Press "Enter" to skip to content

Meškalaukio kaimo bendruomenės šventė VASAROS ŽIEDAI

Meškalaukio kaimo bendruomenės kviečia į šventę

VASAROS ŽIEDAI

Liepos 6 dieną  Meškalaukio parke

12 val. sportinės varžybos (futbolas, krepšinis, bėgimas),

rinktis krepšinio aikštelėje

Nuo 18 val. šventės programoje:

Joniškėlio “Vyturiukai”, “Ramunėlė”

Meškalaukio “Bočiai”

19 val. Armonikierių varžytuvės

Linksmasis aukcionas

21 val. kartu su pasaulio lietuviais giedosime Tautišką  giesmę

                      Daujėnų ansamblis

Bučinio konkursas

 Gyva muzika, populiarios dainos: visus šokti kvies Giedrius.

Mažųjų lauks: loterija, žaidimai ir batutas.

Galėsite skanauti Sigutės kebabų, Sigučio karštos košės.

          Organizatoriai

Komentuoti su „Facebook “

12 Comments

  1. Dar apie košerinį maistą. Vieną kartą chirurgas Laurinavičius (pacientų nebuvo daugiau) man aiškino beveik valandą laiko apie jį. Net gyvulių skerdimas yra ypatingas. Švenčių metu jis ir degtinę naudoja košerinę. Išaiškino dėl vandens naudojimo, kad reikia naudoti vandenį buteliuose užšaldžius kameroje (pasikeičia vandens struktūra), atšildyti ir gerti po 2 ltr. per dieną.
    Matau, kad esate gurmanas, tai pateiksiu žiupsnelį iš kulinarijos istorijos. Rojuje kulinarijos nebuvo. Nebuvo meno, nebuvo civilizacijos, nebuvo aktų. Jei begėdis žaltys būtų pamokęs Ievą tą obuolį bent pakepti (nesakau – pabarstyti cinamonu), tai Biblijoje būtų užfiksuotas pirmasis žmonijos istorijoje kulinarinis (tebūnie vegetarinis) aktas. Deja, visi aktai prasidėjo ne rojuje, o Žemėje, žmonijai įnykus daugintis šioje ašarų pakalnėje. Kulinariniai taip pat. Bočių mitybos tradicijos galbūt nusitęsia ne tik į bevardžius genčių piliakalnių laikus, į miglose paskendusią mūsų teritorijos priešistorę, nors tai – gerai patikrintas, tradicinis, saugus ir sotus galvojimo būdas. Galbūt… Galbūt tuo metu mūsų protėviai kažkur kitur klajojo, o neolito ir bronzos amžių sandūroje čia pasirodė, jūrą Baltija pavadinę? O, kaip norėčiau pasiekti tolimąją Indiją, iš kur atkeliavome su sanskrito reliktais kalboje, nuometu, rūta, ugnies, žalčių ir Perkūno garbinimu, koplytstulpiais. Kokie šiurpūs istorijos brūzgynai! Alkaną tyrinėtoją viliojantys, o sotų mokslininką bauginantys … Valgio ruošimo menas – tai profesionaliojo meno žanras. Jį, kaip ir kiekvieną profesionaliosios kūrybos žanrą, veikė tuomet vyravusios meno kryptys: gotika, renesansas, barokas, klasicizmas. Lietuviškoji kulinarija turėjo nemaža provincialumo bruožų, nes dauguma virėjų buvo vietiniai, kilę iš liaudies. Kulinariją, kaip ir bet kurią profesionalią kūrybą, rėmė ir skatino kūrybinės asmenybės. Jokia mokykla negali parengti poeto ar dailininko, jei Dievas jam neskyrė talento. Nieko niekas niekada neišmokė būti menininku, JUO GIMSTAMA. Tie patys dėsniai kūrė ir kulinariją. Žinios, tautos patirtis ir tradicijos buvo tik pamatas kūrybinėms asmenybėms.
    Atsibodau.
    Arrivederci

