Press "Enter" to skip to content

Joniškėliečiams gaisrininkams – įspūdinga dovana. (Atnaujinta) (Foto+Video)

 

Šiandien miestelio ugniagesių komandai  ypatinga diena. Inger  Bekkevik iš Norvegijos rūpesčiu  į Joniškėlį buvo atgabentas naujas gaisrininkų automobilis.

Apie tai, kad Joniškėlio gaisrinei reikalingas naujas automobilis buvo užsimintą praeitų metų spalį, kai visuomenei buvo pristatytos pačių ugniagesių rankomis suremontuotos Joniškėlio gaisrinės patalpos. Turimas senas, prastos techninės būklės, automobilis gaisrininkams kėlė daug rūpesčių.  Apie tai Joniškėlio miesto seniūnas užsiminė norvegei Inger Bekkevik ir paprašė jos pagalbos.

Norvegijos pilietė jau dvidešimt metų globoją Joniškėlį. Neatsisakė padėti ir šį kartą. Grįžusi namo Inger Bekkevik parašė kreipimąsi į regioninį laikraštį. Deja – niekas neatsiliepė. Moteris nenuleido rankų. Ji kreipėsi į centrinį Norvegijos gaisrininkų laikraštį. Atsakymo nereikėjo ilgai laukti. Netrukūs jai paskambino žmogus iš stambios chemijos įmonės YARA ir prisistatė esąs gaisrininkų  brigados vadas. Įmonė kaip tik tuo metu atnaujino savo gaisrinę įrangą ir planavo parduoti nebereikalingą gaisrams gesinti skirtą automobilį. Paskaitę laikraštyje apie savo kolegų, gyvenančių Lietuvoje, bėdas nusprendė jiems padėti.  YARA atstovai  nemokamai per visą Norvegiją (daugiau nei 2000 km.) atvarė automobilį iki Inger namų. Norvegės vadovaujama labdaros organizacija sumokėjo mašinos plukdimo keltu iki Klaipėdos  ir transportavimo išlaidas.

Humoro ir geros nuotaikos nestokojanti  Inger  Bekkevik šiandien apsirengė ugniagesio rūbais ir, aidint sirenoms, atlydėjo automobilį į Joniškėlio gaisrinės kiemą.  Čia raktelius ir mašinos dokumentus įteikė ugniagesių komandos vadui S. Bagužiui. Šis savo ruoštu užkabino viešniai atminimo medalį. Geradarei dėkojo Pasvalio r. savivaldybės priešgaisrinė tarnybos vadovas J. Stuogis, vainiką įteikė Joniškėlio miesto seniūnas St. Rimkus.

Joniškėliečiams atiteko 1986 m. VOLVO automobilis. Nors mašina nėra nauja, tačiau tėra nuvažiavusi vos 7000 km. ir yra puikios būklės.

Su naująja mašina bei jos galimybėmis turėjo progos susipažinti ir miestelio visuomenė.  Joniškėlio centre visi norintys galėjo apžiūrėti automobilį, stebėti kaip pneumatinėmis žirklėmis karpomas automobilio kėbulas.

Apie Inger Bekkevik

Inger Bekkevik – Norvegijos karalystės pilietė. Buvus socialinė  darbuotoja. Yra įkūrusi labdaros organizaciją kuri beveik dvidešimt metų padeda Pasvalio rajono žmonėms.  Inger Bekkevik yra suteikti Pasvalio rajono ir Joniškėlio miesto garbės pilietės vardai.

[scrollGallery id=69]
Komentuoti su „Facebook “

12 Comments

  1. Agotėlei – Ramzajus Agotėlei – Ramzajus 3 birželio, 2012

    Regis, mudu čia ruošiamės nacių birželio 22 d. užpuolimą paminėti, visai pamiršdami raudoną volvuką?!.
    Jau tada geriau apie Rasos šventę paūtaruoti… Ne už kalnų gi!
    Dėl „Kauno audinių“: nors ir „suskausta širdis“, bet JIE ten bent raudonų plytų sienas paliko, o štai „Trikotažo“ (Savanoriuose) vietoje – tik butaforinis malūnas sparnais skeryčiojasi… MulenRūžas, mat…
    Beje, kodėl Jūs kankinate šunį, neduodama tris dienas ėsti?..

