Press "Enter" to skip to content

Pasakų valanda Karpių dvare

Rugsėjo 7 d., penktadienį, Joniškėlio Karpių dvaro kiemelyje karaliavo Pasaka.

Smagias istorijas susirinkusiems vaikams porino iš praeities atkeliavę senojo dvaro šeimininkai Karpiai, kuriuos suvaidino muziejininkė Vaida Garnytė ir mokytojas Viktoras Stanislovaitis, Pasakų bobutė, žinoma Joniškėlio gyventojams kaip šokių kolektyvo „Abrūsėlis” vadovė Aldona Rapkevičienė, bei iš Panevėžio atidardėjęs lėlių teatras „Vežimas”. „Vežimo” aktoriai Arminas Šimonis ir Vidas Kalibatas atsivežė ne tik lėlių, bet ir didžiulę skambančią Pasakų knygą, kurią vartydami mažiesiems žiūrovams pasekė pasaką apie tris lokius.

„Prisimenu, mano vaikystės laikais mūsų Narteikių kaime tik vienas ūkininkas turėjo radiją. Mes, vaikai, pas jį rinkdavomės pasiklausyti vakarais transliuojamų pasakų. Susirinkdavo ne tik maži, bet ir dideli”, sakė Pasakų bobutę vaidinusi Aldona Rapkevičienė. Pasakų valanda Karpių dvare žiūrovams buvo nemokama. Renginį organizavusi Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka juo siekė dar kartą priminti senas geras pasakas ir tradicinį pasakų sekimo būdą – per susiėjimą, pasibuvimą draugėje. Gaila, kad renginį kiek sugadino nesiliaujantis lietus, tačiau ir jis neįstengė išvaikyti visų žiūrovų, o jų buvo gausu: atėjo Joniškėlio gyventojų, atvažiavo vaikų iš Pasvalio ir Saločių seniūnijos.

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka šiemet žada surengti daugiau renginių tema „Senolių pasakos, žaislai ir žaidimai”. Bibliotekos įgyvendinamą to paties pavadinimo projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

www.psvb.lt

T. Maikštėno ir r. Namikienės foto

 

