Prasmingo dešimtmečio sūkury

   /„…Nors metų skubančių ranka/ jau sidabru nubarstė plaukus,/ mes liūdesį nuginkim daina/ tegul senatvė dar palaukia./… Paduokim ranką viens kitam,/ bendravimo pajutę alkį,/ ištarkim žodį artimam,/ kaimynui nuotaiką pakelkim./… – galingai Meškalaukio bendruomenės salėje nuaidėjo Joniškėlio ir Meškalaukio „Bočių“ ansamblių, pritariant susirinkusiems, dainuojamas „Bočių“ himnas. Taip prasidėjo Lietuvos pensininkų sąjungos Pasvalio bendrijos Meškalaukio skyriaus susikūrimo dešimtmečio šventė „Prasmingo dešimtmečio sūkury“. Pilnutėlė salė besišypsančių bendraminčių ir svečių parodė, kiek daug draugų per tą dešimtmetį sutikta. O nesišypsoti buvo neįmanoma, nes visus pasitiko trys žavios merginos, užkrėsdamos visus gera nuotaika,  kiekvienam užkabindamos po atminimo kortelę su dviem meškiukais vienoje pusėje ir šventės pavadinimu ir data – kitoje, visus meiliai pakviesdamos į nuostabiai išpuoštą salę. Įvairiausiais žiedais ir kvapais išdabinti krepšiai ir vazos rudeninių gėlių, ant palangių savo žavesį skleidžiantys jurginų žiedai, ąžuolo lapų imitacija padabintas iš vėjo malūnėlių išdėliotas skaičius „10“, nes vėjas juos sukdamas, nenumaldomai suka laiko ratą, trumpindamas buvimo kartu akimirkas. Susirinkusiųjų akis kvietė pasiganyti ant koridoriaus ir salės sienų įvairiausiom nuotraukom ir temom  mirguliuojantys keturi stendai, atspindintys „Bočių“ veiklą, keliones, pomėgius ir jaunystės metų sustabdytas akimirkas. Vienas salės kampelis buvo paskirtas vyriausios „Bočių“ narės darbštuolės Emilijos Vyčienės rankdarbių parodai. Joje austi, rišti kilimai, pagalvėlės, nertos servetėlės. Daugelį metų ponia Emilija garsėja ir savo išpuoselėta sodyba, gražiausiai sukomponuotais gėlynais ir želdiniais. Būdama salėje, ši 84 metų bendrijos narė galėjo pasidžiaugti savo darbštumo geru įvertinimu.

   Žavi savo paperkančia šypsena ir nuoširdumu „Bočių“ bendrijos Meškalaukio skyriaus pirmininkė Bronislava Černiauskienė, pasveikinusi susirinkusius, pakvietė visus tylos minute pagerbti išėjusius anapylin narius ir kitus meškalaukiečius. Ji priminė visiems organizacijos susikūrimo istoriją.