    • Gabija Gabija 3 birželio, 2012

      Jei nepatiko Agota, tai tegul būna Gabija.
      Aš ką kitą pamačiau ir… nieko nesupratau. Tai dar vienas įrodymas, kad turiu kvailą galvą.
      Netikėtai pamačiau viršuje „Komentuoti su Facebook“, įsižeidusios ponios komentarą: „inger yra pati nuostabiausia moteris kuria pazistu. nemanau kad nieko nezinantys gali ka nors komentuoti, nespreskite pagal save, ponai“. Įdomu, kam buvo taikyta? Kas tie ponai? Mes su p. Rasa net neprasižiojom apie ponią Inger, Jūs kaip tik gerai atsiliepėt. Ko gero sau.
      O Jūs dar sakot, kad pamiršom volvuką. Yra kas primena.
      Jūs taip gerai žinot Kauną, kad pradėsiu įtarti…
      Jei aš kankinčiau šunį, tai žmonės nevadintų jo „volu‘. Kai pradeda vaidinti, kad per prastas maistas, tenka pasodinti ant dietos.
      Pagarbiai Gabija

      • Tojama Tokanava Tojama Tokanava 4 birželio, 2012

        Pamaniau, kad Jums, gerb. Gabija, 1941 metais pakliūti į Ramzajaus grupę būtų problematiška…
        Paaiškinsiu, kodėl taip pamaniau: p. Onutė veidaknygėje rašo gegužės trisdešimtą (9:43). Tuo metu svetainės komentaruose tebuvo tik gerb. Rasos atsiliepimas, o ir tas pats apie senstelėjusią techniką. Tuo tarpu veidaknygėje ponas iš VGTU ir ponia iš ŠU jau buvo kažką parašę,kas nelabai patiko p. Onutei (kas gi čia blogo, visi galim turėti savo nuomonę?!.). p. Onutė tiems dviems ponams ir išsakė nuomonę, kurios tikrai negalėjo taikyti nei globojančioms šeimos aukurą, nei ginančioms nuo raudonojo gaidžio… Elementaru, Vatsonai!.. Tik kruopelė logikos!!
        Jei neapsirinku, ponia Onutė mėgsta kanklių muziką (o gal ir pati kankliuoja?). Žmonės, pagarbiai žiūrintys į liaudies muzikos instrumentus (tegu ir „sudarkytus“, anot vieno tokio kritiko p. Klovos) – kokie tie instrumentai bebūtų: kanklės, daudytės, birbynės ar skrabalai – negali būti blogi! Patikrinta laiko!!
        O įtarinėti nereikia: pažįstu ne tik Kauną, Narteikius, Pamūšį ar Stipinus, bet ir Pasvalį, Pušalotą beigi Pakruojį! Patys mylimiausi mano miestai yra Šiaurės miestelis, Aleksoto tolkučkė ir, suprantama, Gariūnų megapolis! Tataigi…
        O šunį, tris paras laikytą „ant dietos“, žiūrėkit, kad netektų parodyti L. Kriaučeliūno klinikos specams…
        Pagarbiai Tojama Tokanava

        • Vatsonas Vatsonas 4 birželio, 2012

          Su Jumis sutinku dėl daug ko, kadangi nesu užsiregistravusi Facebook ir nematau nei datų nei ko nors kito, tai man sunku ir spręsti. Gali iškilti klausimas kodėl. Paprasčiausiai man laiko neužtenka. Tada jau ir logika bejėgė.
          Dėl įtarinėjimo, tai tik šiaip sau parašiau. Jeigu aš pasakiau, kad dedu tašką analizei, spėliojimams ir man visai nesvarbu kaip yra iš tikrųjų, tai reiškia taip ir yra. Savo žodžio nematau reikalo keisti. Man tik anksčiau nerimą buvo sukėlę, kad kai kurios Jūsų frazės ir momentai sutapo su kito žmogaus (tai būtų reiškę kaip pasityčiojimą iš manęs, jei būtų vietoj Jūsų kitas žmogus). Supanikavau, bet vėliau nugalėjo sveikas protas, kad negali būti taip. Jums analogiškas atvejis būtų patikęs? Vargu. Meluočiau, jei sakyčiau, kad man neįdomu. Tačiau, jei pasakiau, tai taip ir bus. Paprasčiausiai nekreipkit dėmesio į mano pastabas, nes man visai jau nebesvarbu.
          Dėl šuns, tai perlenkiau lazdą. Paprastai gauna 2 kartus į dieną, bet jei pasmandražina ir pasako „Ėskit patys“, tai paimu ir negauna iki sekančio maitinimo. Tačiau sosiskų tikrai neėda. Pernai erkė buvo užkrėtusi bjauria liga, tai nieko nebeėdė, maitinau su švirkštu. Išsikapstė. Vet. daktariukas net stebėjosi.
          Pagarbiai Vatsonas

