Kad pakiltų virš debesų gimtinę palikusi mergina nėrė į nežinią

Iš Pasvalio rajone įsikūrusio Pamažupių kaimo kilusiai merginai dėl savo vaikystės svajonės teko emigruoti iš gimtinės, paragauti juodo darbo ir sutikti puikių žmonių. Sunkiai angliškai kalbanti pamažupietė atlaikė visus išbandymus ir gavo stiuardesės darbą.

Į Airiją – nemokėdama kalbos

Kone dešimtmetis 28 metų Gintarės Prancelevičiūtės–Mellupe darbo vieta – lėktuvas. „Nuo mažų dienų svajojau nardyti po debesis ir daug keliauti. Nors visi iš mano noro tik šaipydavosi, aš tvirtai žinojau, kad kada nors mano svajonė virs realybe. Lietuvoje nebuvo jokių šansų apsivilkti stiuardesės uniformą, tad laimės teko ieškoti svetur“, – pokalbį pradėjo G.Mellupe. Vos baigusi Joniškėlio vidurinę mokyklą, Gintarė susikrovė lagaminus ir išskrido į Airiją. Dar mokykloje ji buvo girdėjusi apie didelę šios šalies aviacijos kompaniją. Žinoma, iškart gauti išsvajoto darbo ji ir nesitikėjo. Pamažupietė prisipažino, kad išvykdama į užsienį, angliškai mokėjo pasakyti vos kelis žodžius. Svečioje šalyje lietuvaitės niekas nelaukė išskėstomis rankomis. Laikinai mergina prisiglaudė pas pažįstamus. Kol ieškojo bet kokio darbo, kad tik galėtų pragyventi, krimto anglišką žodyną. Tik po pusmečio pavyko rasti namų tvarkytojos darbą. Buvo 2003-ieji metai, Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos gretose, tad dirbti teko nelegaliai. Dabar G.Mellupe mano, kad pats likimas ją pastūmėjo jai svajonės siekti padėjusių žmonių link. Merginai teko blizginti sunkiai sergančios interjero dizainerės bei lėktuvo kapitono butus.

Prisiminė pažadą velionei

„Kartą tvarkydama piloto butą susigundžiau ir prisėdau prie kambaryje stovėjusio pianino. Skambindama net neišgirdau, kada kapitonas grįžo į namus. Tik už nugaros užgirdusi plojimą, visa nutirpau. Darbo taisyklės griežtai draudė naudotis šeimininkų daiktais. Maniau, kad atėjo galas mano darbams, vėl tapsiu bedarbe. Tačiau muzika tik pradžiugino vyrą. Pradėjome kalbėtis apie muziką, jis domėjosi, ką aš baigusi. Pokalbio metu prasitariau, kokiu tikslu atsibeldžiau į jų šalį. Klausydamas mano sunkiai tariamos anglų kalbos, kapitonas tik nusijuokė iš tokio troškimo. Tačiau praėjus porai mėnesių po mūsų pokalbio, jis paskambino ir pranešė, kad aviacijos bendrovė ieško naujų skrydžių palydovių“, – pažintį su kapitonu prisiminė Gintarė. Tuo metu pamažupietė jau mokėsi koledže anglų kalbos. Ji kovą su liga pralaimėjusiai dizainerei dar prieš jos mirtį buvo pažadėjusi mesti valytojos darbą ir lavinti užsienio kalbos žinias. Juolab kad pati airė surado merginai ir mokymo įstaigą.

Pirmo skrydžio nepamiršta nė viena

G.Mellupe dabar kaip per miglą prisimena jai sunkų pokalbį su būsimų darbdavių atstovais. Nors aviacijos bendrovės „Aer Lingus“ darbuotojai žadėjo lietuvaitei paskambinti po savaitės ir pranešti apie priimtą sprendimą, tačiau kvietimo dirbti ji sulaukė jau po dviejų dienų. Pirmiausia mergina turėjo mėnesį mokytis stiuardesės darbo subtilybių. Teko įsisavinti nemažai naujos informacijos, išstudijuoti lėktuvo mechanizmus, kad orlaivyje įvykus gedimui pati galėtų įvertinti situacijos pavojingumą. Reikėjo įgyti psichologinių žinių, išmokti spręsti konfliktus, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Nors mokslai būsimoms stiuardesėms oro uoste prasidėdavo 9 valandą, lietuvė ten nuvykdavo trimis valandomis anksčiau.

„Informacijos buvo labai daug, tad aš turėdavau pirmiausia iš anglų kalbos į lietuvių išsiversti knygas, kad suprasčiau. O paskui mokiausi angliškus terminus. Buvo velniškai sunku, bet save įtikinėjau, kad viską privalau išmokti, nes vaikystės svajonę jau kone laikau rankoje“, – prisiminė pamažupietė.

