„Abrūsėlio“ vadovei siūlė rašyti dar vieną disertaciją…

„Sveiki gyvi, sveteliai, mūsų mylimieji“, energingai užtraukė šiemet 80-metį jau atšventusi Joniškėlio „Abrūsėlio“ vadovė Aldona Rapkevičienė. O svetelius erdvi Joniškėlio kultūros namų salė, kurią gražiai ir subtiliai išpuošė joniškėlietė Jolanta Baltaragienė, pilnutėlė. Ar daug žinome meno kolektyvų, kuriuos prieš pusšimtį metų būtų subūręs ir iki šiol vadovautų tas pats žmogus? Vieną tikrai gerai pažįstame: joniškėlietės Aldonos Čingaitės-Rapkevičienės įkurtas ir sekmadienį 50-metį šventęs Joniškėlio etnografinio ansamblio ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Abrūsėlis“.

– Jis paženklintas gilių lietuviškų tradicijų. Ar yra daugiau bent vienas kolektyvas, kuriam visą penkiasdešimtmetį vadovautų tas pats žmogus, kad per šitiek metų nesusipyktų, neiširtų. Apie tai disertaciją reikia parašyti, – kalbėjo iš Pajiešmenių atvažiavęs senas „Abrūsėlio“ bičiulis Vidutis Lauraitis, palinkėjęs,jog pradžią turintis kolektyvas neturėtų pabaigos, įteikė pintinę obuolių iš savo sodo.

– Be Aldutės Rapkevičienės „Abrūsėlio“ neįsivaizduojam. O kiek šioje salėje žmonių, dar net neišgyvenusių 50 metų! – rajono meras Gintautas Gegužinskas „Abrūsėliui“ penkiasdešimtmečio proga įteikė Pasvalio rajono savivaldybės padėką.

Joniškėlio miesto seniūnas Steponas Rimkus sveikino eilėmis, oPasvalio kultūros centro direktorė Danutė Breimelytė ir „Dūdoriaus“ klubo vadovas Algis Mikalauskas prisipažino, kad pavydu, jog „Abrūsėliui“ šitiek metų ir jis vis dar šitoks smagus.

– Penkiasdešimt metų! Kiek jau čia daug?! – šmaikštavo Aldona Rapkevičienė.

Kultūros centro direktorė Danutė Breimelytė „Abrūsėliui“ palinkėjo ruoštis 2014 metų Dainų šventei. Jubiliejinio koncerto vedėja Vanda Petrauskienė priminė „Abrūsėlio“ ištakas. Aldonos Rapkevičienės tėvelių. Gal net nuo senelių, kai močiutė Barbora Barvainienė dukras mokydavusi dainų. Petronėlė Barvainytė ištekėjo už Antano Čingos, kuris taip pat labai mėgo dainuoti ir šokti, turėjo prisirašęs pilną sąsiuvinį dainų. Aldona Čingaitė-Rapkevičienė baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įsigijo agronomės specialybę, parašė disertaciją apie piktžolių naikinimą, jai buvo suteiktas agrarinių mokslų daktarės laipsnis. Trisdešimt metų Joniškėlio bandymų stotyje dirbo moksline darbuotoja. Tačiau Aldoną Rapkevičienę išgarsino jos suburtas „Abrūsėlis“. Tiesa, pradžioje surinko vaikus į šokių būrelį. O 1960 metais jau šoko ir keturios suaugusiųjų poros. Dukrai subūrus kolektyvą, Antanas Činga buvo jo siela, pirmasis pagalbininkas ir patarėjas, parinkdavęs ir šokius, muziką. Dvylika metų jis neapleido kolektyvo, net sirgdamas važiuodavo koncertuoti iki pat 1972- ųjų…

– Turi „Abrūsėlis“ joniškėlietišką kadrilį. Kadaise Aldutės tėtušėlis pradėjo po žingsnelį riktavoti, ir žiūri, jog jau visas šokis, – priminė koncerto vedėja. Ir dabar šis kadrilis buvo sutryptas. Ir Aldonos Rapkevičienės sukurtas šokis „Linelis“, kuris 1994 metais buvo atliktas Pasaulio lietuvių dainų šventėje. „Abrūsėlis“ dainavo savo vadovės sukurtą „Mes esam aukštaičiai…“ O šokis „Abrūsėlis“ sukurtas moterims, kad vyrams sukiltų pavydas ir jie norėtų patrepsėti. Šio šokio pavadinimas ir tapo kolektyvo vardu. Švenčiant trisdešimtmetį, krikštatėviais pakviestas Panevėžio šokių ansamblis „Linas“, vadovaujejamas Zitos Rimkuvienės.