Komentuoti su „Facebook “

20 Comments

  1. Omega – 6 – Du – Du Omega – 6 – Du – Du 2 spalio, 2012

    Jums gerai, kad pasisotinate bliūdu barščių. Aš tokiu atveju įlendu į šaldytuvą ir sukertu šalto rukimo virtos šoninės šmotą su raugintais agurkiukais, o jei dar krienų po ranka pakliūna, tada dar ir pirštus aplaižau.
    Kas dėl Jūsų siūlomos knygos, tai ar ne per brangiai norite už šią antikvarinę knygą. Be to nesu nei gyvulys nei paukštis, kad mane domintu vitaminas G.
    Vėl šaipotės iš manęs ir vaidinate, kad nežinote, kas yra sočiosios ir nesočiosios rūgštys. Gamtiniai gyvuliniai ir augaliniai riebalai (aliejai) yra triacilgliceroliai, t.y. glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai. Dažniausiai pasitaikančios sočiosios riebalų rūgštys yra stearino ir palmitino rūgštys, o nesočiosios – oleino, linolio ir linoleno rūgštys. Jeigu domins be alyvuogių aliejaus kitos aliejų rūšys, tai įdėsiu vėliau, nes neleido kopijuoti, o perrašyti nekilo ranka.
    Siunčiu apie žolelių arbatas.
    ——————————————————————————————————–
    Arbatos receptai
    • Aviečių lapų arbata. Geriama nuo viduriavimų, sergant žarnyno ir kvėpavimo takų uždegimais, skalaujama gerklė sergant angina ir gerklų uždegimu. 1 valgomą šaukštą džiovintų aviečių lapų užplikyti 200ml verdančio vandens. Laikyti 30 min, vėl pašildyti ir gerti užpilą su medumi.
    • Aviečių uogų arbata. Vartojama nuo peršalimo, slogos, bronchito; skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, gerina virškinimą. 1valg. šaukštas džiovintų aviečių uogų užplikomas stikline verdančio vandens; po 30 min perkošti. Dar kartą pašildyti ir gerti su medumi.
    • Baziliko žolės arbata. Vartojama nuo galvos skausmų, sergant šlapimo pūslės ir inkstų uždegimu, lėtiniu gastritu, žarnyno uždegimu. Arbata skalaujama burna, esant gleivinės uždegimui 1 arbatinis šaukštelis džiovintos baziliko žolės užpilamas stikline verdančio vandens. Per dieną išgerti po 2-3 stiklines tokios arbatos.
    • Beržo lapų arbata. Vartojama esant lėtiniam šlapimo pūslės uždegimui, skrandžio sutrikimams, avitaminozei. Skatina šlapimo išsiskyrimą bei prakaitavimą. 1 valg. šaukštas džiovintų beržo lapų užplikomas stikline verdančio vandens. Laikoma 30-40 min, perkošiama. Gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
    • Bruknių lapų arbata. Vartojama esant reumatui, viduriavimui, prasidėjus anginai, skalaujama gerklė. Skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia antiseptiškai ir sutraukiančiai. 1 arbatinis šaukštelis bruknių lapų užplikomas 200ml verdančio vandens. Gerti po 0,5 stiklinės 2-4 kartus per dieną. Kadangi viena bruknių arbata nėra skani, tai galima pridėti kitų augalų, pvz. imti 10g sausų bruknių lapų ir 20g juodųjų serbentų ar žaliųjų arbatžolių. Sausus bruknių lapus ir arbatžoles sutrinti į miltelius, užpilti 1 litru verdančio vandens, leisti prisitraukti 8-10 min. Nuoviro geriama po 2 stiklines per dieną.
    • Čiobrelių arbata. Veikia raminančiai, malšina skausmą. Geriama nuo nemigos, radikulito, neuralgijų. 1 arbatinį šaukštelį čiobrelių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus.
    • Dilgėlės arbata. Reguliuoja žarnyno veiklą, tinka gydyti avitaminozei, mažakraujystei, tulžies pūslės ir kepenų ligoms bei kt. Arbatinį šaukštelį šviežių dilgėlės lapelių užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti kol prisitrauks. Perkošti, gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
    • Baltojo dobilo žiedų arbata. Vartojama nuo kosulio, peršalus, sergant bronchitu ar mažakraujyste. 4 arbatinius šaukštelius sudžiovintų ir sutrintų dobilo žiedų (galima ir lapų) užplikyti verdančiu vandeniu. Gerti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
    • Erškėčių vaisių arbata. Arbata didina atsparumą infekcinėms ligoms, varotina sergant ateroskleroze, mažakraujyste, nusilpus organizmui. 1 valg. šaukštą erškėtuogių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus. Gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
    • Gervuogės lapų arbata. Regulioja žarnyno veiklą, ramina nervų sistemą, klimakteriniu periodu mažina silpnumo jausmą. Tinka skalauti burną ir gerklę, taip pat malšinti kosuliui. 1 valg. šaukštą gervuogės lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palikti prisitraukti 4 val. Gerti po 0,5 stiklinės 3-4 kartus per dieną 20-30 min prieš valgį.
    • Kadagio vaisių arbata. Turi tulžį valantį, atsikosėjimą lengvinantį poveikį. Nepatartina vartoti sergant nefritais. Susmulkinti 10-12 uogų, užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 val. Gerti po valgomą šaukštą 3-4 kartus per dieną.
    • Krapų arbata. Gerina apetitą, virškinimą, skatina pieno, šlapimo išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą. 1 valgomą šaukštą krapų sėklų užpilti stikline vandens, leisti prisitraukti, perkošti, gerti po 1/3-1/2 stiklinės šiltos arbatos.
    • Liepos žiedų arbata. Turi priešuždegiminį, raminantį, skausmą malšinantį, prakaitavimą skatinantį poveikį. Mažina temperatūrą, kosulį. Kasdien šios arbatos gerti nerekomenduojama. Imti 30 gr. džiovintų liepžiedžių, užpilti 1 litru verdančio vandens, palikti pritraukti 10-15 min.. Kai pravės, gerti su medumi. Be medaus galima gerti ir karštą arbatą.
    • Medetkos žiedų arbata. Turi baktericidinį, tulžį varantį, opas gydantį poveikį. 1 valg. šaukštą medetkos žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti 1 val. Gerti po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną.
    • Mairūno arbata. Vartojama nuo skrandžio ir žarnyno ligų, lydymų pūtimo, viduriavimo, dieglių, sutrikus mėnesinių ciklui. 1 arbatinį šaukštelį sausos žolės užpilti stikline verdančio vandens, leisti prisitraukti. Gerti po stiklinę 2-3 kartus per dieną.
