Jau ir vėl, ir vėl rudenėja-
Ir klevai kaip kasmet margi,
Tik nežymiai temsta alėjos,
Kuriomis per žiemą eini.
–
Žengi pamąstydamas tyliai
Ir svajonių greitai nebus.
Šitam tarpsny laikas prabyla-
Ir kalba be žodžių už mus…
–
Suskaičiuodamas kas jau praėjo,
Diktuodamas kas dar bus,
Nors medžiai gelsvi pakelėje,
Laikas rašo dėsnius savus.
–
Pasistenkim vidun neįleisti
Rudens ugninių spalvų,
Bet keista, beprotiškai keista-
Tos spalvos keliauja kartu…
–
Ruda, geltona, raudona-
Visos tyliai kalba drauge,
Gal išgirs širdžių milijonai,
Kad šliaužia gūdi tuštuma…
–
Vlada Banilytė – Kvedarienė
Komentuoti su „Facebook “
Be First to Comment