Pro memoria Aldonai Rimkevičienei

Rimkevičienė Aldona

1957-06-06 – 2013-02-20

 Visada norisi, kad tai, kas gražu ir gera,  tęstųsi amžinai. Vejame nuo savęs mintis, kad žmonės, kurie mums brangūs ir mieli,  vieną dieną išeis…  Ir tik aidas kažkur iš anapus  atneš jų balsus, savo delnuose vis dar jusime jų rankų šilumą, ir širdis vis dar plaks vienu ritmu…

Vakar po ilgos ir nelygios kovos su klastinga liga mus paliko Aldona Rimkevičienė. Tiesiog – Aldutė. Taip ją vadino visi, kas pažinojo šitą nuoširdų, linksmą, savo šeimai ir darbui atsidavusį  žmogų. Visuomet pasitempusi ir  geros nuotaikos. Iš šalies atrodė,  kad viskas jai paprasta , lengva ir nėra neįveikiamų užduočių tiek darbe, tiek gyvenime. Tik galbūt ne visi žinojo, kad už šios iš pirmo žvilgsnio trapios moters slypi stipri asmenybė. Ta, kuri viską gyvenime užsidirbo atkakliu ir pasiaukojančiu darbu. Ta, kuriai šeima  buvo aukščiausia gyvenimo vertybė.Ta , kuriai nebuvo svetimas nė vienas, užklydęs į  jos namus. Ir net kai Aldutė bandydavo širsti – jos spindinčios akys viską išduodavo… Ji mylėjo žmones ir žmonės mylėjo ją.  Net mirtina liga nesugebėjo tos šviesos atimti iš Aldonos.

Tu išėjai, tačiau Tavo veidas, Tavo darbai, Tavo meilė dar ilgai gyvens žmonių širdyse. Ir tai bus geriausias Tavo nueito kelio įvertinimas. Tebūnie lengva Tau gimtoji žemė.

Joniškėliečių vardu

Viktoras Stanislovaitis

 

Skaudi žinia šiandieną pasiekė mus kraštiečius, išsibarsčiusius toliau nuo Joniškėlio. Lemties ranka atėmė iš mūsų ką tik šalia buvusią mielą Aldoną, neatsiklausdama, ar jau visi darbai šioj žemėj padaryti, ar išsipildė viltys ir lūkesčiai. Bet tikime, kad Aldona buvo laiminga, nes į gyvenimą žvelgė ramiomis akimis ir kilnia siela, šalia jos visada buvo mylimi žmonės, ištikimi draugai, o jos darbai, tegul ir kasdieniški, buvo nudirbti tvarkingai, jos mintys – dvasingos ir doros.

                      Žinome, bet netikime, kad mirtis visada pasirenka geriausius…

                      Tegul nuoširdi mūsų užuojauta sumažina nors dalelę tuštumos ir skausmo, kurį paliko išeidama Jums, gerb., Algi, brangi Žmona, vaikams – Motina.

 

Su Jumis kartu liūdi – Joniškėliečių klubo Mažupė bendruomenė

Vilnius

Komentuoti su „Facebook “

4 komentarai

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.