    • Melisos žolės užpilas ar nuoviras. Gerina apetitą, ramina neuralginius arba reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą. 20 gr. sausos žolės užpilti 200 ml. verdančio vandens, leisti prisitraukti, gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
    • Mėlynių lapų arbata. Turi tulžį ir šlapimą varantį bei priešuždegiminį poveikį. Vartojama sergant angina, kataru, šlapimo pūslės uždegimu, diabetu. Imti 3 valg. šaukštus mėlynių lapų ir užpilti 1 litru verdančio vandens. Leisti prisitraukti.
    • Džiovintų mėlynių uogų arbata. Vartojama sergant žarnyno uždegimu, dispepsija, ateroskleroze, hipertonija, diabetu. Imti 100 gr.džiovintų uogų, užpilti 1/2 litro vandens ir virti 10 min. Po to palikyti 1 val., perkošti, įpiti citrinos sulčių. Gerti pašildytą .
    • Mėlynių uogų nuoviras. Nuoviro kompresai vartojami gydant nudegimus, pūlingas žaizdas, egzemą. 100 gr. uogų užpilti 1/2 litro vandens, virinti, kol jo lieka 150-300 gr.
    • Pipirmėčių arbata. Ramina nervus, skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja žarnyno veiklą, mažina pilvo pūtimą. Tinka po pirties. Pipirmėtės užplikomos verdančiu vandeniu, leidžiama prisitraukti, perkošiama.
    • Morkų arbata. Tinka mažiems vaikams, taip pat sergant mažakraujyste, krūtinės angina. 500 gr. stambiai sutarkuotų morkų paskleisti ant skardos ir padžiovinti iki gražaus tamsoko atspalvio. 1 arbat. šaukštelis tokių morkų užplikomas 1 stikline verdančio vandens, sandariai uždaroma ir leidžiama prisitraukti 8-10 min. Perkošti, pasaldinti ir gerti.
    • Obuolių žievelių arbata. Labai tinka atsigaivinimui. Stiklinė džiovintų arba šviežių obuolių žievelų emaliuotame inde užpilti 1 litru šalto vandens. Užvirinti, kaitnti 8-10 min. perkošti. Gerti karštą arba šaltą su citrina, cukrumi ar uogiene.
    • Petražolės lapų ar šaknų arbata. Skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą. Tinka inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Pusė arbat. šaukštelio smulkiai supjaustytų šaknų ar 2 arbat. šaukšteliai lapų užplikinama stikline verdančio vandens. Gerti po 1-2 valg. šaukštus 6 kartus per dieną.
    • Puplaiškio lapų arbata. Mažina kosulį, gerina apetitą, skatina tulžies pūslės išsiskyrimą. Tinka gerti peršalus, sergant mažakraujyste. 1 valg. šaukštas žaliavos užpilamas 1 stikline verdančio vandens, po 20 min. perkošti.
    • Pušies pumpurų arbata. Palengvina atsikosėjimą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Arbata netinka sergantiems inkstų ligomis. 10 gr. pušies pumpurų įberti į termosą, užplikyti 200 ml. verdančio vandens, leisti prisitraukti. Perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną po vagio.
    • Pelyno nuoviras. Gerina apetitą, virškinimą, veikia tulžį varančiai, švelniai raminančiai ir nuskausminančiai. 1 valgomą šaukštą žolės užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti. Gerti po 1/4 stiklinės 30 min. prieš valgį.
    • Juodojo serbento uogų nuoviras. Skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą. 20 gr. uogų užplikyti stikline verdančio vandens, 20-30 min. pavirti, perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
    • Juodųjų serbentų uogų vitaminingasis gėrimas. Imti 2 valg. šaukštus džiovintų uogų, užpilti 1-2 stiklinėmis vandens, užvirinti, atšaldžius perkošti. Išgerti per 2-4 kartus prieš valgį.
    • Juodųjų serbentų lapų nuoviras. Varo šlapimą, skatina prakaitavimą. Vertingas kaip vitamino C šaltinis bei aterosklerozės ir hipertonijos profilaktikai. 25 gr. susmulkintų lapų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 4-6 val., gerti 1/2-1 stiklinę 4-5 kartus per dieną.
    • Šalpusnio lapų užpilas. Vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti, atsikosėjimui palengvinti, prakaitavimui sužadinti, apetitui gertinti. 1 valg. šaukštą lapų užpilti stikline verdančio vandens, po 30 min. perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
    • Džiovintų šaltalankio uogų arbata. Geriama sergant skrandžio ligomis. 25 gr. uogų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 3 val., gerti po 1/2 stiklinės 2-3 kartus per dieną.
    • Šermuknio vaisių arbata. Geriama esant avitaminozei, veikia kaip silpnai laisvinanti priemonė. Šermukšnio uogos plikinamos santykiu 1:5. Paliekama pritraukti 4 val. sandariai uždarytame inde vėsioje tamsioje vietoje. Gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
    • Šilinio viržio žiedynų arbata. Vartojama sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, esant nemigai ir išsekimui. 1 valg. šaukštą viržio užplikyti stikline verdančio vandens. Po 20 min. perkošti. Gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną.
    • Viržio arbata su medumi. 30 gr. viržio žiedų užplikyti stikline verdančio vandens, po 20 min. perkošti. Kai praauš, įdėti medaus.
    • Žemuogių lapų arbata. Vartojama peršalus, nusilpus, sergant kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, mažakraujyste. 20 gr. sausų lapų užpilti 200 ml. verdančio vandens, virinti 5-10 min. Palaikyti 2 val., perkošti. Gerti po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną.
    • Iš šviežių ar džiovintų žemuogių verdama skani, vitamininga arbata.

    • Dudu (be ru) Dudu (be ru) 2 spalio, 2012

      Likau be amo – f a n t a s t i k a!!!
      Radau ir felerį: o kur kmynų arbatos receptas?..
      P. S. Ar nebars Tamstos (joniškėlietiškai: ar nebūsit iškoliota?) viena veterinarė (ji ir ragana, ir žolininkė, ir gyduolė, ir net daug žadanti mokslininkė, nes per TV, girdėjau, kad ši barbė – devyndarbė besiruošianti rašyti daktarinę disertaciją/!?!/…
      Nevalna dykai mėtytis žolelių paslaptimis ☻☻☻. Bent jau kol mokslo taryba nepatvirtino…

      • Ru – Dudu Ru – Dudu 3 spalio, 2012

        Fantastika: ar žolelių arbatos ar v. felerio EXIF?
        Dėl veterinorės nuomonės man DZIN.
        Kadangi autobusas nelauks, tai įkeliu ”jovalą” ir išlekiu.
        Kas bus nereikalinga – neimsit.

