Press "Enter" to skip to content

Tą paskutinį vaikystės vakarą…

Iniciatyvūs Joniškėlio dvyliktokai išleistuvėms ruošėsi atsakingai – jaunimo choras turėjo daugiau nei savaitę kasdienių repeticijų, bažnyčia buvo gausiai išpuošta gėlėmis, suorganizuotas atnašų nešimas, o viską vainikavo jauki atmosfera, kurią, be abejonės, ypatingai nuskaidrino gražus optimistinis Joniškėlio klebono Ričardo Banio pamokslas. Dvasininkas ne tik pasidalino savo mokyklos laikų prisiminimais, bet ir paskatino tiek jaunimą, tiek jų tėvus ir kitus artimuosius nebijoti vaikų išdaigų, paklydimų, pabandymų, nes visa tai – įvairiaspalvio gyvenimo dalis. „Žmogus – grynuolis, kurį reikia išgryninti”, – filosofiškai samprotavo klebonas.

Pasibaigus šventosioms Mišioms turbūt kiekvienas pro šalį ėjęs joniškėlietis nė kiek nesuabejojo, kur traukia būrys pasipuošusių jaunuolių ir ilga mašinų plejada – visi keliavo link Joniškėlio perlo – Karpių dvaro, gerai žinomo visoje Lietuvoje, o pastaruoju metu tapusio patraukliu miestelio svečių traukos centru. Jau antrus metus iš eilės Joniškėlio gimnaziją baigę moksleiviai turėjo išskirtinę galimybę savo dvylikos metų darbo vaisius atsiimti stebuklinga atmosfera apgaubtame dvaro kiemelyje. Čia iš Mišių grįžtančių jaunuolių jau laukė saujelė artimųjų ir draugų su gėlėmis, dovanomis ir nuoširdžiais linkėjimais bei šaunusis Pasvalio muzikos mokyklos akordeonistų orkestras, vadovaujamas Elonos Rodžienės, kuris per visą ceremoniją dovanojo puikią nuotaiką.

Joniškėlio abiturientų pasveikinti nepamiršo ir keletas valdžios atstovų. Rankose laikydamas penketą baltų rožių, kurias įteikė mokytojams, Seimo narys Antanas Matulas pasveikino Joniškėlio gimnazijos dvyliktokus ir atliepdamas Joniškėlio klebonui taip pat pasidalino savo mokyklos laikų prisiminimais ir palinkėjo jaunuoliams turėti autoritetą, kuris jiems padėtų eiti per gyvenimą, o svarbiausia niekuomet nestokoti didžiulio noro siekti savo tikslų. Rajono Savivaldybės vicemeras Povilas Balčiūnas, atostogaujant merui Gintautui Gegužinskui laikinai užimantis jo pareigas, sveikinti abiturientų atėjo nešinas dviem mero padėkomis už puikius mokymosi rezultatus. Šiais metais jomis apdovanoti du Joniškėlio gimnazijos moksleiviai – Zita Pakštaitytė ir Adomas Jatužis. Neapsieita ir be linksmo Joniškėlio miestelio seniūnoStepono Rimkaus sveikinimo. Jis kaip ir visuomet prabilo eilėmis, tik šįkart – apie jaunystę.

Iš tiesų, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos išleistuvės nestokojo nei geros nuotaikos, nei graudulio – galima teigti, kad ir to, ir to buvo atseikėta po lygiai. Paskutinių žodžių savo brangiems auklėtiniams tarti atsistoję šiųmečių abiturientų auklėtojai Ligita Bieliauskienė ir Vytautas Žilys nebetramdė ašarų. „Dvylika metų, kad suprastumėte, kur lekia svajonės…”. Pagaliau atėjus svarbiausiam šventės momentui, atestatų abiturientams įteikti atsistojo Seimo narys Antanas Matulas, gimnazijos direktorius Almantas Kanapeckas bei klasių auklėtojai L. Bieliauskienė ir V. Žilys. Kaip ir dažniausiai atsitinka, ne visi baigusieji susirinko atsiimti mokyklos baigimo diplomų – kas išvykę darbuotis, kas tiesiog nenorėję į šventę atvykti… Visgi nei šis faktas, nei lietumi grasinantis dangus nesugebėjo sugadinti tos stebuklingos atestatų teikimo akimirkos: kiek susijaudinę, pasimetusiomis šypsenomis pasipuošę abiturientai tokio jausmo turbūt nebejaus niekuomet gyvenime.