  2. Florijonas Florijonas 1 birželio, 2012

    1. Viešnia iš Norvegijos – plačios dūšios, mylinti žmones moteriškė. Duok, Dieve, jai ilgų gražių metų, puikios sveikatos, įsimintinų darbų varguoliams remti, įstabios E. Grieg’o muzikos, sklindančios aukštame žvaigždėtame Norvegijos danguje!
    2. Volvukas – kaip naujas, bent jau lietuviška samprata remiantis; jis tikrai pagelbės nagingiems Joniškėlio gaisrininkams (esu tikras, kad šlubuojantis kompresorius ir pneumožirklės jau sutaisytos ir kerpa plieninę skardą geriau, nei ūkininkai avikirpėmis vilną!). Kalba apie kirpimą uždavė klausimą: o kodėl ceremonijoje su žirklėmis ir kaspinėliu nepasirodė Pasvalio meras, kuris, kaip ir jo vilniškis kolega, taip mėgsta visur rodytis ir fotografuotis?.. Viens – su žirklėmis, kits – su riedžiu… Beje, smalsu, kaip vietiniai atsidėkoja šiai širdingai moteriai? Negi tik garbės vardais, mediniais medaliais, pavytusiais vainikais ir taurele brendžio?..
    3. „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra Įstatymas ir Pranašai“ (Evangelija pagal Matą 7, 12).
    Ir dar biškiukas išminties iš ten pat:
    „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“ (Mt 6).
    4. Dovanotam arkliui į dantis nežiūri! Nesusiturėjau ir pažvelgiau į ant durelių išpaišytą emblemą…
    Tapo liūdna ir tuo liūdesiu noriu pasidalinti.
    YARA nėra tik (kaip tekste)„stambi chemijos įmonė“. Yara International ASA – kompanija, viena iš stambiausių pasaulyje mineralinių trąšų gamintojų ir tiekėjų. Yara įmonės veikia beveik 50 pasaulio šalių, pradedant Australija ir baigiant P. Amerika! Šitas pramonės ir finansų gigantas 2007 m. nupirko Suomijos Kemira GrowHow trečdalį akcijų. O tai Kemirai nuo 1997 m. priklausė mūsiškė Kėdainių chemijos gamykla, kuri po min4to sandorio tapo valdoma UAB Yara Lietuva! Tokia tat grandinėlė sieja Yara su mūsų lietuviška padange!
    Nieko šiame procese smerktino nėra: tiesiog visur vyksta neišvengiama globalizacija.
    Savo liūdesiu dalinsiuos t ę s i n y j e, nes bijau, kad čia pritruks „popieriaus“…

    • Tęsinys Tęsinys 1 birželio, 2012

      5. Drambliams mopsai menkai terūpi! Sermėginė tiesa, bet kaip dažnai ją pamiršta taip vadinami mūsų politikai…
      Dramblių kelias, beje, irgi ne visada bananais klotas būna!!
      Atslinko sunkmetis* ir Yara International ASA; prasidėjo gamyklų stabdymas (laikinai ar net visai), akcijų išpardavimai… Taip jau nutiko, kad 2008 12 01 buvo sustabdytas Kėdainių fabrikas, ilgus metus gaminęs NPK (azoto – fosforo – kalio) trąšas Lietuvos laukams. Štai čia ir randasi tas mano l i ū d e s y s: Kėdainių „chemija“, atominė elektrinė, Kauno „Pluoštas“, beveik visos tekstilės įmonės, visa staklių pramonė,žvejybos laivynas ir t. t., ir t. t. Viską sugebėjom išparceliuoti, palaidoti, sunaikinti!! O gal, pons Viktorai, ir gerai taip: nėr čia ko ant tautiško Lietuvos kūno laikyti visokių okupanto pristatytų šašų!!! Mūsų jaunimas – ne baltarankis: tegu dabar darbuojasi visokiose anglijose beigi norvegijose… O mes čia valcus griešime… Nutylu, nes kraujospūdis, jaučiu, kaip kyla ir kylå kitoj vietoj suskausta…
      6. Dar tame abrozdėlyje ant mašiniukės durelių yra miestuko pavadinimas: GLOMFJORD. Iš ten ir atvarytas volvukas. Glomfjorde veikė (ar beveikia – tikrai nežinau) trąšų fabrikas, priklausęs, suprantama, YARA’i. Sakinys tekste, kad „įmonė kaip tik tuo metu atnaujino savo gaisrinę įrangą…“ vargu, ar atitinka tikrovę?..
      Rados linksmesnė mintis: o gal Joniškėliui susidraugauti, susigiminiuoti su tuo Glomfjordu?! (anas – prie pat poliarinio rato, paslidinėti galima, pašvaistėmis pasigrožėti, juolab, kad gyventojų ten, akurat, kaip Joniškėlyje: apie 1200! Gi glomfjordiškiai, atkakę pas mus, po parką pasivaikščiotų, slimakų pasirinktų (pas juos – nėr), „Joaldos“ alaus patrauktų…
      7. Visa ši mano tirada nieko bendro neturi su puikia Norvegijos dukra ponia Inger Bekkevik ir neįkainojama jos dovana Joniškėliui.
      Tiesiog išliejau savo skausmą dėl suniokotos Lietuvos pramonės…
      Tad tiek apie ponią, ubagus ir gaisrininkus.
      *apie sunkmetį – žr. toliau angielskai.

