Naktis

Šaltoj nakty ryškesnės žvaigždės.

Atrodo, kad ranka pasiekt gali.

Kaip gaila, kad jau viskas baigės

O mano delnai tušti…

Žvilgsniu klajoju dangumi,

Stebiu lengvas, šaltas snaiges…

Užmirštą laiką branginu

Ir skandinu šaltas žvaigždes.

Baltuoja sniegas ant laukų,

Lede vėl atsispindi mėnuo…

Kaip aš norėčiau sklidinų delnų,

Kuriuos gramzdinčiau viską, o kartu ir nieko.

 Marija Krikščiūnaitė