    • Dolomitas /CaMg(CO³)² Dolomitas /CaMg(CO³)² 1 liepos, 2012

      …pirmiausiai: skaičiukus „3“ ir „2“ – ↓ žemyn(mano „klava“ sena ir prastai reaguoja į komandas)…
      Apie užšaldytą prieš geriant vandenį – 10 balų Jums (GIMNAZIJOS skalėj) arba 5 balai (normalios vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos vertinimu). Pvz. , tarkim, Kaukazo šimtamečiai gėrė, geria ir dar ilgai gers TIK tirpstančių l e d y n ų vandenį!
      Visa kita Jūsų „poste“ – vanduo… Žinomo čiaupo… Nepykit, bet iš ties ž i n o m o…
      Beje, jei į „čainyką“ pilate vandenį iš šulinio ar „krano“ (čiaupo) ir gyvenate Joniškėlyje – nesitikėkit užsiplikyti geros Earl Grey… Baisiai jau ten daug to Ca²+ ir Mg²+…. Su Tamstos ir pono Laurinavičiaus užsiminta struktūra tie jonai neturi nieko bendro, ale arbata vistiek bus prasta… Dėl struktūros: nepamirškit, kad aštuntoj JVM klasėj išmokta vandens formulė nėra hašduo (mokyt. Markauskienė?)… Tai – tik vandens garai!
      Pabaigai: baikim durniuoti ir nepamirškim, kad meškalaukiečiai kviečia į VASAROS ŽIEDUS!! Atvykim ir nepasididžiuokim!!!
      I da: šiandien italai pulę muš su ispanais. Kad ir kokia ta korida kvapą gniaužianti buvo(žr. Hemingvėjų), kad ir kokie tie toreadorai su matadorais puikuoliai su jų pačių fainuoliais buvo – palaikom, davaj, italus!!.
      Atia! /lapiškai/.

      • Vanduo - Dolomitui Vanduo - Dolomitui 1 liepos, 2012

        Kai man , kas nors aiškinama, aš neturiu pagrindo pykti ir neverta atsiprašinėti. Aplamai, retai kada aš pykstu.
        Taip Joniškėlyje, liaudiškai tariant labai „kietas“ vanduo. Koks skirtumas, kokios rūšies ta arbata, Earl Grey ar Žalioji (tai ta pati arbata, tik tiek, kad lapelių oksidacijos procesas sustabdomas anksčiau Žaliajai arbatai)? Tiesa, Earl Grey yra aromatizuota bergamotės aliejumi (gali šiek tiek įtakos turėti). Tai ką siūlote daryti? Iš kur paimti vandenį arbatai, ten gyvenantiems? Tik nesakykite, kad atsivežate vandenį iš Himalajų arba Kaukazo kalnų.
        Jūs pažadėjote dalyvauti bučinio konkurse, tai privalėsite dalyvauti. Nejaugi nuvilsite Meškalaukio merginas, o jos yra tikrai šaunios. Tad linkiu laimėti prizą.
        Dėl fulės, tai man asmeniškai italai nėra prie širdies. Man patiko ispanės, jų balsingumas, padarė tokį įspūdį, kad dar ir dabar ausyse skamba (stovėjau prieš pat jas). Tiek to, vis tik palaikysiu italus.
        Au revoir (pamūšiškai)

          • Pulė - Dolomitui Pulė - Dolomitui 4 liepos, 2012

            Jei ką norint nemalonaus pasakyti žmogui, reikia suskaičiuoti iki 10. Palaukiau kelias dienas, bet mano mintys nepasikeitė. Tai eilinį kartą užkabinote man makaronus ant ausų. Šį kartą dėl futbolo. Specialiai mano „garbei“ leidot italams dalyvauti pusfinalyje. Anksčiau rašėt apie vištas su pudruotomis smegenėlėmis. Tai man pamąstymui?
            Vienas mano asmenyje panoro matyti šunį (šuo Vėtra. Kol išsiaiškinau dėl šuns, Žiūriu liaudis prirašiusi už mane tiek atsakymų, kad net nebesusigaudžiau, ko iš manęs norim. Atėjusi nuo telefono dar ir pamokslą pamačiau, nors „savo“ komentarų dar nebuvau net skačiusi. Daugiau ten nekišiu nosies.), kitas vištą. Anekdotas…

  2. Rabarbar – Kebab university Rabarbar – Kebab university 29 birželio, 2012

    Ykalbėjė! Bos tu babkiu – tugrikais atsirokuos’. Vieto kjanče bos gerė i kumys – erzac iš „Piena lasa“ telyciu.

