Press "Enter" to skip to content

Neįsileiskime rudens į širdį

     Vėl gamta švenčia rudenį. Mūsų širdis suvirpina išskrendančių paukščių klyksmas, po kojomis sušiugžda auksiniai lapai, tuštėja laukai ir sodai, šiemet taip gausiai pripildę mūsų aruodus motinos žemelės išaugintomis gėrybėmis. Dienų lėkime sustoji ir susimąstai. Ruduo. Vieniems jis – tik gražus gamtos pokytis, atgaiva po sunkių darbų, metas, kai ilgais vakarais galėsi prisėsti prie išsiilgto rankdarbio ar mėgstamos knygos. Kitiems gi – ilgėjančių vakarų ir nerimo dėl vienatvės laikas. Ar neliksi vienas ir vienišas tais ilgais pavasario žalumos ir grįžtančių paukščių laukimo mėnesiais? Patikėk, neliksi, jei nepatingėsi ir užsuksi į Joniškėlio kultūros namus, kur renkasi energingi, trokštantys keliauti, daug pamatyti, sužinoti, pabendrauti, drauge pasijuokti, padainuoti, pasišokti ir dar daug ką drauge nuveikti Lietuvos Pensininkų Sąjungos „Bočiai“ Pasvalio bendrijos Joniškėlio skyriaus nariai. Praėjusį šeštadienį jie visi susirinko į savo tradicinę popietę „Neįsileiskime rudens į širdį“, į svečius pasikviesdami mūsų rajono skyrių atstovus, vadovus, draugus.

     Susirinkusius šventiškai nuteikė rudens gėrybių prikrauti krepšiai, rudeninių gėlių ir lapų kompozicijos, ant tvorų apynių spurgais apkibę žaliai rudi jų virkščiai ir septynios taurės su išskobtuose obuoliuose degančiomis žvakelėmis – tiek metų gyvuoja šis skyrius, vienijantis, anot popietės vedančiosios, kultūros darbuotojos ir skyriaus narės Vandos Petrauskienės, pačius šauniausius ir širdimi jauniausius, neįsileidžiančius senatvės per slenkstį.

    /Rudenį, rudenį, rudenį taip gražu. /Lapai auksiniai nukloja takus – nuostabu!/ – linksma rudeniška nuotaika visus užkrėtė Joniškėlio „Bočių“ ansamblio skambiai užtraukta daina. Kaip ji neskambės, kai dainą pamėgusius moteris ir vyrus dainavimo meno moko prityrusi vadovė Nijolė Stepulienė.

   Susirinkusius pasitiko ir linksmai praleisti susitikimo valandas pakvietė nuoširdžiai besišypsanti, visada gerai nusiteikusi, visada jaunatviška, nepaprasta savo paprastumu skyriaus vadovė Pranutė Naudžiūnienė. Šį vienminčių žiburėlį ji kursto jau daugelį metų. Perėmusi į savo rankas Joniškėlio pagyvenusių žmonių klubą „Seklyčia“, prieš septynis metus su šios organizacijos nariais įstojo į „Bočių“ organizaciją. Pranutės dėka skyriaus narių veikla neapsiriboja susirinkimų pasisėdėjimu. Vieni ir kartu su rajono bendrijos nariais jie išmaišė visą Lietuvą, pabuvojo užsienyje, ilsisi Šventojoje ir Jūrmaloje, gausios jų koncertinės kelionės, linksmos jų šventės, nuoširdžiai talkinant kultūros namų darbuotojoms. Pirmininkė pasidžiaugė, kad Joniškėlio seniūnas Steponas Rimkus visada su jais, už paramą svečiui įteikė gėlių. Atsakydamas jis pasveikino susirinkusius su rudens švente ir kaip visada pažėrė pluoštą savo ugningų eilių. Bendrijos garbės pirmininkė Danutė Jarumbavičienė prisiminė Joniškėlio skyriaus susikūrimo istoriją, kai, viešint Meškalaukyje, Pranutė ir Nijolytė paprašė jų „Seklyčią“ priimti į bendriją. Nuo to laiko prasidėjo draugiškas bendravimas, už tai dėkodama, ji Pranei Naudžiūnienei ir Nijolei Stepulienei įteikė gėlių.