        Vaistažolių arbatos
        Cinamonas – mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dienos rekomenduojama norma yra ¼ arbatinio šauštelio.
        Čiobreliai – apsaugo nuo vėžio. Tinka naudoti kepamai vištienai gardinti bei žuvies ir mėsos marinatuose.
        Kmynai taip pat kovoja su vėžiu. Jais gardinami marinatai, lydyti ir varškės sūriai, duona, sausainiai, gira ir net arbata. Kmynais patariama gydyti žarnynų spazmus ir malšinti galvos skausmus.
        Petražolė tarsi vaistažolė, nes turi daug vitaminų E, S, kalcio ir geležies. Tai puikus šlapimą varantis vaistas, sumažinantis pilvo pūtimą, skausmą, padedantis inkstams pašalinti nereikalingas medžiagas. Ji – atsikosėjimą skatinanti priemonė.Vanile dažniausiai gardinami saldumynai, kepiniai. Ji atpalaiduoja spazmus ir tonizuoja. Švelnus vanilės kvapas ramina ir padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą. Valgoma su saldumynais vanilė stiprina nervus, o ypač jausmingai nuteikia karšta vonia su vanile.
        Imbiero dedama dažniausiai į iniškus patiekalus. Jis stiprina imunitetą, padidina psichikos atsparumą stresams, malšin žarnyno spazmus, peršalimo ligas, puikiai tinka nuo pervargimo. Imbierą pravartu dėti į karštą arbatą ar karštą vonią.
        Bazilikas – gardinamos sriubos, mėsos patiekalai, dedamas į įvairius marinatus, salotas. Bazilikas stiprina imuninę sistemą, maitina centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, depresiją, širdies nepakankamumą.
        Aukštas kraujospūdis – laikomas tuomet, kada kraujo spaudimas viršija 165/95 mm Hg. Jo metu vargina trumpalaikiai galvos skausmai ir svaigulys. Dėl aukšto kraujospūdžio širdis dirba sunkiau nei įprastai. Be to, tai gali įtakoti ir trombų susidarymą smegenų arterijose bei gali būti inkstų nepakankamumo priežastis.
        Gydymas: Česnakas – kadangi česnakas gerina kraujotakos sistemą, patartina jį valgyti kasdien po 1-2 skilteles.
        Citrina – patartina kasdien išgerti citrinų sulčių ar bent jau jomis dažniau paskaninti valgį.
        Sukatžolė – šią vaistažolę vartokite kaip arbatą – tiesiog užplikykite šių vaistažolių (pakanka puodeliui vieno šaukštelio šių arbatžolių), palaukite kol pritrauks ir gerkite po 2 puodelius kasdien.
        Žemas kraujospūdis – jo metu sumažėja darbingumas, sunku susikaupti, šąla kojos ir rankos, kankina nuovargis. Žemas kraujo spaudimas gali būti ir paveldimas.
        Gudobelių žiedai – šių vaistažolių antpilas reguliuoja kraujo spaudimą; jį reiktų vartoti taip pat kaip ir arbatą – šaukštelį džiovintų žiedų užpilti karštu vandeniu, palaukti kol pritrauks ir gerti kasdien po 2-3 puodelius.
        Rozmarinų vonia – ji didina kraujo spaudimą; 2 šaukštelius rozmarinų užplikykite karštu vandeniu, palikite ¼ h pritraukti ir supilkite į vonios vandenį.
        Galvos skausmas – savaiminiai galvos skausmai jaučiami smilkiniuose, kaktos ir akių srityje.
        Kava su citrina – vienos citrinos sultis sumaišykite su karšta kava ir išgerkite.
        Gvazdikėliai – suvalgius kasdien po 2-3 gvazdikėlius, mažina galvos skausmą.
        Gebenė – iš šios vaistažolės galima pasigaminti kompresą, kuris mažina lėtinį galvos skausmą, tereikia kelis gebenės lapus pamerkti į actą ir šiuo ekstraktu trinti kaktą, smilkinius, sprandą.
        Žagsėjimas – nėra pavojingas ir dažniausiai praeina savaime, bet kadangi žagsulys yra nemalonus dalykas, tad galima išbandyti naminius vaistus:
        Cukrus – stiklinėje šilto vandens ištirpinkite 2-3 šaukštelius cukraus ir išgerkite. Vėliau burnoje vieną po kito ištirpinkite 2 šaukštelius cukraus.
        Obuolių actas – jeigu norite greito poveikio, padeda šaukštelis neskiesto obuolių acto.
        Taip pat nuo žagsėjimo padeda ir lėtai burnoje tirpinami ledo kubeliai.

        Kmynų arbata
        Poveikis. Tai seniai žinomas vaistinis augalas. Kmynų preparatai gerina apetitą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, žarnyno peristaltiką, tokiu būdu pagerina virškinimą. Lygiuosius raumenis veikia spazmolitiškai (atpalaiduojančiai) ir skatina tulžies išsiskyrimą.
        Vartojimas. Šaukštas kmynų; 4 stiklinės vandens Kmynai užpilami karštu vandeniu ir 4-5min. pavirinami, kad pritrauktų. Kai jie nusėda ant puodo dugno, arbata pilstoma į puodukus ir pasaldinama.
        Kmynų užpilą ypač patartina vartoti nuo vidurių pūtimo, nes mažina dujų kiekį žarnyne. Taip pat juo gydomas anacidinis gastritas, dispepsija, tulžies ir kasos uždegimas, lėtinis bronchitas.
        Be to, liaudies medicina kmynų arbatas rekomenduoja vartoti kūdikius maitinančioms mamoms kaip pieno liaukų veiklą skatinančią priemonę. Kmynai užpilami karštu vandeniu ir 4-5min. pavirinami, kad pritrauktų. Kai jie nusėda ant puodo dugno, arbata pilstoma į puodukus ir pasaldinama.
        Įdomu, kad paukščiams kmynas yra nuodingas. Žvirbliai, sulesę vos keletą kmynų vaisių, gali žūti.
        Vyrams patariama vengti gerti mėtų ir kmynų arbatas, nes jos mažina lytinį aktyvumą.
        Kaip teigia žinovai, yra daugybė vaistingųjų augalų, galinčių padėti mažinti skrandžio rūgštingumą, gerinti virškinimą, slopinti uždegiminius reiškinius ir panaikinti rėmens griaužimą. Galima būtų paminėti kelis:
        Pelkinis pūkelis(1 valg. š. užplikyti 1 stikl. vandens, laikyti 2 val. uždarame inde, gerti po 1 v. š. 4-6 kartus per dieną);
        Jonažolės ir kraujažolės (abi po 1 arb.š. užplikyti 2 stikl. vandens, laikyti 2 val., nukošti ir gerti po ½ stikl. 3-4x d. prieš valgį);
        Gražiosios širdažolės lapai (1valg.š užplikyti 2 stikl. ir laikyti valandą uždengtame inde, gerti po ¼ stikl. 4-6 kartus per dieną);
        Ajerų šaknų milteliai (¼ arb. š. miltelių užgerti šiltu vandeniu kelis kartus per dieną).
        Imbiero šaknų arbata tinka beveik visiems virškinimo sistemos negalavimams (1a.š smulkintų šaknų užplikyti 1 stikl. vandens, laikyti per naktį (ar bent 2-3 val), gerti po 2-3 valg.š keletą kartų per dieną).
        Galima daryti prieskoninių žolių mišinį- kartu su imbieru dėti į arbata ir mairūną bei baziliką.
        Virusus slopinantys augalai
        Valgomasis svogūnas. Lygiomis dalimis sumaišyti svogūno sultis su medumi ir vartoti po arbatinį šaukštelį 3-4 kartus per dieną. Valgomasis česnakas. Smulkiai supjaustyti 2 česnako skilteles, užpilti 3 valgomaisiais šaukštais vandens, palaikyti keletą valandų ir nukošti. Paruošto skysčio 6 lašus įlašinti į kiekvieną nosies landą. Balinis ajeras. 8g išdžiovintų ir susmulkintų ajero šaknų užpilti 0,5 litro verdančio vandens. Palaikius valandą nukošti . Gerti lygiomis dalimis tris kartus per parą.
        Svogūnas gali padėti…
        Kosulys. Valgomuosius svogūnus smulkiai supjaustyti, užpilti stikline verdančio pieno, palaikyti 4 val. ir nukošti. Gerti po valgomąjį šakštą kas 4 val.
        Laringitas. Smulkiai supjaustytą vieną svogūną, užpilti valgomuoju šaukštu cukraus, įpilti ¾ stiklinės vandens ir virti kol masė sutirštės. Gautą masę suvartoti per dieną, valgant po arbatinį saukštelį.
        Angina. 100g svogūnų smulkiai supjaustyti, užpilti 300ml šiltu virintu pienu. Užpilą palaikyti 5 val, nukošti, įmaišyti 50g medaus. Gerti po 100ml 4 kartus per dieną.
        Gerklei skalauti. 3 valgomojo svogūno lukštus užpilti 0,5 litro verdančio vandens, pavirti 2-3 min., palaikyti 4 val., nukošti . Skalauti gerklę 5 kartus per dieną.
        Bronchitas.
        100g svogūno smulkiai supjaustyti, užpilti 300ml šilto virinto pieno, palaikyti 5 val., nukošti, idėti 50g medaus. Gerti po 100ml 4 kartus per dieną prieš valgį.
        Danties kausmui malšinti. Svogūno skiltelę smulkiai supjaustyti, įvynioti į marlę ir įdėti į ausį priešingoje pusėje nei skauda dantį.
        Česnakas gali padėti…
        Aterosklerozė- lėtinė liga, kuri pažeidžia arterijas ir sutrikdo normalią kraujotaką. 50g česnako skiltelės smulkiai supjaustyti , užpilti 200ml degtinės, 3 paras palaikyti šiltoje vietoje, nukošti. Gerti po 10 lašų 3 kartus per dieną.
        Laringitas. Smulkiai supjaustyti 6 česnako skilteles, užpilti stikline verdančio pieno, gerai išmaišyti. Gerti po arbatinį šaukštelį 3-4 kartus per dieną.
        Gerklei skalauti sergant lėtiniu tonzilitu. Smulkiai supjaustyto česnako skilteles, užpilti stikline virinto pieno, atvėsus nukošti. Užpilu 4 kartus per dieną skalauti gerklė.
        Plaučių uždegimas. Smulkiai supjaustyti 10 česnakų galvučių, užpilti litru degtinės, palaikyti 10 dienų tamsioje patalpoje, nukošti. Gerto po ½ arbatinio šaukštelio antpilo 3 kartus per dieną.
        Bronchų astma. 5 skilteles smulkiai supjaustyti, sumaišyti su 100 g sviesto , pagal skonį įdėti druskos. Tepti ant duonos, valgyti su kitais produktais. Danties skausmui malšinti. Česnako skiltelę smulkiai supjaustyti, įvynioti į marlę ir uždėti ant rankos riešo priešingoje pusėje nei skauda dantį
        Jaunystės eliksyras – šaukštelį džiovintų susmulkintų liepžiedžių užplikyti 200 ml verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti ir gerti po stiklinę per dieną. Po mėnesio išsilygina veido oda, sumažėja raukšlių, veido oda atsigauna ir pradeda spindėti.

