties ir alkūnės,
Laukiam metų kaitos įprastos.
Vysta džiaugsmas, svajonės žūna,
Ir dienos visai nebe tos…
Kas išvogė, kas pakerėjo
Sapnus ir svajones visas?
O sieloje vėjai, tik vėjai-
Nežinia, kur nusvies, kur nuves…
Klajojam bespalvėj nūdienoj,
Dalindami ją su savim;
Praeiviai nebylūs nudūlina,
Grimztame užmarštin…
Vlada Banilytė-Kvedarienė
Komentuoti su „Facebook “
Be First to Comment