      • * * 1 birželio, 2012

        Iš oficialių Yara International ASA biuletenių:
        2009-04-01
        Yara prolongs maintenance stops for NPK production
        The planned maintenance stops are extended in order to reduce inventories to minimum levels at the end of the fertilizer season.
        The prolonged stops will take place at Yara’s plants…. in Glomfjord in Norway…

        2008-12-01
        Yara with permanent NPK closure in Kedainiai…
        The Kedainiai plant has an annual production capacity of 250,000 tons NPK. It is an old sub-scale landlocked plant that became a Yara plant with the acquisition of Kemira GrowHow last year. The plant produces low-nitrogen NPK, PK and P fertilizer based on purchased nutrients. The plant has no competitive market advantage, lacks access to competitively priced raw materials and would need significant investments to bring it up to Yara efficiency and quality standards. The plant has 128 employees.

        2012-05-15
        Yara share bui-backs
        ………

        Užteks. A╬A.

      • Agota Agota 1 birželio, 2012

        Kažkada mačiau filmą „Kas Jūs daktare Zorge?“ Prisiminus to filmo pavadinimą, man taip ir norisi paklausti: „Kas Jūs „Florijonai?“ (neturiu galvoje nei vardo, nei pavardės) su aukštu intelektu ir plačiomis žiniomis. Padariau klaidą. Deja, visos klaidos būna lemtingos ir niekas negrįžta ir nesikartoja.
        Nekalbėsiu apie „įspūdingą dovaną“. Tegul jį sėkmingai tarnauja žmonių labui.
        Jūs rašote apie Lietuvoje sugriautą pramonę. Juk mes turėjome visas pramonės šakas (dabar turim tenkintis kinietišku šlamštu). Buvo visuose didesniuose miestuose, bet daugiausia buvo Kaune. Nuėjusi į „Akropolį“ Kaune, suskausta širdį, pamačius sudarkytą „Kauno Audinių“ administracinį pastatą. Kažkada „Kauno Audinių“ audinys berods „Žėrutis“ Leipcige laimėjo net medalį. Buvo audžiama parašiutams. Ne tik audinius turėjome ir „Dirbtinis pluoštas“ ir staklių gamyklos Kaune bent 3, metalo gamykla, Radio gamykla „Banga“ ir t.t. Visų net neįmanoma išvardinti. Ir staiga nieko nebereikėjo. Staklės ir kiti metaliniai įrengimai buvo parduoti metalo laužo verte į metalo laužą. Didžiulė žmonių armija atsidūrė gatvėje be darbo. Tas pats atsitiko su žemės ūkiu. Buvo pusvelčiui išparduota, išgrobstyta. Tai drąsiai galima įvardinti, kaip Lietuvos tragediją. Vienoje laidoje girdėjau, kaip vienas pasakojo. Prasidėjus nepriklausomybei, viena žurnalistė nuvažiavo į Vokietiją ir pateikė klausimą: „Kaip manote per kiek laiko pagerės Lietuvoje gyvenimas?“ Atsakymas taip nuskambėjo: „Niekada. Mes po karo viską atstatinėjome, o Lietuvoje atgavus Nepriklausomybę – viskas griaunama“. Tai yra tik faktai. Išeities iš tos tragiškos padėties mano kvaila galva nepateikia. Jei būtų bent menkiausias plyšys ir tai būtų gerai. Deja, deja. Manau, kad ateis toks laikas, kad su tokiu pat pasisekimu bus išparceliuota ir visa Lietuva. Kadangi nieko pakeisti negaliu, tai stengiuosi negalvoti apie ateitį. O vaistai tai brangūs…
        Ko gero nuskambėjo visa mano rašliava per daug minorine gaida, tai baigsiu šiek tiek mažoriniu akordu. Geras pasiūlymas Joniškėliui susidraugauti, susigiminiuoti su tuo Glomfjordu. Graži gamta, nuostabūs fiordai. Kas dėl slimokų, tai vargu ar pas juos tų parazitų nėra. Švedijoje apsčiai ne tik šviesių, bet ir juodų. Einant taku, taip ir žiūrėk, kad neužliptum.