    Kiemelių skyriaus bendraminčiai į Joniškėlį atvyko ne tuščiomis. Pirmininkė Lena Brasienė susirinkusius nustebino savo rankdarbių paroda. Iš Prancūzijos kilusį  – frivolit – nėrimo būdą, lietuviškai vadinamą kilpinėliais, darbštuolė pamėgo pati, negaili pamokymų ir kitoms rankdarbių mylėtojoms. Ji kartu su paroda keliavo net į Ukmergę, kur atskleidė savo patirtį. Labai kruopščiai, nepakartojamais ažūriniais raštais sutviskę nėriniai stebino nematytu atlikimo būdu. Oi kaip panorom pabandyti pačios nusinerti tokią grožybę, tad teks poniai Lenai virsti mokytoja rankdarbių mėgėjoms. Juo labiau, kad pasak Lenos, šiuo būdu nertos riešinės atrodo nuostabiai. Jubiliejų švenčiančią Leną pasveikino draugės iš Joniškėlio, Meškalaukio, Kiemelių. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Pasvalio bendrijos pirmininkas Stasys Tribuišis. Jis apžvelgė „Bočių“ keliones, šventes, veiklą, pakvietė vykti į poilsinę kelionę į Turkiją, į grybų šventę Varėnoje. Energingą savo kalbą baigdamas, pasveikino skyriaus pirmininkę Pranutę su praėjusiu jubiliejumi.

     Kalbas keitė Joniškėlio „Bočių“ ansamblio atliekamos nuotaikingos dainos, jau skyriaus nare tapusios Aldonos Astrauskienės skaitomos eilės, tarp jų ir skirtos „Bočiams“. Šis eilėraštis taip patiko vadovei Nijolei Stepulienei, kad  pažadėjo kitamet jį dainuoti su ansambliu. O kai į savo švelnias rankas armoniką paėmė Marytė Petrauskienė, kojos pačios ėmė kilnotis. Tad salėje buvę vyrai netruko, susiradę sau porą smagiai sukosi valso ritmu. Taip švelniai, su tokia širdy susikaupusia nostalgija seserys Emilija Bajoriūnienė ir Zina Jakimavičienė, uždainavusios senovinį romansą, nutildė šurmuliuojančią salę, tesigirdėjo tik lengvučiai atodūsiai, taip buvo gražu. Tad ir plojimai nugriaudėjo pelnytai. Emilija ne tik gražiai dainuoja, bet ir eiliuoja. Susirinkusiųjų teismui ji pažėrė savo sukurtus kupletus apie Joniškėlio „Bočių“  veiklą. Tereikia tik melodiją pritaikyti ir jos suskambės.

     Yra sakoma, kad pats geriausias giminė tai geras kaimynas. Nuoširdi kaiminystė sieja Joniškėlio ir Meškalaukio skyrius, tai kaipgi neaplankysi kaimynų jų šventėje. Tad savo bendraamžius ir bendraminčius sveikinome dainomis, o savo ansamblio vadovę Nijolę Stepulienę pasveikinome su gimtadieniu, linkėdamos sveikatos ir didelės kūrybinės sėkmės, kad dar ne vieną dainą sukurtų ansamblio repertuarui. Kitą dieną, sekmadienį, gerbiamą Nijolę, kaip Joniškėlio bažnyčios choro dalyvę ir aktyvų parapijos žmogų su gimtadieniu sveikino ir už jos ir jos šeimos sveikatą mišiose meldėsi parapijos klebonas gerb. Ričardas Banys.

    Susirinkę senjorai pratrūko juoku, plodami negailėjo delnų, kai į sceną užkopė Diliauskų kultūros skyriaus humoro grupė „Bobos“. Šmaikščiai, nerinkdamos žodžių, užtraukdamos skambius kupletus, moterys, per satyros prizmę žvelgdamos, išreiškė savo požiūrį į šiandieninę moterį, į vyrus ir kaip be jų negerai, į esančiųjų Seime elgesį. Jų vadovai – Gražina Paliulienė ir Giedrius Gumbelevičius.