  2. poniai Maralei poniai Maralei 29 rugsėjo, 2012

    Išvagojau 1 (vieną) ha bulvienojų: jaučiuosi šiek tiek vargtelėjęs.
    Ale atsakysiu: kas s k a i t o ir rašo – duonos neprašo (l. l. patarlė).
    Iliuzija ar aliuzija – štai koks klausimas šiandien stojos?..
    Apie e k s t r a k t ų išspaudas geriausiau žino, tarkim, Obelių rapsininkai…
    Nors, kita vertus, Jūs – tikra БСЭ… /☺☺☺/.

    • Elnė Elnė 30 rugsėjo, 2012

      Užjaučiu Jus dėl nuovargio. Jei ne paslaptis, kokius gyvulius auginate? Man irgi iškilo du klausimai: vagojote ar arėte ir bulvienojus ar bulvieną. Tarp kitko turiu sodą 12 arų. Vaidinu ūkininkę. Laikau tik vieną gyvulį – rotveilerių veislės šunį Bierių. Jam jau 9 metai, tai širdį suskausta, kai pagalvoju apie atsisveikinimą. Rotveileriai, bokseriai išgyvena maždaug 10 – 11 metų.
      Bandysiu šiek tiek reabilituotis. Visų pirma: iliuzija (1. klaidingas realiai egzistuojančių objektų įsivaizdavimas, suvokimas; 2*. nepagrįsta viltis, neįvykdoma svajonė) ir aliuzija (1. užuomina; 2. stilistinė priemonė.— posakis, primenantis kokį nors žinomą faktą (ppr. istorinį, mitologinį, literatūrinį veikėją, įvykį, vaizdinį) ir susiejantis kūrinyje vaizduojamą situaciją su kito laikotarpio, kito pobūdžio reiškiniais). Jūs vis tik teisus. Arklys suklumpa keturias kojas turėdamas, o as teturiu tik dvi.
      Kas dėl išspaudų, tai reikia kaltinti google, kad nesurado sinonimo. „Gražiais ragais mėgstama puošti interjerus, gaminti baldus, aksesuarus. Taip pat iš ragų galima spausti pantų ekstraktą, vartojamą farmacijoje. Deja, kol kas juo Lietuvoje nesidomima.“ (Elniai ant naudos ir grožio svarstyklių).
      Rezultatas 2 : 2.
      Ar gražu juoktis iš nepažįstamų žmonių ir vadinti БСЭ? Štai Jūs tai tikras – Encyclopædia Britannica.
      Vietoje Obelių aliejaus galiu rekomenduoti truputį geresnį. Atsiprašau pono Viktoro kilometrinį komentarą.
      ———————————————————————————————————-
      Alyvuogių aliejaus rūšys
      Alyvuogių aliejų galima padalinti pagal gamintojų šalis: čia apie 60 % rinkos atitenka Ispanijai ir Italijai, o likusioji dalis tai Graikija, Prancūzija, Tunisas, Marokas, Turkija, Portugalija, Kinija, Čilė, Peru, Brazilija, Meksika, Angola, PAR, Urugvajus, Afganistanas, Australija ir JAV.
      Vienas iš alyvuogių įvertinimo kriterijų yra rūgštingumas, kuris reiškia aliejinės rūgšties kiekį gramais 100 gr. alyvuogių aliejaus kiekyje. Rūgštingumo laipsnio negalima nustatyti ragaujant aliejų. Kuo rūgštingumas mažesnis, tuo geriau, nes tai reiškia, kad aliejus buvo pagamintas iš sveikų, gerai aliejui tinkančių alyvuogių. Aliejaus rūgštingumas yra tiesiai susijęs su panaudotų alyvuogių kokybe. Bet pats rūgštingumas negali būti vieninteliu kriterijumi, nes pasitaiko aliejų su labai mažu rūgštingumu, bet jų skonis, spalva arba aromatas yra anaiptol ne tobuli.
      Yra daug alyvuogių aliejų skirstymo būdų. Vienas jų:
      • Virgin Olive Oil (liet. grynas alyvuogių aliejus) – aliejus gaunamas iš alyvuogių nekeičiant jų pagrindinių savybių. Taip gaunamas visiškai natūralus produktas, turintis visas alyvuogių savybes ir charakteristikas. Šis aliejus skirstomas į tris rūšis:
      o „extra“ (liet. ypač grynas alyvuogių aliejus) – jo rūgštingumas yra mažesnis negu 1 % (geriausiuose aliejuose netgi 0,225 %). To siekiant alyvuogės renkamos rankomis, o aliejaus spaudimas pradedamas ne vėliau kaip per 24 valandas po alyvuogių surinkimo. Aliejai, turintys pavadinime „extra“, yra pirmojo spaudimo, tačiau aliejai „extra“ mūsų parduotuvėse minimaliai atitinka šios rūšies aliejaus reikalavimus.[reikalingas šaltinis]
      o „average“ – gaminamas iš labiau prinokusių negu „extra virgin olive“ alyvuogių ir turi rūgštingumą iki 1,5 %.
      o „strong“ – rūgštingumas iki 2 %.
      • Refined Olive Oil (liet. rafinuotas alyvuogių aliejus) – gaunamas chemiškai rafinavus „virgin olive oil“, kas turi pagerinti aliejaus skonį, praskaidrinti ir suteikti aliejui tinkamą spalvą.
      • Olive Oil – gaunamas rafinuojant alyvuogių minkštimą ir odeles. Šviesesnis ir labiau beskonis. Rūgštingumas iki 3,3 %.
      • Olive-Pomace Oil (liet. alyvuogių išspaudų aliejus) – gaunamas perdirbant tai, kas liko po ankstesnių spaudimų. Tai yra žemesnės leidžiamos valgyti rūšies aliejus.
      • Refined Olive-Pomace Oil (liet. rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus) – gaunamas rafinavus tokį aliejų, kurio skonis arba rūgštingumas neleido jį naudoti maistui.
      Ispaniško alyvuogių aliejaus rūšys
      • „Virgen“ – paprastai tariant – alyvuogių sultys. Nemaišytas, nerafinuotas, turi skonį ir vitaminus, kaip alyvuogė. Rūgštingumas nėra didesnis negu 1,5 %.
      • „Extra virgen” – gryniausias su labiausiai intensyviu skoniu ir aukščiausios kokybės aliejus. Rūgštingumas iki 1 %. Nėra jokios kontroliuotos arba su homologacija šios rūšies aliejaus gaminimo technikos.
      • „Aceite de oliva“ ‘aliejus iš alyvuogių’ – anksčiau vadintas grynu, gaunamas sumaišant rafinuotą aliejų su „virgen“ rūšies aliejais. Mišinių variantai lemia gaunamo aliejaus skonį ir spalvą.
      • „Aceite de oliva ligero“ ‘lengvasis alyvuogių aliejus’ – irgi gaunamas sumaišant rafinuotą aliejų su „virgen“ rūšies aliejais. Nuo „Aceite de oliva“ (grynos) rūšies skiriasi švelnesniu skoniu.
      • „Aceite de oliva orgánico“ ‘organinis alyvuogių aliejus’ – šio aliejaus gamybos procesas yra panašus į kitų rūšių gamybą. Garantuojama, kad organiniame aliejuje nėra pesticidų ir jokių kitų sintetinių cheminių junginių. Be to, šis aliejus nėra filtruojamas, kad jame liktų visi natūralūs kvapai. Alyvuogės, skirtos šios rūšies gamybai, niekada nepalietė žemės ir yra renkamos rankomis.
      Itališko aliejaus rūšys
      Italijoje aliejaus kokybė vertinama vertintojų komisijos (angl. panel) – alyvuogių aliejaus žinovai ir juslinės analizės ekspertai įvertina visas produkto savybes ir galutinai priskiria aliejui atitinkamą įvertinimą balais. Daugiausia aliejus gali gauti 6,5 balo – „gaminys neturi jokių defektų“, t. y., idealus. Vertinant atsižvelgiama į skonį, aromatą, spalvą, rūgštingumą. Realybėje alyvuogių aliejus labai retai gauna tuos 6,5 punktus. Produktas, parduodamas su „Olio Extravergine di Oliva“ apibūdinimu, negali turėti mažiau negu 5,5 punktus – tai reiškia smulkius trūkumus, kurie vis dėlto beveik neturi įtakos aliejaus skoniui, spalvai ir aromatui.
      Itališkų aliejų rūšys atsižvelgiant į jų rūgštingumą ir vertintojų komisijos įvertinimą skirstomos į:
      • „Olio Extra Vergina di Oliva“ – geriausias ir brangiausias itališkas alyvuogių aliejus, gaunamas išspaudžiant alyvuoges be pašildymo, kurio rūgštingumas iki 1 %. Geriausius aliejus netgi šiandien gamina tradiciniu būdu. Alyvuogės būtinai renkamos rankomis ir malamos į tyrę granito girnomis. Aliejus yra spaudžiamas be pašildymo ir po to filtruojamas. Olio Extra Vergine di Oliva vertintojų komisijos būna įvertintas nuo 6,5 iki 5,5 punktų.
      • „Olio di Oliva vergine“ – antra, irgi labai pageidaujama rūšis. Ši rūšis irgi gaunama išspaudžiant alyvuoges be pašildymo, bet jos rūgštingumas jau iki 2 %. Vertintojų komisija tokius aliejus būna įvertinusi apie 5,5 balo.
      Kitos daug prastesnės rūšys yra:
      • „Olio di oliva vergine corrente“ – rūgštingumas iki 3,3 %. Dažnai būna maišytas su prastesnės kokybės aliejais, todėl jokiu būdu negali būti pardavinėjamas kaip Extravergine. Vertintojų komisijos vertinimas – 3,5 balo.
      • „Olio di oliva vergine lampante“ – rūgštingumas iki 3,3 %. Gaunamas sumaišant visokias aliejų rūšis, tame ir rafinuotus aliejus. Be aukšto rūgštingumo jais turi rafinuotiems aliejams būdingų junginių, todėl ši rūšis yra daug prastesnė už olio exreavergine di oliva. Vertintojų komisijos vertinimas – 3,5 balo.
      • „Olio di oliva” – rūšis gaunama dažniausiai sumaišant prastesnės kokybės išspaustus pašildant aliejus. Karštasis spaudimas gerokai padidina išgaunamo aliejaus kiekį, bet suprastina kokybę. Rūgštingumas yra apie 1,5 %.
      Prancūziškas aliejus
      Prancūzijos pagaminama alyvuogių aliejaus dalis sudaro tik 0,2 proc. pasaulio produkcijos. Tačiau žinovai sako, kad būtent prancūziškasis aliejus iš Provanso yra pats geriausias.
      Didžiausias Europos gurmanų žurnalas „Der Feinschmecker“ (Vokietija) geriausiu Prancūzijos alyvuogių aliejumi 2009 m. išrinko HUILE D’OLIVE DU CHÂTEAU D’ESTOUBLON iš to paties pavadinimo Château d’Estoublon rūmų Provanse.
      Alyvuogių aliejus yra labiausiai naudojamas augalinis aliejus kulinarijoje, suteikiantis patiekalams ne tik ypatingą skonį ir aromatą, bet jis ir labai reikalingas bei naudingas mūsų sveikatai. Alyvuogių aliejus – vienintelis natūralus produktas, susidedantis beveik vien iš riebiosios rūgšties. Jame taip pat gausu vitaminų A, D, K ir ypač E. Alyvuogių aliejus mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, reguliuoja kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad alyvuogių aliejaus sudėtyje yra medžiagų, kurios slopina skausmą. Alyvuogių aliejus taip pat stiprina plaukus, apsaugo odą nuo senėjimo, gydo žaizdas, jame esantys natūralūs antioksidantai stiprina galvos smegenų veiklą.
      Alyvuogių aliejus „nemėgsta” tiesioginės saulės, todėl patartina laikyti jį tamsaus stiklo buteliuose, o jeigu gamintojas į tai neatsižvelgė – namuose į permatomą butelį supiltą aliejų laikykite tamsioje vėsioje vietoje. Tačiau jokiu būdu nedėkite alyvuogių aliejaus į šaldytuvą, nes jis gali sutirštėti, susidaryti nuosėdas, o tai reiškia ir suprastėjusias skonines ypatybes.

      • 2 : 2 2 : 2 30 rugsėjo, 2012

        S k a i t a u, kad svarbu ne laimėti, o dalyvauti… Gali būti ir visi 5 : 0 Jūsų…
        Manau, jog svarbiausiai yra tai, jog mano bulvikės puikiai užderėjo: bus ką žiguliuko priekaba boginti į Pasvalio turgų!
        Beje, iki šiol maniau, kad ekstrahavimas šiek tiek skiriasi nuo spaudimo…
        P. S. Prakalba apie aliejus – puiki! Bėda ta, kad t i k r o „olio extra vergine“ Lietuvoje nelabai ir gausi… O jei kurioje krautuvėje ir pasitaikys – tai kažin ar įpirksi…
        P. P. S. Galėtumėte kažką panašaus ir apie riebiąsias rūgštis papasakoti!..

