Pakruojo rajone gyvenančią Simoną Kontrimienę nuo mažų dienų traukė gėlės. Dar būdama mokinė pradėjo komponuoti puokštes, domėtis gėlių auginimu ir priežiūra. Baigusi mokyklą Simona kurį laiką studijavo turizmo vadybą, tačiau atsivėrus sienoms, iškeliavo pažinti pasaulio. Septyni metai praleisti Airijoje nenuėjo veltui: susirado širdies draugą, išmoko kalbų, daug keliavo. Tačiau gimus pirmagimiui, suprato, jog vaikus auginti ir šaknis įleisti nori gimtinėje. Nors vyras Mantas save laiko miestiečiu (gimęs ir augęs Telšiuose), grįžę Lietuvon – pasuko į kaimą. Vyras ėmėsi ūkininkauti, o Simona augino ir prižiūrėjo du sūnelius.
Artėjant vaiko auginimo atostogoms į pabaigą, jauna moteris ėmė spręsti kokia veikla užsiimti. Atsakymas atėjo savaime – gėlės. Tai kas tiek metų buvo hobiu, Simona nusprendė paversti verslu. Kad gauti reikiamų profesinių žinių, prieš metu Joniškėlio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje ėmė mokytis floristikos, o šį rudenį Joniškėlyje duris atvėrė gėlių salonas „Simonos gėlės“.
Kodėl Joniškėlis? „Nes čia mokausi ir tai puiki galimybė gautas teorines žinias išbandyti praktikoje.“ – atvyravo jaunoji verslininkė. Simona Kontrimienė joniškėliečiams žada pasiūlyti ne tik tradicines (prekyba gėlėmis, dovanų pakavimas, ritualinės paslaugos), tačiau naujas (gėlių pristatymo į namus, netradicinių, originalių puokščių komponavimo) paslaugas.
Simona į pradedama verslą investavo visas savo santaupas ir tiki, jog jos gėlių saloną atras ir pamėgs Joniškėlio krašto žmonės.
Salonas „Simonos gėlės“ įsikūręs Joniškėlyje, Vytauto 6. Darbo laikas: I-V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 15 val. tel. 8-628-13271
Šė mė spalių aštuoniolktą dieną d i l g ė l y n a s gražiai pautarojo!.. Akurat: nėra nieko gražiau už moterį ir jai pritinkantį kvietką… Pamenu: braudavausi autobusu į Strazdelio gatvę, idant suspėčiau nuprekinti (bo buvo deficito laikai!) gerberos žiedą. Idant pradžiuginčiau Ją, savo vienintelę…
Bet… bet šiandien, kada visokios maximos lūžta prekėmis (net, sako, stogai nuo to prekių gausumo įlūžta…tegu kinietiškomis, tegu olandiškų šiltnamių kvietkais…), negalėčiau nupirkti mylimajai gėlę ten, kur reklamoje rašoma: karstai… kryžiai… duobkasiai… katafalkas… (?!!?).
O tempore, o more…
Užvažiuoju į prekybos centrą „Savas” ir matau įvairiausių tepaliukų, žolelių arbatų, pagalvėlių ilgiausias sąrašas. O jau pavadinimai su kokia išmone parinkti, net širdis džiaugiasi, kad mano žemietės Adelės Karaliūnaitės fantazija neturinti ribų. Pvz. grožio tepalas „Adelė”, matomai Radžio garbei arbata „Ką daryt?, vyrams skirtas žolelių rinkinys „Lipk ant sienų”, pagalvėlė kompiuteristui (turbūt, kad mozolių ant sėdynės neprisitrintų), „Meilės pagalvėlė” (nepatartina duoti vaikams), kiškiams bent kokios 5 rūšių arbatos ir t.t.
O Jūs čia kalbat apie kvietkus. Kvietkai negydo, o žolelės ir pieno raugas gydo nuo visų ligų, tik nuo smerties – ne.
[…] metų rudenį Joniškėlyje duris atvėrė Simonai Kontrimienei priklausanti gėlių krautuvėlė „Simonos gėlės“. Jauna moteris sotesnę […]
Dabar vyrams bus visos sąlygos įrodyti meilę ir pagarbą žmonoms, draugėms bei bendradarbėms. Moterims niekada nebūna dėmesio per daug.
Ponioms ir panelėms vilties, kad taip ir bus!
————————————————————————————————————–
Neužmirštuolė gėlė
Man tinka tas žiedas, kurs žydi blaiviai
Ir auga netoli vandens;
Nepuošia jį rūbai kaip rožę puikiai,
Dėl to ir nebijo rudens.
Žiedai pinavijų ir rožių vainikai,
Nors gražūs, – netraukia širdies;
Gvazdikai kaip žalvario seno skatikai
Nežavi nei gobšo akies.
Tas žiedas blaivus kaip balandžio akis;
Nekaltas kaip aukštas dangus;
Ir žydi per ištisą vasarą jis,
Ir linksmina žmones visus.
Tiek duota žiedeliams gražių pavardžių
Iš margo gėlių sutvėrimo;
O vis tik, man rodos, gražiausias iš jų
Jo vardas: gėlė atminimo!
(Maironis)
Smagu kad tokia parduotuvė atvėrė duris Joniškėlyje. Sėkmės