   Kad moka senjorai švęsti ir linksmintis, parodė linksmai besisukančios poros, galingai skambanti daina, netylantis draugų ir bendraminčių pokalbių nenuilstantis šurmulys ir juokas. Susirinkusius linksmino Joniškėlio kultūros namų kapela „Ramunėlės“, jas keitė viena po kitos moterys armonikierės.

    O jo vaišių skanomėls! Gė viskas daryt pačių sosirionkusių ir su meil, tė kėp bos neskan. Kad ėr kažkoke žveje sožvejot ir tėp gardžė iškiapt žoviala tėp skanė treškėje borno, ka net daba seila tyst…

    Pasilinksminę gražioje šventėje, skirstėmės sklidini susitikimo džiaugsmo, su viltimi susitikti vėl, jei Dievulis leis.

                             Bendramintė ir kaimynė Genė Rakauskienė. Nuotraukos Vaidos Šeškienės

Lena Brasienė prie parodos

Komentuoti su „Facebook “

9 Comments

  1. Jeigu būtų galima, balsuočiau už katiną… Sako, precedentų Europoje jau yra buvę…
    Beje, dar prisimename, kad Pasvalio konservatoriai savo pergalingą žygį per rinkimų arimus pradėjo, pasitelkę karvę – vargšą gyvulėlį atgynę į miestelio aikštę… (o istorijos nesuklastosi, kaip mėgdavo kartoti vienos TV herojus Patriotas Bugailiškis Prūdas!).
    Ir dar: vienas laipsniuotas gydytojas, irgi pensininkas, jau dvi kadencijas trinantis Seimo minkštasuolį, apsiskelbė dirbantis „prorabu“ (suprask, darbų vykdytoju – rusiškai jau ne visi moka…; mat, jisai jau 1, 5 metų „tvarko“, rekonstruoja ir kitaip „modifikuoja“ vieno nemažo miesto, kuriame vėl balotiruojasi į Seimą, aikštę… Katino ašarų vertos tokios stangos (1, 5 metų!!!)ir visuotinės vietos gyventojų pajuokos;
    tai visgi – gal geriau katinas, o ne jo ašaros?..
    Geriausiai, kai šiaučiai siuva batus, o kriaučiai – žiponus…
    Akušerių vieta – prie gimdyvių…

    • Lietuvis – Pensinykui Lietuvis – Pensinykui 1 spalio, 2012

      Man atrodo, kad atėjo laikas ir galimybė pakeisti seimo sudėtį naujais žmonėmis, nes ankstesnės partijos per 20 metų atvedė Lietuvą prie absurdo. Darbingi žmonės priversti palikti Tėvynę ir važiuoti į kitas šalis, kad galėtų pragyventi. Kiekvienas šiuo metu esantis seimūnas turėtų atlikti darbą, kurį išmano.
      —————————————————————————————————-

      Pasaka
      Apšerkšnijo mūsų kiemas
      Šalta, balta kur dairais
      Ilgas pasakas lietuviams
      TV seka vakarais.
      Apie tai, kad išsirinkom
      Protingiausius iš visų,
      Kurie apie mus galvoja
      Diena, naktį iš tiesų!
      Kad išsunks iš šūdo varškę –
      Visą šalį pamaitins,
      Kad už įkvėptą deguonį
      Mokestėlį pasiims.
      Betgi skaitėm „Čipoliną”
      Mes vaikystėje maži
      Tik iš pasakų išaugom
      Ne visi, oi, ne visi!
      O seime nykštukai sėdi.
      Aukso žuvys tarp dantų
      Kad tiktai neprasižiotų,
      Nes pasmirs nuo jų minčių.
      Lietuvaičiai – gero būdo
      (tikisi gerų laikų)
      Šlept ant šūdo ir užsnūdo
      Metų dvidešimt ilgų…

  2. Politikas Politikas 28 rugsėjo, 2012

    Matulas dabar klijuoja apdužusi indą t. y. irstančią šeimą, nes žmona pateikė ultimatumą.

    • Pensinykas Pensinykas 28 rugsėjo, 2012

      Vajezau… Tegu greičiau jama Henkelio „Moment“… Gal pamačys?..

