Press "Enter" to skip to content

Ruduo

Jau ir vėl, ir vėl rudenėja-
Ir klevai kaip kasmet margi,

Rudens spalvos. Lauros Petkuvienės foto
Tik nežymiai temsta alėjos,
Kuriomis per žiemą eini.
Žengi pamąstydamas tyliai
Ir svajonių greitai nebus.
Šitam tarpsny laikas prabyla-
Ir kalba be žodžių už mus…
Suskaičiuodamas kas jau praėjo,
Diktuodamas kas dar bus,
Nors medžiai gelsvi pakelėje,
Laikas rašo dėsnius savus.
Pasistenkim vidun neįleisti
Rudens ugninių spalvų,
Bet keista, beprotiškai keista-
Tos spalvos keliauja kartu…
Ruda, geltona, raudona-
Visos tyliai kalba drauge,
Gal išgirs širdžių milijonai,
Kad šliaužia gūdi tuštuma…
  Vlada Banilytė – Kvedarienė
Komentuoti su „Facebook “

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.