Gintarė pasakojo, kad pirmojo skrydžio iš Airijos sostinės Dublino į Ispanijos sostinę Madridą nepamirš niekada. Bendrovėje yra tradicija, kad pirmą darbo dieną naujokė skrenda garbingoje vietoje – pilotų kabinoje, kad pamatytų dangaus platybes, pasigrožėtų debesimis.

Darbas alinantis, bet įdomus

Stiuardesės darbas yra fiziškai labai sunkus. Grafikas nuolat keičiasi, tenka skubėti bet kuriuo paros metu. Vietoje nenustygstančiai pasvalietei toks darbas labai patinka, nes nėra rutinos, kiekvieno reiso metu keičiasi ne tik keleiviai, bet ir šalys. Pradėjusi dirbti stiuardese, G.Mellupe įgyvendino dar vieną svajonę: pamatyti pasaulį. Ji jau aplankė kone visų Europos valstybių sostines ir didesnius miestus, išmaišė pusę Amerikos žemyno. Kelionės už Atlanto jai ypač patinka, nors skrydis į vieną pusę trunka pusę paros. Nuskridus į Ameriką stiuardesės apgyvendinamos prabangiuose viešbučiuose, gauna nemažus dienpinigius ir keturis laisvadienius. Jų metu mergina su kolegėmis išsinuomotu automobiliu daug keliauja. Gintarė paneigė mitą, kad stiuardesės privalo atrodyti kaip manekenės. Šiame darbe išvaizda nesvarbi, nėra ir amžiaus cenzo. Lėktuvo palydovės turi būti aukštesnės nei 1,5 metro, kad galėtų uždaryti virš sėdynių įrengtas bagažo dėžes. Viena buvusi 65 metų kolegė skraido iki šiol.

Tautybę išduoda vardas

Pamažupietė neslėpė, jog priekabiausi – girti tėvynainiai. Prie lieknos, ilgaplaukės garbanės skrydžių metu jie lipte limpa. Stiuardesė slepia, kad ji lietuvė, tačiau ją išduoda ant krūtinės prisegta kortelė su vardu. Ji angliškai neblaiviems keleiviams aiškina, jog nesupranta lietuvių kalbos. Tačiau šie atšauna, kad lietuviško vardo savininkė privalo mokėti lietuviškai. Bendrovėje „Aer Lingus“ skrydžių metu nėra buvę nelaimingų atsitikimų. Tačiau pašnekovė prisipažino, kad kartą buvo rimtai išsigandusi.

„Lėktuvas pateko į krušos židinį. Į orlaivio metalą atsitrenkę ledukai sukėlė didžiulį garsą, pro langus matėsi, kaip dangų skrodė žaibai. Keleivius apėmė panika, jie pradėjo klykti, vaikai iš baimės verkė. Tada pati nebesupratau, kas vyksta, ar mes dar skrendame, ar jau krintame žemyn. Ekstremali situacija truko apie minutę, tačiau laikas tuo metu buvo sustojęs, atrodė, kad jis tęsiasi amžinybę“, – atviravo Gintarė.

Tėvų namai – ranka pasiekiami

Prieš 4 metus lietuvė sumainė aukso žiedus su trejais metais vyresniu latviu Janiu Mellupu. Pernai jauna šeima nusprendė iš Airijos grįžti į gimtinę. Gintarė pritarė vyro norui apsigyventi Latvijoje, netoli Jelgavos. Ten sutuoktiniai nusipirko namą. Tačiau pamažupietė neslėpė, kad jos tikrieji namai visada bus Pamažupiuose, pas tėvus. Jauna moteris juokavo, jog apkeliavus pusę pasaulio, tėvų namai yra ranka pasiekiami. Automobiliu iš Jelgavos iki jų tenka važiuoti maždaug valandą. Apsigyvenusi Latvijoje Gintarė pusmetį buvo namų šeimininkė. Jos vyras Janis, girdėdamas nostalgiškus sutuoktinės prisiminimus apie skrydžius, pasiūlė pabandyti įsidarbinti stiuardese latvių aviacijos kompanijoje. Tuo metu bendrovė „AirBaltic“ ieškojo stiuardesių. Įmonė pageidavo, kad pretendentės mokėtų latvių, anglų ir rusų kalbas. Tuo metu Gintarė dar nemokėjo latviškai, tačiau prašymą užpildė. Netrukus buvo pakviesta pokalbio ir bemat buvo priimta į darbą. Gintarė džiaugiasi, kad aviacijos bendrovė pigiais skrydžiais leidžia mėgautis ir darbuotojų šeimų nariams. Jiems reikia susimokėti tik oro uosto mokesčius. Šia teise pasinaudojo ir G.Mellupe vyras bei seserys, jos aplankė nemažai šalių.

Vita SAVICKIENĖ,

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.