Press "Enter" to skip to content

Ruošiasi rugpjūtis į kelią

Prisiskynęs jurginų žiedų,
Ant peties užsimetęs dalgelę,
Dar apžvelgęs paukštelių lizdus,
Dairos liūdnas rugpjūtis į kelią.

O atrodė, negreit dar, negreit
Vėl reikės  nušienauti atolą.
Kas norėtų taip greitai išeit,
Kai matai medaus varvantį korį.

Dar saulutė linksmybių pilna,
O sode obuoliai tebenoksta,
Alpsta rožė,kvapų sklidina,
O saulėgražos aukštį pranoksta!

Su jurginų marga puokštele,
Dar laukus ir miškus apžiūrėjęs,
Pamojavęs šilkų skarele,
Eis rugpjūtis sutikti rugsėjo…

Aldona Astrauskienė

Komentuoti su „Facebook “

One Comment

  1. Elegija Elegija 25 rugpjūčio, 2012

    Ruduo

    Ir vėl ruduo, pastebimai atšąla oras,
    Vėl žmonės rengiasi kasdien šilčiau.
    Į pajūrį, prie ežerų važiuot praeina noras,
    O medžių lapai gelsta, krenta vis greičiau.

    Rugių laukai nurudę lyg nudegę,
    Pribrendę varpos lenkias vis žemiau.
    Obelų šakos obuolių netekę,
    Atrodo, kad atsikvepia kaskart lengviau.

    Ruduo gražus, nes medžiai keičia lapų spalvą,
    Nors širdyje ir daros liūdna, ne ramu.
    Paukšteliai jau rikiuojas ir tarp save tartum kalba,
    Reikės ir vėl kažkur svetur ieškot namų.

    Saulutė tartum šviesti jau aptingo,
    Kasdieną vis dažniau lyja lietus.
    Ir, rodos, šypsenos žmonių veiduose dingo,
    Vėl rudeniškas rūpestis sukausto jų veidus.

    Gandrai palieka savo ilgai suktą lizdą,
    Pavasarį tikiuosi jie ir vėl grįš atgalios.
    O žmonės soduose daržuose knibžda,
    Toksai gyvenimas ir nepabėgsi nuo savo dalios.

    Ir netiesa, kad rudenio nekenčiam,
    Po jo juk lauksime visi žiemos,
    Juk rudeniop mes derliaus šventę švenčiam,
    Tad būkim sotūs ir linksmi savo namuos!
    (Anonimas)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.