Press "Enter" to skip to content

Muziejai be sienų: kaip gydytis karvės mėšlu

Vilniaus Rotušės aikštė vienai dienai pavirto muziejų aikšte. Netradicinėje, atviroje erdvėje, žmonėms pasiūlyta iš karto aplankyti ne vieną, o net kelias dešimtis Lietuvos muziejų.

Muziejai siekia tapti labiau matomi ir žinomi. Galbūt nesulaukdami tiek lankytojų, kiek norėtų, šiemet jie patys atėjo pas žmones. Mugė „Muziejai be sienų“ – tai renginys su mini ekspozicijomis ir nebūtinai rimtais prisistatymais.

Muziejai eina į žmones

Muziejų metais paskelbti 2012-ieji Lietuvos muziejininkus įpareigojo tarptautinę muziejų dieną paminėti netradiciškai.

Rotušės aikštėje prisistatė visų regionų muziejų padaliniai, kultūrinė ir koncertinė programa siautė iki pat vėlaus vakaro.

Tą pačią dieną muziejininkai dalyvavo Rotušėje surengtoje Lietuvos muziejų asociacijos mokslinėje konferencijoje.

  Tarptautinės muziejų dienos proga mugės dalyvius pasveikino Muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

„Šiandien noriu pasidžiaugti, kad muziejai iš visos Lietuvos atėjo pas mus į Vilnių. Pasąmonėje kiekvienas žmogus galvoja, jog norint pamatyti, reikia ateiti į muziejų. Šiandien Jūs, muziejininkai, su savo pačiais įvairiausiais eksponatais suvažiavote į Rotušės aikštę tam, kad žmonės galėtų pamatyti, ką Jūs rodote Rokiškyje, Druskininkuose, Pasvalyje ar kitose vietovėse“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Tai, ką savo prasminga veikla muziejininkai kuria šiandien, tarnaus kaip pažinimo šaltinis ateities kartoms. Muziejai savo edukaciniais užsiėmimais vaikus išveda iš tradicinės klasės, o mokinys iš pasyvaus klausytojo tampa aktyviu dalyviu. Seniai žinoma tiesa, jog pats efektyviausias mokymasis dažniausiai vyksta per patirtį.

Dūminėje gryčioje – vaistai nuo visų ligų

Muziejų mugėje Pasvalio krašto muziejininkai pasikeitė neatpažįstamai.

Lyg patyrę aktoriai jie triukšmingai pristatė naujausią muziejaus edukacinį užsiėmimą „Ligų gydymas XX a. pradžios Pasvalio krašto receptais“.

Skirtingų istorinių epochų veikėjai susitiko viename laike ir sukūrė netradicinę, žaismingą aplinką.

Ankštoje Rotušės aikštės palapinėje įsitaisęs „liekarius“ (gydytojas), neseniai baigęs mokslus Prancūzijoje, gydė žmones ne naujausiais vaistais, bet kaimo žmonių išbandytais receptais. Ne sau įprastoje ligoninėje, o dūminėje gryčioje.

Tuo tarpu po aikštę blaškėsi žandarai, karštligiškai ieškodami sergančių, o suradę tuoj pat vesdavo juos gydyti „Pasvalio čerauninko“ gydyklon. Daktarui talkino žavios asistentės – XX a. pradžios miestietės ir kaimo moteriškės.

Pasvalio muziejininkai savo pasirodymu iškėlė liaudies mediciną kaip būdą pasveikti natūraliomis, iš gamtos paimtomis priemonėmis. Aštrus „liekariaus“ liežuvis ne vieną smalsuolį privertė suabejoti savo sveikata ir išmėginti netradicinį gydymo būdą, kad ir kaip įtartinai ar net šlykščiai jis atrodytų.

Iš tiesų daugelis mugėje naudotų receptų yra tikri ir seniau dažnai naudoti. Juos surinko rašytojos Žemaitė ir Joniškėlyje ilgai gyvenusi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Pasvalio muziejaus palapinėje ne kartą skambėjo Joniškėlio vardas, nes čia veikė pirmoji kaimo ligoninė Lietuvoje, kurioje dirbęs gydytojas Jonas Leonas Petkevičius tikrai būtų susikirtęs su mugės „liekariumi“ dėl daugelio gydymo būdų.

Šimtamečiai receptai šiandien

Keletą šimtamečių receptų, kuriais gydėsi Pasvalio krašto sodiečiai, originalo kalba pateikiame skaitytojams.

Nuo gerklės skausmo: Kaip gerklę užima, reikia plauti sudžiovinta ir suvirinta rupūže. Tik jos daug negalima dėti, nes labai karti. (Zavadzkienė, 1904-01-01). Nuo slogos reikia uostyti prakaitą iš po pažastės. (Bonifacas Jakubauskas, 1904-05-21). Nuplikytą žaizdą reikia katės taukais tepti; tuoj nuplikus reikia karvės šiltais mėšlais aptverti, tuomet nesutraukia pūslės. Jei kas į akį įkrenta, tad yra bobų, kurios moka akį liežuviu išlaižyti ir tokiu būdu įkritusį krislą išimti. Kas negirdi ausimi reikia kiškio mižalų varvinti ir užkišti negirdimoji ausis vata. Nuo gumbo: reikia nuo trijų kiemų slenksčių sudėti žemių ir, kad užeina gumbas, tas žemes kloti ant krūtinės; tuoj nustos skaudėję ir daugiau nebesirgsi.

