Duona ir Vynas

Tu atėjai,prisėdai ir tylėjai; 
O Pranašu Tave vadina.
Išvaikštinėjęs Palestiną ,
Ką parnešei Tu mūsų sėjai?
Tu atėjai,sėdėjai ir tylėjai.

Šeimyna renkasi prie ilgo stalo
Ir raiko kepalėlį paskutinį;
Senolių kojos jau seniai sutinę,
O vasarojus vis dar nenubalo.
Šeimyna nekantri prie ilgo stalo.

Prisėsk arčiau! Ir tu išalkęs.
Tai kas,kad kepalėlis papelėjęs,-
Mūs lūšnoje vis draikos drėgnas vėjas
Ir byra nuo lubų pageltę kalkės,
Bet pasislink arčiau. Ir Tu išalkęs.

Neturint vyno,laimink duoną,
Juk Pranašu Tave vadina ,
Išvaikštinėjęs Palestiną,
Užeik į tuščią mūsų kluoną;
Ir mūsų ašaras paversk į vyną.

Vyt. Tamulynas