– Dabar turim daug pakrikštytų kolektyvų, bet „Abrūsėlis“ mums pats pirmasis. Prieš 20 metų išaudėm vardą „Abrūsėlis“, o šiandien įteikiam išaudę „Abrūsėliui 50“, įkūrėjai ir vadovei Aldutei dovanojam „Gerumo sparnus“, – sveikino Zita Rimkuvienė. Panevėžio kolektyvas „Linas“ joniškėliečiams dovanojo puikų pasirodymą.

Pasveikino „Abrūsėlį“ ir koncertavo kaimynai – Pakruojo kultūros centro pagyvenusių žmonių kolektyvas. Smagiai grojo „Abrūsėlio“ muzikantė Nijolė Žiaunienė. 50-mečio proga kolektyvą sveikina meškalaukiečiai, taip pat Ustukių „Šėltinio“ vadovė Nida Sakalauskienė. Beje, šį kolektyvą krikštijo „Abrūsėlis“.

Sveikina „Abrūsėlį“ bičiuliai, kolegos, buvę šokėjai ir dainininkai. Prisiminta ir šio kolektyvo kelionė į Moldaviją 1989 metais. Lietuvoje jau Sąjūdis, pats Atgimimas. Joniškėliečiai išdidžiai neša pagaliau atgautą Trispalvę. Moldavai stebėjosi, kaip lietuviai sugebėjo ją atsikovoti, labai domėjosi, kas vyksta Lietuvoje. Kolektyvą priėmė draugiškai ir vaišingai. Rengė ekskursijas į vyno rūsius…

Įsimintina Joniškėlio pirmųjų šokėjų išvyka į Lietuvos televiziją 1965 metais. Vėliau į televiziją keliavo ne kartą, koncertavo Lietuvos dainų ir šokių šventėse, kituose šalies renginiuose, taip pat Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje ir jau minėtoje Moldavijoje.

Aldonos Rapkevičienės vadovaujamas „Abrūsėlis“ yra pelnęs įvairiausių apdovanojimų, tapęs konkursų nugalėtoju… O koks „Abrūsėlis“ šiandien? Per jubiliejaus koncertą žiūrovai įsitikino, kad jis energingas ir dar labai gyvybingas. Iš tiesų „Abrūsėlis“ be šokėjų, dainininkų, muzikantų entuziazmo, be jų geranoriškumo ir net savotiško pasiaukojimo pusę šimtmečio tikrai nebūtų gyvavęs. Daug buvusių kolektyvo žmonių jau išėję Amžinybėn… Daug įamžino meškalaukietė Bronislava Černiauskienė knygutėje „Audžiau abrūsėlį. Joniškėlio etnografinio ir pagyvenusių žmonių kolektyvo „Abrūsėlis“ veiklos 40-mečiui.“ Šiame leidinyje pasakojama ir daug smagių kelionių nutikimų:

– Važiuojant iš Vilniuje vykusio respublikinio konkurso, naktį, apie antrą valandą, sugedo autobusas. Valė Šopienė pasišovė su pakeleivinga mašina nuvažiuoti iki Panevėžio ir išsikviesti taksi. Suskaičiavo, kiek reikės automobilių, kad visi sutilptų. Bet, belaukiant taksi, sustojo į Taliną važiavęs maršrutinis autobusas ir visi sulipo. Netoli Panevėžio pro autobusą prašvilpė šviečianti taksi eilė… Nei gyvi, nei mirę visi susėdo Panevėžio autobusų stotyje, paslėpė muzikos instrumentus…

Netrukus į stotį sugužėję taksistai klausia, kur tie juos išsikvietę saviveiklininkai. Visi tylėjo. Tik išėjus taksistams, išsitraukė muzikos instrumentus ir ėmė groti, dainuoti. Koncertavo, kol sulaukė siauruko į Joniškėlį…

Visos panašios bėdos virsdavo linksmais nuotykiais ar net pokštais. Ir neatsitiktinai „Abrūsėlis“ savo 50-mečio koncertą baigė simboliniu šokiu „Sugrįžki, jaunyste“. O visą šventę vainikavo „Ilgiausių metų“ ir „Lietuva brangi“.

Ir pašmaikštaukime. Jeigu kadaise joniškėlietė Aldona Rapkevičienė parašė disertaciją, kaip naikinti piktžoles, tad kodėl neparašius, kaip pasisekė suburti ir pusę šimtmečio vadovauti tautinių šokių kolektyvui.

Asta Bitinaitė

„Darbas“ 2012 m. lapkričio 20 d. Nr. 133 (8952)

Tomo Maištėno foto

[scrollGallery id=85]

Komentuoti su „Facebook “

1 komentaras

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.