Nė vienas renginys Joniškėlyje neapsieina be Viktoro Stanislovaičio, ne išimtis ir išleistuvės. “Susirinkote į paskutinį savo vaikystės vakarą…”– tai ištrauka iš daug kam ašarą išspaudusios Joniškėlio bendruomenės pirmininko, Savivaldybės tarybos nario, o gimnazistams – tiesiog istorijos mokytojolūpų. Jam sušukus „muzika”… ji ir suskambo – nostalgišką melodiją užgrojo akordeonistų orkestras „paskutiniam vaikystės valsui”. Na, o vėliau buvo galima išvysti tradicinį išleistuvių scenarijų – gėlės, apkabinimai, dovanos, nuotraukos, ašaros ir šypsenos… Tą vakarą 63-ioji Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitėsgimnazijos laida kartu susirinko turbūt paskutinį kartą… ir išėjo toliau pasaulį.

Darbas 2012 m. liepos 24 d. Nr. 84 (8903)

[scrollGallery id=77]

Komentuoti su „Facebook “

2 Comments

  1. Ruta Ruta 8 rugpjūčio, 2012

    Kazkoks baisiai protingas ir pesimistiskas komentaras. Nu ir kam sito reikejo? Kas nuo to pasikeis, kad cia db paeme ir issiliejo? Pff…Pakilk ir sviesk.

  2. priklydęs katinėlis priklydęs katinėlis 3 rugpjūčio, 2012

    Priklysdamas tiek į JAniškėlio svetainę, tiek ir į Joniškėlio GIMNAZIJOS koLidorius, tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi mūsų jaunaisiais! Ypač smagu dėl Zitos Pakštaitytės, gal todėl, kad ši pavardė – ne naujiena skaitytojams, gal todėl, kad jos brolis irgi čia nebuvo paskutinis…
    Pirmyn, vaikai, visi, baigę mokyklą, pirmyn: be laipsniavimų – geri, geresni ar dar kitaip – pirmyn, baigę pradžiamokslius!!.
    Beje, apie laipsniavimus. Skaitom: atėjus s v a r b i a s i a m šventės momentui… atsistoja Seimo narys!.. Šaunu, kad atsistoja (būna ir blogiau…), bet taip ir nesupratau, kas čia s v a r b i a u s i a?.. Jeigu „narys“, na, tas, kuris pamokslavo švobiškiečiams jų šventėje (žr. foto!!! beje, šventės aprašyme nė bū, nė mėė apie „garbų“ svečią!..), tai joniškėliečiai apie „įžymaus“ sostinės svečio „autoritetą“ (citata: „kuris jiems padėtų eiti per gyvenimą“) gali be jokio vargelio pasiskaityti DELFYJE /filosofinis p. Matulo straipsnis apie jautriausią Europoje draudimo sistemą bei „cielą“ kapą Lietuvos žmonių komentarų; primenu negimnazistams, kad kapa = 60 vnt. ir nedera vadybininkams, administratoriams etc., manantiems kitaip, blokuoti komentarų/…
    P. S. Geras jausmas apėmė, kad atostogauja p. Gintautas Gegužinskas: jo žirklutės, perkirpti juostelių galai, netgi raudoni sportiniai triūsikėliai ganėtinai vargino skaitytojų akis…
    P. P. S. Gerbiu kunigą Ričardą Banį, ale šį kartą nelengvai sekėsi suprasti „filosofiją“ apie „gryninamą grynuolį“… Mokykloje, ačiūdie ne gimnazijoje, mus mokino skirti „техн“, „ч“, „чда“, „хч“, net „осч“ /pons Viktorai, atleisk mums už slavišką okupantų terminologiją, tačiau jokia kita „po ranka“ į galvą neatėjo – ne visi gi gali baigti universitetus…/, tačiau iki kokio grynumo laipsnio derėtų „gryninti“ – taip ir nesusivokiau… Šiaip, žinau, kad vandens bidistiliatą gerti – kenksminga, o protingi žmonės dar sako, kad: nebūk persaldus – nurys, nebūk perkartus – išspjaus…
    Ir dar, „ant pabaigos“: GIMNAZISTŲ adminai – pasižiūrėkit, kaip sureagavo į Meilutytės pergalę Olimpiadoje jos GIMNAZIJA (Plymouth College): jau sekančią dieną po istorinės pergalės mokykla džiaugėsi ir anonsavosi visam pasauliui; jūs gi – net diplomų įteikimo šventės nesugebat abiturientams ir jų tėveliams parodyti… Kaip 06. 20 palinkėjot „Linksmų atostogų“, taip ir „linksminatės“… NO COMENTS – kaip Jūsų nevykėlis tinklo adminas sako… Linksmų atostogų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.