        • Omega – 2 : 2 Omega – 2 : 2 1 spalio, 2012

          O! Žiguliuką turite? Tai Jūs laimingas. Kai važiuojate, turbūt net vėjas švilpia. Aš tai zapuką (kupriuką) turiu. Man irgi važiuojant švilpia vėjas… per plyšius.
          Jūs teisus, kad svarbu dalyvauti, o ne laimėti ir visai nesvarbu, koks rezultatas…
          Jūs teisus (kaip visada) dėl ekstrahavimo. Man to žodžio niekada neprireikė, tai dabar ir neatėjo į galvą. Aišku, kad šiuo atveju yra ištraukiama, o ne spaudžiama.
          Kas dėl riebiųjų rūgščių, tai toooookia plati tema, kad ir knygą galima parašyti.
          ————————————————————————————–
          Riebalų rūgštys maiste
          Rūgščių kiekiai augaliniuose ir gyvūniniuose riebaluose.
          Sočiosios Mononesočiosios Polinesočiosios Cholesterolis Vitaminas E
          g/100 g g/100 g g/100 g mg/100 g mg/100 g
          Gyvūniniai riebalai
          Kiaulės taukai
          40,8 43,8 9,6 93 0,00
          Sviestas
          54,0 19,8 2,6 230 2,00
          Augaliniai riebalai
          Kokoso riešutų aliejus
          85,2 6,6 1,7 0 0,66
          Palmių aliejus
          45,3 41,6 8,3 0 33,12
          Medvilnės aliejus
          25,5 21,3 48,1 0 42,77
          Kviečių aliejus
          18,8 15,9 60,7 0 136,65
          Sojos aliejus
          14,5 23,2 56,5 0 16,29
          Alyvuogių aliejus
          14,0 69,7 11,2 0 5,10
          Kukurūzų aliejus
          12,7 24,7 57,8 0 17,24
          Saulėgrąžų alejus
          11,9 20,2 63,0 0 49,0
          Dygminų aliejus
          10,2 12,6 72,1 0 40,68
          Rapsų aliejus
          5,3 64,3 24,8 0 22,21

          KO YRA RIEBALUOSE?
          Sočiųjų riebalų rūgščių.
          Jos stiprina ląstelių sieneles. Mūsų organizmas šių rūgščių gali pasigaminti pats. Yra mėsoje, pieno produktuose, kokosų ir palmių aliejuose. Esant kambario temperatūrai šios rūgštys būna kietos.
          Mononesočiųjų riebalų rūgščių.
          Jos reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujo krešėjimą. Yra alyvuogių, rapsų aliejuose, žemės riešutų svieste.
          Polinesočiųjų riebalų rūgščių omega 6.
          Jos sudaro biologinius junginius, kurie reikalingi, kad vyktų būtinieji medžiagų apykaitos procesai. Šių rūgščių organizmas negali pasigaminti pats. Jų yra saulėgrąžų, sojų aliejuose, margarine iš augalinio aliejaus, daržovėse.
          Polinesočiųjų riebalų rūgščių omega 3.
          Tai kiekvienos ląstelės sudėtinė dalis, padedanti įveikti kraujagyslių, žarnyno ligas. Jų labiausiai reikia vaikams: pagerėja dėmesio koncentravimas, sumažėja hiperaktyvumas. Šių rūgščių organizmas negali pasigaminti pats. Jų yra riebiose žuvyse, kituose jūrų produktuose, graikinių riešutų, linų sėmenų aliejuje. Nesočiosios riebalų rūgštys esant kambario temperatūrai yra skystos konsistencijos.
          Gyvulinės kilmės riebalų skonis priklauso nuo pašarų, gyvulio veislės, savybių (pvz. vienos karvės pienas būna skanus, o kitos – neskanus). Pagrindas yra pašarai. Jei karvė bus šeriama kiaulpienėmis, pienas tomis dienomis bus kartus. Jei kiaulė bus prieš skerdimą šeriama žuvų atliekomis, mėsa įgaus nemalonų skonį.
          Sviestas
          Pagrindinė sviesto sudedamoji dalis – pieno riebalai. Tikrame svieste jų turi būti 80–90 proc.
          Gaminamas ir mažesnio riebumo sviestas: trijų ketvirčių riebumo, pusiau riebus. Tokių rūšių svieste pieno kilmės riebalų yra mažiau.
          Sviestas gaminamas iš saldžios grietinėlės arba rūgščios grietinės – nuo to priklauso skonis, bet ne riebumas.
          Margarinas
          Margariną sudaro kieti ar skysti augaliniai arba gyvūniniai riebalai, kurių sudėtyje ne daugiau kaip 3 proc. pieno riebalų.
          Jei margarino sudėtyje yra ne daugiau kaip 2 proc. gyvūninių riebalų, etiketėje gali būti nurodyta, kad jis „augalinis“ arba „pagamintas iš augalinio aliejaus“. Pusriebis margarinas, kuriame ne mažiau kaip 39 proc. (bet ne daugiau kaip 41 proc.) riebalų, gali būti vadinamas minarinu arba halvarinu.
          Neretai aliejus, iš kurio gaminamas margarinas, būna spaustas iš genetiškai modifikuotų sojų. Atkreipkite į tai dėmesį, jei vengiate genetiškai modifikuotų maisto produktų.
          Prieš gerą penkmetį margarinas buvo laikomas vos ne panacėja, kovojant su padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Tačiau šiuo metu medicinos mokslas mano, kad margarinas, kuris gaminamas kietinant (hidrinant) aliejų, nėra naudingas sveikatai, nes hidrinant cheminė reakcija keičia aliejaus struktūrą ir jame susidaro transriebalų rūgščių. Jos mūsų organizmą veikia panašiai kaip sočiųjų riebalų rūgščių perteklius: skatina vėžio vystymąsi ir aterosklerozę, širdies ir kraujagyslių ligas. Tad nors margarine ir mažiau sočiųjų riebalų rūgščių nei svieste, dėl transriebalų rūgščių poveikio jo privalumas abejotinas. Taigi bėgdami nuo meškos tarsi apsukome ratą ir vėl ant jos užšokome…
          Kuo skystesnis ir minkštesnis margarinas, tuo mažiau jame transriebalų rūgščių.
          Sėmenų aliejus (Panacėja)
          Sėmenų aliejuje esančios biologiškai aktyvios medžiagos stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą, greitina raumenų atsistatymą po mankštos, suteikia organizmui daug energijos bei padidina ištvermingumą; greitina sveikimo procesą ir gerina savijautą liesėjant, t.y. stimuliuoja riebalų deginimą ir greitina metabolizmo procesus; gerina kalcio absorbciją, katalizuoja insulino veikimą, greitina sumušimų gijimą, stiprina nagus, gerina regėjimą ir spalvų skyrimą bei kepenų funkciją; gali sustabdyti kai kurių formų auglių vystymąsi ir lengvinti astmos ligos eigą.
          Dėl jame esančių nepakeičiamų riebalų rūgščių, sėmenų aliejus greitai oksiduojasi, dėl to jis turi būti laikomas specialiai uždarytuose buteliuose ir šaltai, o atidarius butelį – turi būti suvartojamas per 3-5 savaites, nes gali apkarsti. Šis aliejus netinka kepti, jį rekomenduojama vartoti su virtomis bulvėmis ar jogurtu, kaip priedą ruošiant salotas, sriubas, troškinant daržoves ir t.t. Apkartęs aliejus maistui netinka.

          • Omega Omega 1 spalio, 2012

            Gaila, nesugebėjau įkelti duomenų su visa lentele. Lentelės taip ir neliko. Skaičius suglaudė. Ko gero neis atrinkti, kas prie ko. Atsiprašau.

