Įsimintiniausia vasaros naktis – liepos 28-oji?

Kokia turėtų būti pati mistiškiausia ir įsimintiniausia vasaros naktis? Joniškėlio krašto muziejaus vedėjas Viktoras Stanislovaitis atsako: „Kupina nuotykių, susitikimų su praeities šmėklomis, nepamirštamų vaizdų ir geriausių atlikėjų pasirodymų.“

Renginys „Ad Astra– pirmasis ir unikalus, pasieksiantis Joniškėlį jau liepos 28 dieną. Čia susirinks tie, kurie pasiryžę pasinerti į kitokį, mistinį ir legendomis apipintą, vieną didžiausių Lietuvoje Karpių dvaro  pasaulį.

Šiam renginiui nepagailėta laiko, pinigų ir kūrybiškų idėjų. Viskas apgalvota: nuo pavadinimo, iki prekiautojų kostiumų. Kiek toks planavimas užėmė laiko? Kuo tuo norima pasiekti? Apie tai pasakojo vienas iš renginio idėjos autorius V. Stanislovaitis:

Kodėl pasirinkote tokį, gana keistą pavadinimą?

– Visada norisi, kad pavadinimas kažką simbolizuotų. Taip pat ir šįkart. „Ad Astra“ – romanas, 1933 m. parašytas garsiosios rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės. Romano puslapiuose galima aptikti žodžius: „Dvaro rūmai ir juos apstoję milžinai medžiai stovėjo, lyg žadą užkandę. Iš tolimesnės parko erčios kilo vien tylus šlamėjimas, lyg sunkus atsidūksėjimas.“ Tai prisiminimų knyga, skirta Joniškėliui ir jo gyventojams.

Taip pat žodyne galima rasti apibrėžimą: „Ad Astra“ – į žvaigždes. Ar renginio sumanytojai nori būtent ten pakylėti liepos 28-sios naktį į Karpių dvarą atvyksiančius žmones?

Karpių dvaras XXa. pradžioje

Papasakokite, kaip kilo mintis organizuoti tokį renginį?

– Aš vis noriu parodyti, kad nebūtina skristi atostogauti į Ispaniją ar Italiją. Galima nepaprastai gražių dalykų rasti čia, tiesiai sau prieš akis. Karpių dvaras – viena tų vietų, kuriose norint galima tiek daug pamatyti! O būtent šiame renginyje dvaras prisikels, atgis. Praeityje dvaras garsėjo iškilmingais pobūviais, triukšmingomis puotomis. Dabar reikia kažko imtis norit jį atgaivinti. „Ad Astra“ padės prikelti ir sudrebinti dvaro sienas, pažadinti miegančias šmėklas ir suartinti daugybę žmonių.“

Ką išvysime renginyje? Kodėl rinkotės būtent šiuos atlikėjus?

– Festivalio metu vyksiantis sutartinių kolektyvo „Trys keturiose” ir elektroninės muzikos grupės „Fusedmarc” bendro projekto WAFT pasirodymas kvies žmones į neatrastą erdvę. Joniškėlio dvaro architektūrinis ansamblis, kvapą gniaužiančios legendos, parko gamta ir mažo miestelio ramybė sukurs nostalgiškai romantišką atmosferą, kurioje skambės šiuolaikiškai atliekamos sutartinės, o ant pastatų švies ir keisis 3D projekcijos. Muzikinis projektas WAFT, sulaukęs pripažinimo užsienyje, bet nepelnytai nežinomas Lietuvoje. WAFT skirtas intelektualiam, kultūros išalkusiam ir naujovėms atviram žmogui. Muzikantai pristatys šiuolaikines sutartinių versijas, kurios visuomenės yra nurašomos kaip nevertingos ir nebeįdomios.

Organizatoriai sieks suartinti visuomenę ir kultūros paveldą, šiuo atveju Joniškėlio dvaro ansamblį, sudominti žmones tuo, kas slepiasi provincijoje, kai atstumas ar didmiesčių renginių gausa slopina norą ieškoti, atrasti ir domėtis Lietuvos turtais.

Šalia WAFT festivalyje pasirodys Alina Orlova – lietuviškos muzikos perlas, savo unikaliu tembru ir kūryba sužavėjusi ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos klausytojus. Vidas Bareikis su grupe, Egor Zabelov Trio (Baltarusija), kurie akordeono, kontraboso ir būgnų pagalba įgarsins nebylųjį kiną. Taip pat kauniečių projektas „Sovijus“ garsėjantis paslaptingu ir kosmosu dvelkiančiu post-etno skambesiu. Tai muzikos, vaizdo, praeities, paslapties ir stebuklų pilna vasaros naktis, kurioje atgis Joniškėlio dvaras, nusipurtys praeities dulkes ir švęs savo atgimimą.