    „Rinkdama medžiagą knygai apie Meškalaukį, lankydama kaimo žmones, iš vyresnių žmonių išgirdau norą susirinkus kartu pabendrauti , pasibūti, padainuoti. Taip kilo mintis kurti pensininkų klubą. Tuometė kultūros darbuotoja Alma Rutkauskienė ir bibliotekininkė Genė Rakauskienė tam pritarė, burtis paskatino ir Pasvalio „Bočių“ bendrijai tada vadovavusi jos  pirmininkė Danutė Jarumbavičienė. Bibliotekoje pareiškimus stoti į organizaciją parašė 9 meškalaukietės. Tai ir buvo iniciatyvinė grupė. Kartu su kultūros darbuotojomis, nuoširdžiai pagelbėjusiomis visą kūrimosi laiką, organizuotoje pagyvenusių žmonių vakaronėje gimė LPS Pasvalio bendrijos Meškalaukio skyrius. Mums dar tik 10 metukų, bet per tą laiką nuveikta tikrai nemažai. Visus tuos metus kartu su mumis buvo bibliotekininkė Genutė, kartu su Almute Rutkauskiene jos  mus globojo, buvo pirmosios patarėjos ir pagalbininkės, Genutė iki dabar mums padeda, bibliotekoje mes randame vietą susirinkimams, repeticijoms. Mes dėkingi ir bendruomenės taryboms, visą laiką mus palaikiusioms ir rėmusioms, skyrusioms mūsų būstinei kambarį. Ačiū bendruomenės pirmininkams: buvusiems Stanislovui Kiudžiui, Astai Želvienei, dabartiniam Audriui Černiauskui, mus globojantiems ir remiantiems. Malonu susieiti šioje salėje, pastatytoje iš mūsų uždirbtų lėšų, gal todėl šis pastatas toks savas. Labai ačiū visiems, mūsų veiklą palaikiusiems. Mūsų nariai veiklūs, ką nuveikėme – tai bendro darbo, sutarimo, pasišventimo, noro būti kartu, noro sužinoti, pamatyti vaisiai.“. Padėkojusi visiems, skyriaus pirmininkė išreiškė norą, kad skyriuje rastųsi nauji nariai, nauji veidai. Dešimtį metų skyriui vadovaujanti Bronislava verta gražiausių padėkos žodžių, nes ir jos dėka skyrius taip šauniai gyvuoja ir jo pasiekimai tokie akivaizdūs, jis nevirto užstalės pasisėdėjimų vieta.

    Rengiantis šventei, buvo išleistas lankstinukas apie Meškalaukio  „Bočių 10 – mečio veiklą, kurį maketavo bendruomenės tarybos narė Daiva Norvaišienė. Turimos lėšos neleido prispausdinti jo daug, bet, anot šventės vedančiosios kultūros darbuotojos Vaidos Šeškienės, gavo jį tie, kas stovėjo per visą salę  nusidriekusioje sveikintojų ir rėmėjų eilėje.

     O nuveikta nemažai. Kartu darbuodamiesi su bendruomene, biblioteka, kultūros skyriumi, mokykla esame kaimo įvykių sūkuryje, skyriaus narius pamatysi visur, kur reikalingos rankos, patirtis, patarimas, pagalba. Mes nesame užsidarę tarp savo sienų. Keliaujame po visą Lietuvą, daugybėje vietų liko įspaustos ir mūsų narių pėdos, keliauta po Italiją, Vatikaną,  Vokietiją, Prancūziją, o Latviją aplankome kasmet. Kasmet ilsimės Jūrmaloje ir Šventojoje prie motulės Baltijos krantų. Veiklios skyriaus  narės. Per tą laiką B. Černiauskienė išleido šešias knygas, kitų narių megzti, siuvinėti, nerti, kitokie rankdarbiai, nuotraukų albumai puošė ne vieną parodą bibliotekoje, mokykloje, bendruomenės namuose, jos rungiasi skaniausių valgių konkursuose, išradingai pateikia rudens gėrybes rudenėlio šventėse. Narės neatsisakė perteikti savo žinias edukacinėse programose, mokė mergaites siuvinėti, nėrimo vašeliu, verpimo rateliu paslapčių. Nevengia mūsų bočiai suvaidinti minispektakliukuose, humoreskose. Susibūrusios į „Bočių“ moterų ansamblį, su koncertinėmis programomis ir lauktuvėmis aplankėme Pasvalio senelių namus, Lavėnų pensionato gyventojus, dainavome Joniškėlio seniūnijos neįgaliųjų šventėje, Radviliškio rajono Šiaulėnų bendruomenės organizuotoje Užgavėnių šventėje, čia, koncertuodamos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, sulaukėme daug plojimų, net salėje buvę mūsų vaikai susijaudinę sakė: „Netikėjome, kad mūsų mamos taip gražiai dainuoja, buvome išdidūs besiklausydami…“. O mūsų rajone su daina aplankyta daugelis scenų Joniškėlyje, Pasvalyje, Kiemeliuose, Švobiškyje, Norgėluose, Girsūduose, Žilpamūšyje… Be ansamblio dainų neapsieina Meškalaukio organizacijų surengtos šventės,  minėjimai, atidarymai, parodų pristatymai ir t.t. Dėkojame pirmajai ansamblio vadovei mokytojai Vaidai Norvaišienei, šešis metus vedusiai ansamblį dainos keliais ir sukūrusiai „Bočių“ himną, (B. Černiauskienės žodžiais), kitas dainas ansambliui. Regina Savickaitė ansambliui vadovavo labai trumpai, nuo 2009 metų ansamblį į savo prityrusias specialistės rankas perėmė energingoji vadovė Nijolė Stepulienė, ansamblio repertuarui pateikianti autentiškas savo sukurtas dainas, kurios sulaukia daug žiūrovų plojimų. Neužmirštame savo narių švenčių, vardadienių, jubiliejus švenčiame iškilmingai, ne tik su gėlių puokštėmis. Neužmirštame tradicijų. Gražiausiomis kaukėmis pasipuošia moterys Trijų Karalių dienoje, aplankydamos kiekvieną kiemą su Karalių išmintimi ir linkėjimais. Kaukėti ir triukšmingi šėlstame užgavėnių linksmybėse. Atspindime lietuviškas tradicijas advento dienose ir pasibuvimuose. Neabejingos mūsų moterys sveikai gyvensenai, dalyvauja paskaitose, lankosi baseinuose, vandens pramogų parkuose, išbandė ir šiaurietišką vaikščiojimą. Aplankome savuosius ligos patale ir  būname kartiu ištikus negandai.