    • Danė iš Fryzų Danė iš Fryzų 29 birželio, 2012

      Man kaip svetimšalei, atrodo, ne pro šalį susirasti vertėją. Bet, propėsoriau, mes nesiruošiam į Mongoliją važiuoti. Kam mums tie Jūsų tugrikai? Tai Jūs nieko prieš, kad tabahajah bus iš daniškos kiaulaitės? O jaunų kumelaičių kumysas netiks? Kokios košės propėsoriau pageidautumėte? Gal su sraigių ar varlių šlaunelių spirgučiais.

      • Rabarbar Rabarbar 29 birželio, 2012

        Jūs, kaip svetimšalė, atrodo, prastokai gaudotės kulinarijoje, jei užsimenate apie slimakų beigi varlių s p i r g u č i u s… Rekomenduoju vienos lietuviškos TV laidas, kuriose vienas žydas nuobodžiai ir įkyriai pasakoja apie s k o n i o r e i k a l ą… (laukiu nesulaukiu, beje, paslapčių apie košerinį maistelį; na, tiesiog akiračio praplėtimui…).
        Tugrikus konvertuoti galėsite „Snoro“ banke!

        • Arabė iš JA Emyratų Arabė iš JA Emyratų 29 birželio, 2012

          Kokios tautybės pats būsite (armėnas?), kad užsimanėte košerinio maisto. Jūs teisus, kaip austrės valgomos(man aiškino, kad gyvos, bet man burnoje jos nesivartė), bet karštu būdu neapdorotos, tai tikras dalykas. Iš varlių šlaunelių kepamas šašlykas, o sraigės ir sliekai, kaip ir austrės. Beje, ką noriu, tą darau su su savo produktais.
          Košerinis maistas
          Košerinis maistas nėra kiauliena, paukščių giesmininkų ir plėšrūnų mėsa, ir yra draudžiama vartoti. Karštų šalių gyventojai – žydai, arabai, netgi armėnai, kurie yra krikščionys, kiaulienos paprastai nevalgo. Šis draudimas manoma, jog susiformavo tada, kada kiaulienos buvo nemokama paruošti ir ši labai greitai sugesdavo, pasidarydavo pavojinga sveikatai. Valgomos būdavo tik pelekus turinčios ir žvynuotos žuvys.
          Tam, kad ji taptų tinkama valgiui, mėsą, pirmiausia išmirko, pasūdo, vėliau perplauna. Ritualinį šių veiksmų būtinumą lėmė higienos tikslai. Mirkyti mėsą privaloma pradėti nepraėjus trims dienoms po gyvulio paskerdimo.
          Draudimas maišyti mėsišką ir pienišką maistą, būtinybė jiems skirti net atskirus indus, sutampa su šiuolaikiniu požiūriu į maisto derinimą.
          Pagal kašrutą (t.y. valgių gaminimo ir maisto produktų pasirinkimo sąvadas bei valgymo ritualas), patiekalams iš mėsos gaminti tinka tik avienos, paukštienos, jautienos taukai, augalų aliejus arba margarinas. Sviestas nevartojamas, nes tai yra pieno produktas. Bulvių košei, kaip mėsiško patiekalo garnyrui, taip pat naudojamas nei pienas, nei sviestas. Panašiai žydai ruošai tešlą įdaryti mėsai, blyneliams, pyragėliams su mėsa etc. – pasitenkinama be geresnės tešlos, apseinama vientik su vandeniu. Aliejus, kiaušiniai, majonezas ir miltai laikomi neutraliais, jie naudojami ir su mėsos, ir su pieno produktais, tiek su pienu, tiek su mėsa tinka ir daržovės.

          • Mūšos pilvakojis Mūšos pilvakojis 29 birželio, 2012

            Dėkavoju už teoriją! Daba žinosiu ir macus uvažuosiu!!
            Bet slimakų su varlių kumpeliais vis tiek nenaudosiu…
            Mėgstu lašinius, sočius spirgus iš tų lašinių ir ypačiai kiaulaičių vuodegas su žirniais! Prie alaus…
            Arivederči – žemaitiška…

    • Danė iš Fryzų Danė iš Fryzų 28 birželio, 2012

      Kad galėtumėte dalyvauti buckio maratone ir būtų daug daug bab, reikės atsivežti daug daug babkių. Vietoje kebab bus gerai ir daniškos kiaulaitės. Atsigaivinimui bus paruoštas kjantis iš rinktinių rabarbarų (tik Jums). Ko dar profesorius pageidaus?

Komentuoti: Danė iš Fryzų Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.