          • du - du – omegai - 3 du - du – omegai - 3 1 spalio, 2012

            Iškalbinga prakalba!!! Net seilė nutįso pradėjus skaityti! Pajutau skrandy nesotumo jausmą, nupėdinau virtuvėn, sukirtau bliūdą barščių ( su gyvulinės kilmės riebalais…).
            Dabar s o t u s, galiu diskutuoti!
            Beje, virtuvėj, prie pečiaus aptikau vaikų atvežtą prakūroms senutėlę knygą: „Techniškoji biochemija“ („Mintis“, V., 1968). Siūlau Jums abipusiai naudingus mainus: aš Jums – knygą (galėsit cituoti ir cituoti, nuo acetaldehido iki zeino ir želatinos…), Jus man, tarkim, 5 – rių metu žurnalo „Stilius“ komplektą (prakūroms)… Žurnalo popierius kreidinis, reiškia, nedaug drėgmės, kaipmat drebulines malkas puikiai įdegs… O siūloma mainams knyga – išties puiki Jūsų hobiui – citavimui. Tarkim: 196 psl. rašoma apie pantoteno rūgštį – vitaminą G /nepainioti su G – tašku!!!/. Pacituosiu:„Trūkstant maiste šios rūgšties, gyvuliai ir paukščiai suserga: išsivysto odos uždegimas, pradeda slinkti plaukai, depigmentuojasi plunksnos, sutrinka virškinamojo trakto veikla, atsiranda traukuliai, paralyžius“. Ir t. t., ir t. t.
            Mainom?!?
            P. S. Tai kas, po galais, tos sočiosios ir nesočiosios rūgštys?..

  3. Rududu Rududu 28 rugsėjo, 2012

    P. Karaira, ačiū už patikslinimą. Jūs parašėte „P. Viktoras buvo paprašytas šventę vesti, tik tiek”. Aš su Jumis nesutinku. Aš skaitau, kad tai labai daug. Dar kartą ačiū ponui Viktorui už Jūsų veiklą ir dėmesį skiriamą joniškėliečiams.

  4. Algimantas Baltakis Algimantas Baltakis 20 rugsėjo, 2012

    KAS KUR GYVENA
    Viską žino dėdė Justas:
    oloje laputės būstas.

    Turi būt ola ilga,
    kad sutilptų uodega.

    Miško vidury nuo seno
    drevėje genys gyvena.

    Kala per dienas snapu
    kaip kokiu telegrafu.

    Pats kaip grumstas vieversiukas
    ir lizdelį dirvoj sukas.

    O kai gieda vieversys-
    danguje gyvena jis.

    Dėdė Justas nemeluos:
    kiškio namas – dobiluos.

    Jis gyventų ir kopūstuos,
    bet arti Margiuko būstas.

    Bebrams upėj gan sunku
    trobą ręsti iš šakų.

    Kai pavargsta, bebrai prausias,
    ir todėl jų švarios ausys.

    Iš lentų sukals kiekvienas
    inkilą linksmiems varnėnams.

    Atsitūpę ant šakos,
    mums varnėnai padėkos.

    O ant kurmio Justas pyksta:
    kurmrausiai kaip grybai dygsta!

    Kurmis rausias… O man kas ?
    Gal ir tunelį iškas?

    Ežere gyvena šamas.
    Nieks nežino, kur jo namas.

    Ežero vanduo tamsus.
    Ryja šamas ten visus.

    Girių glūdumoj apuokas
    čia lyg rauda, čia lyg juokias.

    Ūbauja klaikiu balsu.
    -Grįžkim, dėde, man baisu!

    Kai tik būna geras oras,
    ima tinklą verpti voras.

    Tik tada jis pailsės,
    kai pagaus penkias muses.

    Ant žolyno žiogas tupi.
    Jam namai visai nerūpi.

    Tol jis gros, čyruos smuiku,
    kol sulauks pirmų speigų!

    Žiū, kaip skuba skruzdėlytės.
    Joms nėra kada žvalgytis.

    Jų ir namas be langų.
    Vien tik durys. Patogu!

    Dar keistesnis sraigės namas:
    ir per siauras, ir per žemas.

    Tartum kuprą amžinai
    namą nešasi jinai.

    Liūdna sraigei. Į namelį
    net svečiai užeit negali.

    Dėdė Justas čia ir baigė:
    nenorėčiau būti sraigė!

    • „Keruakas“ „Keruakas“ 26 rugsėjo, 2012

      Neiškenčiau: nenorėčiau būti sraigė!.. Ypač po keturių Rimkevičiaus (joomlės, Jomlės ar dar kažkaip – čia tokia palaikanti janiškelietiška reklama buvo…).

      „Spėlioju: kam aš priklausau:
      Žmonėms, kuriuos myliu? Gal tiems
      Kurių neapkenčiu? Gal sau
      Ir savo siekiams prakeiktiems?

      Gal blaiviai minčiai? Gal sapnams
      Ir nuojautoms? Spėlioju vis…
      Naktims, kurios juodai sutems?
      Dienoms, kurios baltai prašvis?

      Gal gimtai Lietuvai? O gal
      Visoms šalims, visoms tautoms?
      Senovei, žvelgiančiai atgal?
      Problemoms, dar neišspręstoms?

      Gal miesto triukšmui, pro kurį
      Net savo balso negirdžiu?
      Gal tylai lauko pabary?
      Vėsiam šešėliui po medžiu?

      Gal miško paukščiams ir žvėrims?
      Gal prijaukintiems gyvuliams?
      Kur ir kada širdis nurims?
      Kas mano ateitį nulems?

      Čia tavo balsą išgirdau.
      Mane suniekinai visai:
      – Mielasis mano! Negi tau
      Neaišku dar, kam priklausai?!“ /Algimantas BALTAKIS/

      Ir dar BIŠKĮ:

      „Aš gyvenau kaip daugelis poetų.
      Ėmiau avansą. Gėriau. Triukšmavau.
      Ir melavau (kad tik gražiau skambėtų!).
      Bet niekad pinigui nevergavau.“ /Algimantas BALTAKIS/

      „Yra trys apskritimai. Pirmasis – tu pats, tavo psichinė ir fizinė sveikata, antrasis – tavo šeima, profesija, trečiasis – pasaulis, tavo tėvynė. Jei b e n t viename apskritime viskas gerai, žmogus niekad prieš save nepakels rankos. Ir atvirkščiai… Tada žmogus nieko negali pakeisti…“ /Saulius BALTAKIS, Algimanto sūnus ╬/.

      „Tu, Algiuk, prie ąžuolo galvą priglausk ir įsivaizduok, kad iš jos auga ragai“ /Algiuko senelis – J. Zaremba…/.

      Būna ir tokių pasakų…/„Keruakas“/…

      • Delfų Sibilė Delfų Sibilė 28 rugsėjo, 2012

        Paskutinė diena

        Kaip daužos bangos naktį šią vėjuotą
        Ir neša smėlį tiesiai į akis.
        Užpusto kopą lietaus išvagotą,
        Kokia tamsi, kokia nyki naktis.

        Vanduo putoja, kaip šampanizuotas vynas,
        O skonis jo be galo man sūrus
        Ir žolės kasdamos į koją trinas,
        Ir dumblas juodas, purvinas, bjaurus.

        Apsidairau, žvelgiu į tamsų mišką,
        Matau senus supuvusius medžius.
        O jaunos pušys tarsi deivės naktį tviska,
        Bet juk ir jos ne amžinos, ir jos nudžiūs…

        O bangos vis kaskart didėja,
        Jos šniokščia tartum vėjas plėšantis bures.
        Mąstau, o juk naktis įsibėgėja,
        Kažin, kai grįšiu, ar atvers man kas duris?

        Bet ne, aš liksiu, jūros neišduosiu,
        Be galo man sunki šita naktis.
        Už ją jei reiks gyvenimą aš atiduosiu,
        Į ją sudėjau aš visas viltis.