Nuo rožės gydosi juodo katino krauju, išvarvintu iš uodegos. Jei jau uodega būtų nukirsta, tad iš ausių. Duoda to kraujo gerti po 9 lašus. (Cecilija Pranckūnaičia, 1898-05-05)

(Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Literatūros istorija/Medžiaga lietuvių liaudies medicinai, Vilnius, 1968 m.)

Akivaizdu, jog kaimo žmonės sveikatai stiprinti naudojo tik natūralias medžiagas iš savo aplinkos.

Senieji receptai neišnyko, nors šiandien ir nebėra naudojami. Eidamos per kaimus minėtos rašytojos domėjosi visais gydymo būdais ir užrašė daugybę receptų, kuriais muziejininkai žaismingai pasinaudojo muziejų mugės metu.

Pasvalio krašto muziejaus palapinė Rotušės aikštėje siūlė daugiausia linksmybių praeiviams. Iki vėlaus vakaro šurmuliavo lankytojai, besiskundžiantys tikromis ligomis ar tiesiog turintys gerą humoro jausmą. Ir kai temstant iš palapinių miestelio beliko kelios „trobos“, vienoje iš jų vis dar sėdėjo žmogus juodais drabužiais, kruopščiai rinkdamas žoleles nesibaigiančiam ligonių srautui.

Kristina Balčiūnaitienė

 

 

 

Seimo pirmininkė I. Degutienė ypač domėjosi senaisiais liaudies medicinos receptais
Muziejų mugėje su nauja edukacine programa prisistatė Pasvalio krašto muziejaus komanda.
Susirūpinęs ligonių sveikata „Pasvalio čeraunioks“ – Viktoras Stanislovaitis
Gydytojo asistentės – XX a. pradžios miestietės – Martyna Grubytė ir Vaida Garnytė (dešinėje).

Pasvalio krašto muziejaus palapinė mugėje sulaukė didžiausio susidomėjimo

 

Komentuoti su „Facebook “

7 Comments

  1. Činčibars Činčibars 24 gegužės, 2012

    Gerb. Čeraunioks, ką galėtumėt pasiūlyt pagyvenusiems ponams dėl strainuma?
    Visai Jūsų grupei 10 balų.
    Pagarbė Činčibars

    • Pagyvenęs ponas Pagyvenęs ponas 24 gegužės, 2012

      Girdėjo, kad pons Čeraunioks yra baisė užsiėmės, a Jum mosėt užsidege, tadė aš patars vat ko: labė gerė mačėj sutriont ispaniošk musela! Tionk i ponam, i poniom nepriklausomė nuo amže… Svarb tiok nepadaugėnt – gal viso nakt tekt dirbt!.. (teisybe, pats Ispanijo nebovo, bet pažįstams vok’ tų proškų atsiunte).

      • Labai ačiū už gerus Jūsų norus. Kadangi man niekas nieko neatsiuntė, nesiruošiu Jūsų skriausti.
        Gero proškų efekto.

        • P P P P 24 gegužės, 2012

          Palaukit palaukit: nieko Jums nesiruošiu duoti, tai kodėl baiminatės, jog nuskriausite?
          Visuomet dėkoju už gerus palinkėjimus. Ne išimtis ir šis kartas – ačiū…

          • Činčibars – P P Činčibars – P P 24 gegužės, 2012

            Į sveikatą.
            Reikia manyti, kad dėl proškų į Ispaniją nevažiuosiu. Nors mane mama mokė, kad reikia už viską padėkoti, bet man kažkaip nekyla ranka dėkoti už neįgyvendinamą patarimą.
            Geros nakties

  2. Tinktūra Tinktūra 23 gegužės, 2012

    Šaunuoliai. Sveikinu.
    Pagarbiai Tinktūra.

  3. Purgens Purgens 23 gegužės, 2012

    Tiokrė malačė – ko čė daugiau gal’ pasakyt’ a bepridurt’?!
    I da baisė gerė, ka jaunims apsėje be visokių adelių: tos su sava mostelėm tik vėž būtų žmonėm įvariusios…
    Tik va koks klausioms pasistoje: a jautresnės prigėmtės poniutės nesupioks, skaitydamos recepts su kiške mižalės a su suviriont rūpož’?
    Jeigu tokiom damutėm blog pasidarytų, ti čė irgi yr gers recepts: tegu „pauosta prakaita iš sava pažastės…“
    Saka, labė mačėj!
    P. S. Jums, p. Viktorai, už išmonę litras raudonojo, kurį Pasteras laikė geriausiu vaistu… Apsigalvojau: ne litras, o kibiras!!

Komentuoti: P P Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.