Iš širdies į širdį

Prieš šv. Kalėdas gamta savo galią rodė pūgom ir judėti iš namų nebuvo palanku, bet tie, kurie myli eiliuotą žodį, patys bando jėgas kūryboje, net ir tokiu metu atskubėjo į poezijos popietę. Jaukiai įsitaisėm šalia papuoštos eglutės, prie degančių žvakių. Gražiais, į širdį krintančiais posmais, Adventinę popietę pradėjo kult. namų darbuotoja V.Petrauskienė. Toliau į sceną pakilo adventiškų  papročių puoselėtojos  jaunosios atlikėjos. Išgirdome montažą, gražių palinkėjimų ir kalėdinę dainą.

Gamta savo padarė – poezijos gerbėjų gausu nebuvo, bet tegu gailisi tie, kurie praleido puikią progą pabūti drauge ir paklausyti eilių , skirtų žiemai, Kalėdoms, meilei, žmogui ir t.t. Baigiasi metai, skirti Maironiui. B.Černiauskienė paskaitė jam skirtą eilėraštį, kuris visiems labai patiko.

Poezija sušildo širdis ir labai gerai išreiškia jausmus. Siūlau pavartyti Joniškėlio krašto poetų  literatūrinį puslapį.

Aldona Astrauskienė

 

      ŽODŽIŲ ŠILUMA

Kai sukausto žemę gruodas,

Snaigės leidžias iš dangaus,

Ieškom šilumos, paguodos

Niūriais žiemos vakarais.

 

Vienišumo skraistė gaubia,

Sieloj darosi nyku…

Ir ilgies kažko, ir lauki,

Ir širdyje taip sunku.

 

Kai skambutis telefone

Suskamba viltim šviesia,

Kaip laukta brangi svajonė

Plūsta žodžių šiluma.

 

Gaudai gerą žodį godžiai,

Sklaidosi tamsa namuos.

Negailėkim gero žodžio,

Negailėkim šilumos!

   Br. Černiauskienė

 

   NEŽINOM

Ko raudam – nežinom iš ties!

Kodėl mintys vidų ėda?

Paieškokim alkūnės, peties,

Kas ištartų – raudoti gėda…

 

Juk visko turim per daug,

Nebežinom ką ir daryti…

Džiūsta ašaros, šauk, gal plauk!

Per daug norim, nors turim viską

 

Dėkoju Aukščiausiam už tai,

Už suteiktą mintį sparnuotą,

Kad liejas posmai naujai,

Neleidžia apsamanoti!

Vl.Banilytė-Kvedarienė

 

IEŠKOJIMAS

Gyvenimo upėj ieškojau vilties,

Kad galėtų pažadinti sielą.

Ieškojau tokios, kad padėtų iškęst

Širdyje atsiradusią žiemą.

 

Ieškojau ugnies, kuri gali uždegt

Nutolusią vakaro žvaigždę.

Ir kelią nušviest, ir taką surast

Vis temstančioj vėjų pagairėj.

 

Ieškojau audros, kuri neša bures,

Kur jūra bekraštė banguoja…

Ieškojau šviesos, kad atmerkęs akis,

Tave pamatyčiau, mieloji!

St.Rimkus

 

SVAJINGAS ŽMOGUS

Man pasakė svajingas žmogus,

Kad pagausiu aš mėlyną paukštę

Ir įgijusi meilės sparnus

Prie širdies, kaip kadais, prisiglausiu.

 

Man pasakė svajingas žmogus,

Kad širdy man tik  dvidešimt metų,

Kad svajoti ir džiaugtis galiu,

Lyg išėjus į vieškelį platų.

 

Kad gyvenimas mano gražus,

Kaip jaunystė prie Mūšos praleista,

Kad pavasariui skleidžiant lapus,

Aš dar šoksiu su mylimu valsą.

 

Man išbūrė svajingas žmogus

Šviesią ateitį, saulėtą dieną.

Aš laiminga per žemę einu

Pasitikti tavęs, mano mielas.

St.Rimkus

 

KALĖDŲ VAKARĄ

Įsiklausyk…girdi? Varpeliai skamba.

Jų aidas šaukia grįžti į namus,

Kur Angelas Globėjas, maldos,

Šeima kur laukia susodint visus.

 

Įsiklausyk…girdi? Pūga nurimo.

Žvakelė dega, valgiai paruošti.

Nušvies stebuklas užgimimo,

Kalėdos beldžiasi. Jos čia, arti!

 

Įsiklausyk…girdi? Šuoliuoja laikas,

O kiek šviesos baltam žiemos kely.

Šiandien susikaupimo reikia,

Ramybės sielai, atgailos širdy.

 

Įsiklausyk…girdi? Už lango žingsniai-

Ateina Kūčių šventinė naktis.

Tyloj – širdies girdėti tvinksniai.

Laužtoj plotkelėje – nauja VILTIS!

Ald. Astrauskienė