        Ubagas nupirktų dvarą
        Surinktais per amžių pinigais,
        Bet sėdėt prie tako gera…
        Ubagas nupirktų dvarą,
        Bet kvailysčių jis nedaro,
        Te sau žmonės kalba, kas neleis:
        Ubagas nupirktų dvarą
        Surinktais per amžių pinigais…
        (V. Mačernis)

        • Agota Agota 2 birželio, 2012

          Rašydama apie fiordus turėjau mintyje pačią Norvegiją. Nuvykus į Glomfjordą ir nepakeliauti po Norvegiją, tai būtų lyg ir nepilnai atlikta misija.

        • Ramzajus Ramzajus 3 birželio, 2012

          1. Įdomų pseudonimą šį sykį, gerb. Agota, pasirinkote!
          „Lietuvoje šventintą AGOTOS duoną rūpestingai saugodavo ir gerbdavo tikėdami, jog ji apsaugo namus nuo ugnies ir blogio, turi gydomųjų savybių…“ (nurašyta nuo vienos kepyklos produkcijos įpakavimo).
          2. Jūsų minėto filmuko nemačiau, o jei kada ir mačiau, tai nė kadro neprisimenu (gerontologinės problemos). Tačiau apie tuos įvykius esu skaitęs J. Korolkovo knygoje (pasigirsiu, kad ją net turiu – neatiduodu bukinistams, nors tu ką!) „Kio Ku Micu!“*. Jei nebaido rusų kalba, tą knygą galima perskaityti ar bent permesti bet kurioje virtualioje bibliotekoje.
          Knygą – į studiją! Klausimas: jei jau drg. Stalinas nelabai tikėjo Zorgės šifrogramomis, tai kam Jums, gerb. Agota, prireikė domėtis kažkokio apsišaukėlio Florijono sapaliojimais ar imti juos už „tikrą pinigą“?..
          3. Dėl suniokotos pramonės ir ne tik jos. Apie mirusius sakoma arba gerai, arba nieko. Šiuo atveju – geriau nieko. Tyla – gera byla! Ypač, kai „grupė draugų“ parduoda „Mažeikių naftą“ amerikoniškam uabui su 10000 Lt (?!!) įstatiniu kapitalu… Arba Lietuvos žemė paverčiama senio Chotabyčiaus skraidančiu kilimu…
          4. Tikiu, kad ateis laikas, kai istorikai bumbuliauskiškai nebepezės, kurioje Juodmarių vietoje Vytautas pagirdė savo kumelę (čia svarų žodį jau šiandien galėtų tarti zootechnikės bei žinoma Joniškėlio veterinarė apie tai, kaip „sūrus sūrus marių vandenėlis“ paveikė arkliuko pilvuką) ar jaunosios antropologės nebebukins plunksnų, rašynėdamos apie „tarybinių“ dešrelių (kam neaišku – sosiskų) pavadinimo „genezę“ … (geriau jau panagrinėtų kiek tose ar kitose „sosiskose“ yra visokių E ar meee).
          Tikiu: užaugs istorikų karta, kuri rimtai, nevizgindama uodegomis, pasakys, kas atsitiko Lietuvoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje su jos pramone, laivynu (Lietuva juk jūros valstybė), žemės ūkiu (šiandien – vienas milijonas hektarų dirvonuojančios žemės), pagaliau – su žmonėmis, masiškai paliekančiais gimtą kraštą?!?
          O gal vienos iš tų istorikių bus užaugusios istoriko Viktoro dukros? Užaugusios ir pasimokiusios už „rubežiaus“. Tarkim, Sorbonoje! Duok, Dieve, kad taip nutiktų…
          Aukit, mergaitės, greičiau!
          P. S. *neįprastas knygos pavadinimo vertimas skamba maždaug taip : „užmušti geišą“ (vert. iš japonų k.).

