Press "Enter" to skip to content

Iš ciklo „Atverkime vartus į grožio klėtį“

Nėrimo vąšeliu techniką žmonės žinojo labai senai. Gilioje senovėje buvo neriama žuvies kaulu, panašiu į vąšelį, iš ilgos žolės, odos atraižėlių. Pirmieji nėrimo pavyzdžiai datuojami VI a. prieš mūsų erą ir rasti Afrikoje.

XVI a. Italijoje paplito nėrimas plonu vąšeliu, naudojant labai plonus siūlus. Šį nėrimą populiarino moterų vienuolyno vienuolės. Jos daugiausiai nerdavo religinės paskirties nėrinius.

XVII a. nėrimas vąšeliu buvo labai populiarus. Aristokratų šeimų mergaitės mokydavosi rankdarbių. Rankomis nerti nėriniai buvo labai vertinami ir madingi.

XIX a. pasirodė spausdinti žurnalai, skirti moterims. Pastaruoju metu nėriniai ir mezginiai vėl tapo populiarūs. Kiekviena moteris nori išskirtinio rūbo, papuošalo ar aksesuaro, kuris būtų išskirtinis, vienetinis. Todėl, radusi laisvesnę minutę nuo savo darbų ir namų ruošos, kimba į kūrybos ir saviraiškos sūkurį.

Jau beveik penki  metai kaimo bibliotekininkė Genutė Rakauskienė rengia  įvairias parodas. Idėjos autorė, niekada nestokojanti minčių ir pasiūlymų,  rankdarbių parodas pavadino ciklu „Atverkime vartus į grožio klėtį“. Jose gali dalyvauti kiekvienas, kuris kuria, nesvarbu, kokio amžiaus,  iš kokių medžiagų ir kokius daiktus. Tai tarsi pradžia, pirmas žingsnis link savo kūrybos pripažinimo.

Sausio 21 d. į  rankdarbių parodos atidarymą  Meškalaukio bibliotekoje pakvietėme   vieną iš kuriančių. Tai Joniškėlio seniūnijos socialinė darbuotoja Snieguolė Gruzinskienė. Darbus, kuriuos autorė pateikė sukabinome grupėmis: paveikslėliai, nėriniai ir skraistės.

“-  Pats pirmasis ir mylimiausias paveikslas,  -kaip teigė autorė,-  yra baidyklė“. Čia pat žiūrovai pasiūlė kitokius  pavadinimus: Išdykėlė, Linksmuolė, Padraika, Olialia pupytė, nesutikdami su „baidyklė“. Paveikslėlius su nėriniais daryti nėra lengva, nes reikia nusinerti nėrinių iš labai plonų siūlų, kad gražiai žiūrėtųsi – mokė Snieguolė. Pirmoji mokytoja, pas kurią bėgdavo konsultuotis, buvo Pažąsų kaimo gyventoja kaimynė Elvyra Kanclerienė.

„ –  Nertą  baltą drugelį teko ardyti gal dešimt  kartų, kol nunėriau tinkamą“, -nėrimo  subtilumais dalinosi autorė. Ateities vizijose – didesni nėriniai.

 Vaikai paklausti, kuris darbas gražiausias, dauguma atsakė –  „Saulėgrąžos“ ir mažytis paveiksliukas su jūros kriauklytėmis ir akmenukais.

Renginio vedėjai paklausus, ar mėgsta apsisiausti  savo megztomis skraistėmis – mezgėja atsakė, kad labiau patinka pats mezgimo, nėrimo procesas. O numegztais gaminiais labiau džiaugiasi vyresnioji dukra Justė.

Parodos autorę į pristatymą palydėjo jaunesnioji dukra Austėja. Ji nustebino ir paįvairino popietę –  pritardama gitara, kartu su mama atliko keletą dainų. Kol visi ruošėsi praktiniam užsiėmimui, jaunoji atlikėja savo nuostabiu jaunatvišku balsu sužavėjo angliškomis dainomis. Pasirodymui mergina pasiruošė savarankiškai.

Apžiūrėję parodos rankdarbius – kibome į darbą ir patys. Pasirinkę atitinkamos medžiagos skiaučių ir sugalvoję paveikslėlio temą, karpėme detales ir klijavome. Jaunieji dailininkai namo parsinešė paveikslėlius, kuriuos  pagamino savo rankytėmis: Aivutės –„ Vakaro vėsuma“,  Arno – „Laivas jūroje“,  Aistės – „Žydinčios gėlės pievoje“ ir „Klounas“.

Atverkime vartus į grožio klėtį: pasidalinkime, tuo, ką turime, pasidžiaukime visi kartu, pasimokykime vieni iš kitų, tebūna tai gija, jungianti  praeitį su dabartimi.

 Meškalaukio KC skyriaus administratorė Vaida Šeškienė

Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.