    Plačią „Bočių“ veiklos apžvalgą susirinkusiems pateikė šventės vedančioji Vaida Šeškienė jos sukurtame skaidrių pasakojime, komentaruose nepagailėjusi ir  šmaikštaus žodelio, išreiškusi norą tapti tokios veiklios organizacijos nare, nors jai dar gerokai per anksti.

    Skaidrių pasakojimą keitė merginų atlikta kompozicija – ėjimas laiko ratu, nenumaldomai nunešančiu į nebūtį geras ir kitokias akimirkas, paliekančiu viltį ir troškimą, kad nors ir ruduo ant slenksčio, gerumas, viltis ir meilė visada liks su mumis.

    Seimo narys Antanas Matulas, linkėdamas bočiams visokeriopos sėkmės, išreiškė norą susibūrus matyti daugiau vyriškų veidų, nes vyrai tokiame amžiuje sunkiau perneša vienatvę. Į tai ponia Bronytė šmaikštaudama atsakė, kad iki vyrų dar mums  reikia paaugti, kai sueis 15, tada bus kita kalba, tuo prajuokindama susirinkusius. Gerbiamas svečias vaišių stalui atvežė tris dėžes daujėnietiškų sausainių. Šakočiu nešinas su švente susirinkusius sveikino rajono meras Gintautas Gegužinskas, pasidžiaugdamas, kad ir „Bočiai“ nevengia naujovių, ką parodė naudotoje multimedijoje išvydus šiandieninės šventės įkeltus vaizdus, kartu pasveikindamas bočių pirmininkę su asmeniniu praėjusiu jubiliejumi. Tarp sveikintojų buvo Pasvalio bendrijos pirmininkas Stasys Tribuišis, pasidžiaugęs aktyvia bendrijos ir Meškalaukio skyriaus veikla, Joniškėlio apylinkių seniūnas Gintautas Povilionis, niekada neatsisakantis paremti skyrių transportu,  „Abrūsėlio“ vadovė Aldona Rapkevičienė, kaip visada sveikinimus papildanti ansambliečių atliekama daina, Kiemelių ir Joniškėlio skyrių vadovės. Joniškėlio „Bočių“ ansamblis sveikinimus paįvairino gražių dainų maloniu skambėjimu. Seniūnaičio  Stanislovo Kiudžio sveikinimus ir šakotį įteikė jo paprašytos Vaida Šeškienė ir Greta Navickaitė.