        Brendu į vandenį, giliai kvėpuoju,
        Su kojomis ieškodama gilios duobės.
        Nors semia smakrą man, aš ne dejuoju,
        Sudie gyvenime, aš nebegrįšiu atgalios!!!
        (Anonimas)

        Pabandysiu paburti. Man atrodo, kad tiek autobiografinio romano „Kelyje“ autorius, tiek Algimanto Baltakio eilėraštis (Aš jo nebuvau skaičiusi. Jis man patiko) atspindi Jūsų dvasią. Tik tiek, kad Keruakas po visų klajonių nuo visų savo draugų atsiskyręs, berods, pasidarė labai tikintis Dievu (nepagalvokite, kad aš esu davatka). Su Jumis ar taip atsitiks abejoju. Dalinai ir A. B. ketureilis atspindi Jūsų savybes. Bent paskutinė eilutė, o priešpaskutinė – makaronų kabinimą ant ausų tolygus melui. Dėl pirmų negaliu nieko pasakyti, nes nematyti.
        Pabandysiu paburti. Man atrodo, kad tiek autobiografinio romano „Kelyje“ autorius, tiek Algimanto Baltakio eilėraštis (Aš jo nebuvau skaičiusi. Jis man patiko) atspindi Jūsų dvasią. Tik tiek, kad Keruakas po visų klajonių nuo visų savo draugų atsiskyręs, berods, pasidarė labai tikintis Dievu (nepagalvokite, kad aš esu davatka). Su Jumis ar taip atsitiks abejoju. Dalinai ir A. B. ketureilis atspindi Jūsų savybes. Bent paskutinė eilutė, o priešpaskutinė – makaronų kabinimas ant ausų tolygus melui. Dėl pirmų negaliu nieko pasakyti, nes nematyti.
        Kas dėl Sauliaus Baltakio apskritimų, tai nesutinku. Kad pakelti prieš save ranka, vieni sako – reikia būti stipriam, kiti – ištižėliui. Aš jų nepriskiriu nei prie vienų nei prie kitų. Tai užkoduota smegenyse. Reikia suimti save į rankas ir įtikinti, kad viskas bus gerai. Mano pirmas apskritimas – širdies yda. Antras apskritimas – labai daug turiu problemų šeimoje. Dėl trečio apskritimo, tai Lietuvoje manau tik saujelei žmonių gerai. Tačiau man net tokia mintis nekyla.
        Vargu ar Jums gresia ragų augimas. Na, manau šį faktorių lemia žmona, o ne ąžuolas. Atsiprašau už vulgarią frazę.
        Geros nuotaikos ir šviesių emocijų!

          • Dėmėtasis elnias Dėmėtasis elnias 28 rugsėjo, 2012

            Nieko tokio: kartojimas – mokslų motina…
            Kaž, ar reikia taip primityviai galvoti apie ragus ir „ragus“?.. Senolio Zarembos pilkojoje medžiagoje tuo metu tikrai sukosi kitos asociacijos, nei šiandieninės Delfų Sibilės komentare…
            P. S. Beje, bet kokie ragai – tikrai nėr blogai… Ypač pantokrinas iš anų, be kabučių!..

          • Maralas Maralas 28 rugsėjo, 2012

            Aš puikiai supratau, bet „velniukas” eilinį kartą pakišo koją. Kai kas skaito, kad augalai skleidžia tam tikrą energiją (teigiamą arba neigiamą pvz. bonsai atseit keršydami žmonėms už jų žalojimą skleidžia blogą energiją), kad jie jaučia skausmą ir baimę. Buvo atlikti bandimai, kurie tai patvirtino.
            Čia ko gero yra irgi tam tikras Jūsų dvasinio pasaulio atspindys. Ragai – poetų ir menininkų iliuzija. Ąžuolas yra vienas iš stipriausių medžių. Manoma, kad prie jo prisiglaudus, įgyjama jėgos ir sveikatos. Gal aš ir klystu.
            Iš ragų galima spausti pantų ekstraktą, kuris naudojamas farmacijoje.

  5. Rududu Rududu 20 rugsėjo, 2012

    Tai smagu ir įdomu buvo vaikams.
    Kai buvau aštuntoje klasėje į mokyklą buvo atvažiavę iš Švietimo ministerijos, kažkokie veikėjai. Koridoriuje aš skaičiau pasakų knygą. Toks dėdulė, pamatęs pasakų knygą, baisiausiai nustebęs, pradėjo gėdinti, kad tokia didelė ir skaitau pasakas. Aišku, aš nemačiau reikalo aiškinti, kad dar penktoje klasėje perskaičiau Žiulio Verno visus kurinius, kokius tik radau bibliotekoje. Be to nemačiau reikalo aiškinti, kad jis klysta, nes yra lavinama vaizduotė.
    Pagarba Jums p. Viktorai, kad nepagailit laiko nei jėgų vaikams ir suaugusiems, rengdamas įvairias priemones.

    • Ududur Ududur 26 rugsėjo, 2012

      Kai baigiau devintą klasę, tai niekaip nesupratau Švietimo mini„sterijos“ veikėjų, liepusių skaityti Balzako „Tėvą Gorijo“ arba „Kurtizanių spindesį ir skurdą“… Nors jau pirmoje buvau įkirtęs Barono „Ginekologiją“…
      Kai pražilau, tai niekaip nesupratau PAČIO ŠVIETIMO MINISTRO, atvykstančio mokyklon krepšio (toks salės žaidimas) palošti… (vietoj normalaus pokalbio apie šlubuojantį tautos švietimą…). Ir dar zyliojančių aplink batuotų ir šlypsuotų ponų apsupty… Vienas, berods, net raudonus triūsikus nepasisarmatijo vaikams bei literatūros mokytojams parodyti…
      Tai ko čia dabar stebėtis?..
      Beje, Žiulį Verną, Ciolkovskį ir net Juškevičią irgi perskaičiau berods penktoje klasėje, o gal ir kiek anksčiau… Kaip ir Anderseną su bratkais Grimais…
      Pagarba Jums,pone Viktorai, už kantrybę…

      • Nulis > Ududur (rududu) Nulis > Ududur (rududu) 28 rugsėjo, 2012

        Nesupratau, kam Jums prireikė „Ginekologijos“? Klasiokes gydėte? Galbūt tėvų biblioteka buvo nemaža ir visas iš eilės skaitėte.
        Prisiminiau, kaip su viena neva tai drauge Julija turėjom nemalonumų. Abi labai mėgome skaityti knygas. Mano karikatūra puikavosi net mokyklos sienlaikraštyje, kaip iš po suolo skaitau knygą klasėje. Šeštoje klasėje Julija liko kurso kartoti. Pateko į paralelinę klasę. Kadangi jų klasė buvo už mūsų, tai pradėjome bendrauti su kai kuriomis mergaitėmis. Vėliau dar kartą sėdo. Julija baigė po manęs. Kartą iš jaunesnių prieina viena ir klausia, kaip „žinovių“, kokias knygas galėtume rekomenduoti. Na, mes ir pradėjome diktuoti, kokią 15 knygų. Kitų net neprisimenu, ką mes ten susvaigome, tik prisimenu: „Baltos kumelės sapnas“ ir „Gyvenimas fekalijų duobėje“. Mes su Julija ir pamiršome. Nueiname pasikeisti į miesto biblioteką knygų, tai bibliotekininkė mums tokį pamokslą išrėžė, kad net truputį susigėdome. Mano draugystę su Julija truputį atvėsino Gegeckas. Susitikęs mano mamą, niekada nepraleisdavo progos jai pasakyti, kad aš nedraugaučiau su Julija. Na, bet vis tiek Gegecką gerbiu ir dabar dar. Vieną kartą 9 – toje klasėje (mūsų klasė senoje mokykloje buvo įėjus per pagrindines duris kairėje pusėje už aštuntos klasės), neatėjo mokytojas. Sutarėme eiti į lauką. Aš pirma, kiti už manęs, atidariau duris, o ten Gegeckas buvo. Atsiprašiau ir paklausiau ar galima praeiti. Pasakė, kad sėdėtume ir liepė ruoštis kitai pamokai. Buvau su treningais (sekanti buvo fizinis lavinimas), priėjau prie lango, patikrinau aukštį akimis ir liuoktelėjau per langą. Kiti neišdrįso ir liko klasėje. Sekančią dieną Gegeckas man tik tiek pasakė: „ Paprastai žmonės vaikšto per duris, o kai kas per langą“. Matomai stovėjo prie lango ir matė.
        Na, atsibodau.
        Gero vakaro!

    • Karaira Karaira 27 rugsėjo, 2012

      Jūs apsirinkate p.Rududu, šventę vaikams suruošė miestelio bibliotekininkės ir Pasvalio rajoninė biblioteka. P. Viktoras buvo paprašytas šventę vesti, tik tiek.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.