Joniškėlio bandymų stotyje lankėsi kolegos iš Estijos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Joniškėlio bandymų stotyje praeitą savaitę lankėsi gausi žemės ūkio mokslų ir kitų institucijų darbuotojų delegacija iš Estijos. Pagrindinis šios viešnagės tikslas buvo ryšių tarp žemės ūkio mokslinių įstaigų stiprinimas. Delegacijoje dalyvavo atstovai iš Estijos žemės ūkio  ministerijos, Žemės ūkio tyrimo centro, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos bei  Žemės ūkio tarybos, taip pat įvairių valstybinių žemės ūkio mokslo ir studijų įstaigų: Tartu gyvybės mokslų universiteto, Žemės ūkio mokslų instituto, Jogevos augalų selekcijos instituto.

Joniškėlio bandymų stoties direktorė, daktarė Stanislava Maikštėnienė pristatydama svečiams savo vadovaujamą įstaigą priminė, kad stotis yra viena seniausių žemės ūkio mokslų institucijų Lietuvoje, šiemet švęsiant savo 85 metų jubiliejų. Taip pat priminė, kad per tą laiką joje atlikta daug mokslinių tyrimų, apginta per 20 daktaro disertacijų, išleista nemažai mokslinės literatūros įvairiais žemės ūkio klausimais, o pastaraisiais metais parengta monografija „Tausojamoji žemdirbystė našiuose dirvožemiuose“. Estams tikriausiai buvo įdomu kad Joniškėlyje dirbo žinomi žemės ūkio mokslo korifėjai – profesoriai V. Čaikauskas ir P. Vasinauskas, daktaras K. Plesevičius ir kt. Svečiai taip pat sužinojo, kad bandymų stotyje šiuo metu dirba penki žemės ūkio mokslų daktarai (S. Maikštėnienė, A. Arlauskienė, A. Velykis, A. Satkus, L. Masilionytė) ir du doktorantai (D. Nemeikšienė ir D. Jablonskytė-Raščė). Atsiradus sudėtingesnei žemės dirbimo technikai, taip pat naujoms trąšoms, pesticidams, stotyje kuriami pažangios augalų auginimo technologijos ir ieškoma inovatyvių sprendimų įvairioms augalininkystėje iškylančioms problemoms. „Jeigu ankstesniais metais daug tyrimų atlikta su vienanarėmis trąšomis, tai šiuo metu tiriamos kompleksinės, jų sudėtį pritaikant sunkiems dirvožemiams, kuriems būdingas mažas fosforingumas ir didelis kalingumas. Jei anksčiau daugiau buvo tirtas žemės dirbimo intensyvumas, tai dabar jis derinamas su įvairiomis biologinėmis priemonėmis dirvožemio našumui atstatyti, tuo pačiu orientuojant į ekologinę žemdirbystę, siekiant išsaugoti saugią aplinką ir išauginti kokybišką produkciją sveikam maistui“, – kalbėjo S. Maikštėnienė.

Mokslo darbuotojai estų kolegoms pristatė stotyje atliekamus fundamentinius, taikomuosius ir demonstracinius tyrimus sunkaus priemolio dirvožemyje intensyvios ir ekologinės žemdirbystės sistemose. Jie akcentavo, kad dauguma mokslinių darbų Joniškėlio bandymų stotyje atliekami Šiaurės Lietuvos regiono ūkininkams aktualiais klausimais. Mokslinių tyrimų rezultatai žemdirbiams pateikiami seminarų-lauko dienų metu. Bandymų laukuose vykdomus tyrimus aptarė daktaras Aleksandras Velykis, tręšimo – mokslo darbuotoja daktarė Aušra Arlauskienė, ekologinės žemdirbystės – daktarė Laura Masilionytė ir doktorantė Danguolė Nemeikšienė. Doktorantė Danutė Jablonskytė-Raščė su technologiniais tyrimais, atliekamais „Spelta“ kviečių laukuose. Estijos mokslininkus sudomino gražiai žaliuojantys šių kviečių pasėliai ekologinėje ūkio dalyje ir kad nuo piktžolių jie apsaugoti mechaniniu būdu – akėjant.

Estai tikino, kad ekologiškų grūdų su labai geromis maistinėmis  savybėmis poreikis jų šalies rinkoje gerokai didesnis už pasiūlą. Nes jų dirvose ekologiškai auginant paprastuosius kviečius be mineralinių azoto trąšų, grūdai subręsta mažo baltymingumo, lemiančio nedidelį glitimo kiekį bei atitinkamai žemą duonos kepinių kokybę. Mokslinių diskusijų metu buvo aptarti Estijos ir Lietuvos dirvožemių, biologinės įvairovės ir meteorologinių sąlygų panašumai bei skirtumai. Tęsiant bendradarbiavimą, planuojama kitąmet susitikti Estijos mokslo institucijose. Be to, tikimasi surengti Aleksandro Stulginskio universitete tradicinę Baltijos šalių žemės ūkio universitetų konferenciją.

Anot S. Maikštėnienės, užsieniečių domėjimasis Joniškėlio stoties veikla ir patirtimi dar kartą patvirtina, kad šiuo metu žemdirbiams ypač yra aktualu saugios aplinkai ir žmogui technologijos bei jų diegimas žemės ūkyje. Pastarosios nepalankios žiemos Baltijos šalyse vėl privertė žemdirbius atsigręžti į mokslininkus ir jų atliekamus tyrimus, taip pat prisiminti atsparias lietuviškas žiemkenčių veisles.

Edvardas BALČIŪNAS

Tomo Maikštėno nuotraukos

Darbas 2012 m. liepos 3 d. Nr. 76 (8895)

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.