          • Agotėlė Agotėlė 3 birželio, 2012

            1. Gerb. Ramzajau, kuo blogas pseudonimas? „Agota saugo nuo gaisrų, žemės drebėjimų,
            ugnikalnių išsiveržimų ir… vyrų pykčio proveržių.“ (Šaltinis neskelbtinas).
            2. Nesvarbu, kad nematėte to filmo, tai esmės nekeičia. Visa esmė klausime. Tarp kitko apie Stalino netikėjimą Zorgės pranešimais:
            „Kvailelis Stalinas netikėjo vokiečių puolimo galimybe. O juk Zorgė jam buvo pranešęs tikslią datą…
            Ne, tai ne mitas. R.Zorgė iš tikro viename iš savo pranešimų nurodė tikslią vokiečių puolimo datą. Problema yra ta, kad plačiai žinoma tik tas vienas, legendinis, R.Zorgės pranešimas. Bet juk buvo ir daugiau įžymiojo žvalgo pranešimų.
            1941 meų kovo 10: “Naujasis vokiečių karinis atašė mano, kad po dabartinio karo pabaigos turi prasidėti įnirtinga Vokietijos kova prieš Sovietų Sąjungą“.
            Gegužės 6: „aš kalbėjausi su vokiečių pasiuntiniu Ott ir kariniu atašė apie Vokietijos ir SSRS tarpusavio santykius… Sprendimą dėl karo su SSRS pradžios priims tik Hitleris arba jau gegužės mėnesį, arba po karo su Anglija“.
            Gegužės 21: „Naujieji vokiečių atstovai, atvykę čia iš Berlyno, pareiškė, kad karas tarp Vokietijos ir SSRS gali prasidėti gegužės pabaigoje, nes jiems įsakyta iki to laiko grįžti į Berlyną. Bet taip pat jie pareiškė, kad šiais metais gali ir praeiti pro šalį“.
            Gegužės 30: „Berlynas informavo Ott, kad vokiečiai SSRS puolimą pradės antroje birželio pusėje. Ott 95% įsitikinęs, kad karas prasidės“.
            Birželio 1: „Vokiečių-sovietų karo pradžios apie birželio 15 dieną laukimas remiasi išimtinai tik informacija, kurią papulkininkis Šoll atsivežė iš Berlyno, iš kurio jis gegužės 6 dieną išvyko į Bankoką. Bankoke jis užims karinio atašė postą“.
            Birželio 17: „Vokiečių kurjeris pasakė kariniam atašė, kad jis yra įsitikinęs, kad karas prieš SSRS užsilaikys, tikriausiai, iki birželio pabaigos. Karinis atašė nežino – bus karas ar ne“.
            Kuriuo iš R.Zorgės pranešimų turėjo tikėti J.Stalinas?“
            Kuklumas puošia žmogų, bet kai jis pernelyg išryškinamas, tai kyla klausimas ar nelaukiama dar didesnių liaupsių. Tuo labiau, kad Jūs pats jaučiate savo vertę. Aišku, iš Jūsų komentarų galima būtų kai ką išmesti (Cibes, braškes ir dar kai), bet tada komentarai prarastų patrauklumą (įdomumą).
            3. Taip sutinku, gal ir nėra reikalo kalbėti apie pramonę, bet nežiūrint į tai, pamačius pasityčiojimą pvz. iš „Kauno Audinių“ norom nenorom suskausta širdis. Tai mano pirmoji darbovietė. Tame pastate išdirbau 13 metų.
            4. Tiek to, zootechnikės šį kartą gal patylės. Jos perleidžia galimybę pasireikšti pusės Lietuvos žmonių gerbiamai veterinorei. Apie sosiskas galiu duoti patarimą, jei norite patikrinti, kiek ten chemijos, paduokite šuniui. Mano šuo net po 3 dienų badavimo neėda.
            Pagarba optimistams. Lenkiu žemai savo kvailą galvą.
            Pagarbiai Agotėlė
            P.S. Net nežinojau , kad tokia knyga egzistuoja. Dabar truputį peržiūrėjau. Tai ne 10 min. darbas.
            Kodėl toks keistas pavadinimas? Gal būt dar ir kitą prasmę turi?

  3. Rasa Rasa 29 gegužės, 2012

    Jo, tik tas pavadinimas ir tera, kad gaisrine.Esa tam, kad butu ir viskas.

Komentuoti: Agotėlei – Ramzajus Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.