Kaip dar stebinsite žiūrovus?

– „Ad Astra“ koncepcija – rafinuota ir kokybiška muzika bei vaizdo ir šviesos instaliacijos. Festivalyje šalia muzikos bus daug etno motyvų, dvaro pramogos, dvariškių rūbais aprengtas personalas, vietinis maistas ir alus, daug ekologinių pasiūlymų. Alternatyvi, bet ne orientuota į subkultūras muzika.

Karpių dvaras garsėja ne tik nepaprastai gražia gamta, senove dvelkiančiais koridoriais, bet ir legendomis. Kokia Jūsų pati mėgstamiausia?

– Šią legendą esu pasakojęs daugybę kartų, tačiau ji nepraranda savo žavesio ir užburia klausytojus. Karta kartai perpasakoja istoriją apie jaunesnįjį Benediktą Karpį. Teigiama, kad šis didikas  buvo įsimylėjęs gražuolę dvaro skalbėją, susitikinėjęs su ja, tiesiog negalėjęs gyventi be mylimosios. Pora naktimis susitikinėdavo pavėsinėje, kuo ilgiau stengėsi būti kartu. Jaunasis Karpis buvo pasiryžęs atsisakyti visko dėl gražuolės skalbėjos. Jis pamiršo savo mėlynąjį kraują, kilmę ir turtus. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, Benediktas žinojo, kad tėvai jo santuokos su prasčioke nepalaimins, tad teko kurti planą.

Per vieną iš dvaro puotų Benediktas įžengė į pokylių salę vedinas už parankės itin gražia mergina. Ją pristatė kaip savo sužadėtinę ir pareiškė, kad jų širdys plaka lyg viena. Susirinkusieji apstulbo pamatę tokią gražuolę, bet netruko atpažinti, kad tai – dvaro skalbėja. Visi žarstė merginai komplimentus, tačiau paslapčia kalbėjo, kaip nusirito Karpių šeima, koks šios merginos pristatymas visuomenei yra pažeminimas visai giminei. Benedikto tėvas pamatęs merginą nepratarė nė žodžio – paliko pobūvių salę net pamėlynavęs iš pykčio.

Po baliaus išaušus rytui, gražuolė mergina buvo dingusi – jos niekas neberado. Sielvartaujantis Benediktas dešimčiai metų užsidarė savo kambaryje. Pikti liežuviai plakė, esą gražuolė skalbėja nužudyta, jos širdis išplėšta ir užmūryta Benedikto kambario sienoje. Po šio įvykio Joniškėlio dvaro rūmuose, tame kambaryje, kur gyvenęs Benediktas, naktimis girdimi nubėgančios merginos žingsniai. Tikima, kad čia blaškosi gražuolės skalbėjos dvasia.

O ar pats esate dvare matęs kažką neįprasto?

– Taip, visomis legendomis tikiu pats. Mano papasakotoje legendoje galima įžvelgti gražią pabaigą. Kiekvienam atvykusiam norisi išvysti dvi parko terasoje besisukančias ugneles, tai jaunojo Karpio ir jo nekilmingos mylimosios, kurią nužudė griežtasis Karpio tėvas, sielos, kurios tik kartą metuose šoka savo paskutinį meilės šokį. O tik vienintelį kartą metuose, liepos 23d. naktį galima išgirsti pavėsinėje, kurioje kažkada susitikinėjo jaunuoliai, gailų verksmą – tai Benedikto mylimosios rauda. Tereikia netingėti ir pasinerti į visus šiuos nuotykius. Mes, žmonės, labai daug ko nepamatom vien dėl tinginystės… Dabar puikus metas įrodyti savo norą leistis į nuotykius.

Taigi, apibendrintai pasakykite, kodėl verta liepos 28-sios naktį praleisti Karpių dvare?

– Legendos, aukščiausios kokybės muzika, vaizdas ir prisikėlęs iš miego, svetingas dvaras, menantis pačias prabangiausias Lietuvoje puotas. Festivalyje galėsite sutikti ir dvaro šeimininkus, puošniais senoviniais kostiumais apsivilkusius svečius, paragauti vietinio maisto ir alaus, kurie kaip ir muzika, parinkti tik geriausios kokybės. Rasite daug įdomių „Eko“ pasiūlymų, nežinomų ir nematytų maisto ir gėrimo produktų. Išbandyti dvariškių pramogas, praskrieti su karieta po Karpių dvarą, išgirsti, pamatyti legendas ir dar daug visko, pasinerti į pilną legendų ir paslapčių naktį!

Izabelė ŠLEŽAITĖ

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.