      • Seimūnas Seimūnas 28 rugsėjo, 2012

        Vargu ar bepadės ir Super Henkelio „Moment“, kai žmonos jau nėra šalia. Kaip juos besulipinsi?

        • Pensinykas Pensinykas 28 rugsėjo, 2012

          „Kai žmonos jau nėra šalia“, o ypač artėjant žiemai, yra gan prastai… Galūnės šąla, o kam papūst šiltą kvapą – nėėė… Sakiau, kaip tas Moljero Skapenas: kokio bieso į tą galerą (seimelį) reikėjo tiek metų veržtis?.. Kiba ginekologo praktika Pasvaly prastesnė už tą liguistai įsivaizduojamą „medicinos organizavimą ir reformavimą“?..
          Nusireformavo…
          Ale, pasvališkiai, jamam ir išrenkam šį poną dar vienai kadencijai: kaip tas šoumenas Valinskas sakė: nuobodu nebus…
          P. S. „Supermomentas“ mažu ir nepadės, ale možna pabandyt jonavietiškos „Achemos“ polivinilacetatą… Popierių klijuoja… O čia akurat tas atvejis…

          • Seimūns Seimūns 28 rugsėjo, 2012

            Prie ko ruošiatės klijuoti? Prie biuletenio Matulą ar atvirkščiai, prie Matulo biuletenį. Tikiuosi, kad ne katiną prie Matulo (namuose liko tik katinas)?

          • Rinkėjas – Pensinykui Rinkėjas – Pensinykui 30 rugsėjo, 2012

            Kas dėl Matulo, tai aš už jį nebalsuočiau nei už ką. Man atrodo, kad pakankamai Seime buvo statistų, kilnojančių rankas ir vaidinančių žinovus – specialistus tam tikros srities. Galima išvirsti iš koto besijuokiant, pediatrė Rasytė – karo ministrė. Tokių gydytojų Matulų yra pakankamai Seime ir be jo. Ką jie nuveikė tautos labui? Tai ko gero retorinis klausimas. Aš asmeniškai balsuosiu tik už „Drąsos kelio“ partiją. Nauji žmonės gal nors dalinai atgaivins nustekentą Lietuvą, kad galėtų sugrįžti bent dalis emigrantų, sustabdys patyčias iš tautos. Tiesą sakant, galiu pasakyti dar… Na, pasilaikysiu sau. Susilaikymas – dorybė.
            Patriotai

            Broliai lietuviai Lietuvos patriotai,
            Kur džiaugsmas laisve, pritilote kietai?
            Kodėl jūs trispalvės jau ne plevėsuoja,
            Kodėl vėjo malūnai jau suktis sustojo?

            Juk liejot kraują už mūsų Tėvynę,
            Dalijotės kąsnį duonos paskutinį.
            Dabar apsidairius, visi tik paniurę,
            Ir nieks nepaskolins, neduos to ką turi.

            Neliko tikslo ankščiau taip siekto,
            Neliko tilto į laisvę nutiesto.
            Ar trokštat tik vieno, valdžios begalinės,
            Ar eitumėt šiandien apginti tėvynės?

            Kai priešas mojavo kardu geležiniu,
            Kai kritot nuo rusiškų kulkų švininių.
            Visi susikibę stovėjot prieš tankus,
            Vėliavos trispalvės nepaleidot iš rankos.

            Tai kas gi pasikeitė, kas gi nutiko?
            Nudžiūvo jau ašaros nuo mirusių vainiko.
            Jau gėda kaimyną už rankos paimti,
            Prie žuvusių kapo gėlytę palikti.

            Išdžiūvo, išseko jau laisvės troškimas,
            Nerūpi jau niekam didvyrių likimas.
            Dabar jei užpultų, jau nieks nevaduotų
            Ir priešui tėvynę už Eurus parduotų!
            (Anonimas)

  3. Pensininkas Pensininkas 28 rugsėjo, 2012

    Pasigedau pono Matulo – vyresniojo!
    Rinkimai – ant nosies, o jis ką – Joniškėlį brokina?..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.