    Meškalaukio kaimo bendruomenės sveikinimas suvirpino susirinkusių širdis, ne vienam skruostu nuridendamas ir ašarėlę.  Mažos mergytės savo tyruose delneliuose atnešė dešimt vandens lelijų žiedų, suskintų iš Astos Želvienės baseino,  ir kiekviena juos sudėjo į tarybos narės Astos laikomą vazą, skambant tarybos narių Daivos ir Vaidos tariamiems palinkėjimų žodžiams: „Mielas Bočių skyriau, Jums linkime Sveikatos, Ramybės, Meilės, Gerumo, Išminties, Santarvės, Džiaugsmo, Gražių akimirkų, Laimės, Ištvermės. Vaza su nuostabiais žiedais , sušildytais tyrų mergyčių delnelių ir palinkėjimų buvo įteikta skyriaus pirmininkei Bronislavai Černiauskienei. Priimant dovaną, akys sudrėko ir jai, taip  sujaudino nuostabus sumanymas ir dovana.

    Kai savo repertuaro dainas atliko Meškalaukio „Bočių“ ansamblis, salė plojo atsistojusi, dainininkėms mergaitės įteikė gėlių, skyriaus pirmininkė vadovėms, aktyviausioms narėms, pagalbininkėms, dainininkėms įteikė padėkos raštus. Sustota bendrai nuotraukai su svečiais ir rėmėjais.

    Gražių dainų ir skambios muzikos puokštę, perpintą prasmingais žodžiais, susirinkusiems įteikė Pakruojo rajono Triškonių kaimo kapela, vadovaujama Janinos Burkauskienės.

    Šventę vainikavo skyriaus narių įneštas didelis tortas su degančiais skaičiais „10“ ir degančiomis žvakelėmis – fontanais. Visų nuoširdžiai sudainuota „Ilgiausių metų“ skyriaus nariams parodė – šventė buvo puiki. Ilgai netilo džiugus klegesys tą šventinį vakarą prie susinešto vaišėmis nukrauto stalo, besisukant šokio sukūry, iš širdies skambant  dainoms, almant susitikimo džiaugsmo upei.

     Telieka padėkoti šventę rėmusiems: ŽŪK „Baltas lašas“ vadovui Hans Christian Nissen, Pasvalio „Bočių“  bendrijos valdybai, Meškalaukio bendruomenės tarybai, Irenai Vasilevičienei, Daivai Norvaišienei, iškepusiai skanų jubiliejinį tortą ir maketavusiai lankstinuką, šaunioms mergaitėms padėjėjoms Danguolei, Gretai ir Justei. Didelė pagarba ir Meškalaukio kultūros skyriaus administratorei Vaidai Šeškienei, negailėjusiai nei laiko, nei jėgų, nei gabumų padedant organizuoti šventę, ją taip nuoširdžiai paprastai ir gerai vedant., sukūrusiai „Bočių“ veiklos skaidrių pasakojimą. Tegalima tik pasakyti – toks turi būti kultūros darbuotojas, pasišventęs savo darbui, sėdintis „Savo rogėse“. O dirbant visoms organizacijoms kartu, rezultatas akivaizdus.

    Anot meškalaukietės Janinos Kaminskienės: „Tokios puikios dvi šventės kaime iš eilės – vasaros ir ši, jubiliejinė  –  įspūdžių visiems metams. Gaila tų, kurie to nematė“.

 Meškalaukio „Bočių“ skyriaus pirmininkės pavaduotoja, bendruomenės tarybos narė Genė Rakauskienė.

Tomo Maikštėno nuotraukos

[scrollGallery id=79]

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.