Alyvuogių aliejaus rūšys

alyvuogiu aliejusAlyvuogių aliejų galima padalinti pagal gamintojų šalis: čia apie 60 % rinkos atitenka Ispanijai ir Italijai, o likusioji dalis tai Graikija, Prancūzija, Tunisas, Marokas, Turkija, Portugalija, Kinija, Čilė, Peru, Brazilija, Meksika, Angola, PAR, Urugvajus, Afganistanas, Australija ir JAV.

Vienas iš alyvuogių įvertinimo kriterijų yra rūgštingumas, kuris reiškia aliejinės rūgšties kiekį gramais 100 gr. alyvuogių aliejaus kiekyje. Rūgštingumo laipsnio negalima nustatyti ragaujant aliejų. Kuo rūgštingumas mažesnis, tuo geriau, nes tai reiškia, kad aliejus buvo pagamintas iš sveikų, gerai aliejui tinkančių alyvuogių. Aliejaus rūgštingumas yra tiesiai susijęs su panaudotų alyvuogių kokybe. Bet pats rūgštingumas negali būti vieninteliu kriterijumi, nes pasitaiko aliejų su labai mažu rūgštingumu, bet jų skonis, spalva arba aromatas yra anaiptol ne tobuli.

Yra daug alyvuogių aliejų skirstymo būdų. Vienas jų:

  • Virgin Olive Oil (liet. grynas alyvuogių aliejus) – aliejus gaunamas iš alyvuogių nekeičiant jų pagrindinių savybių. Taip gaunamas visiškai natūralus produktas, turintis visas alyvuogių savybes ir charakteristikas. Šis aliejus skirstomas į tris rūšis:
    • „extra“ (liet. ypač grynas alyvuogių aliejus) – jo rūgštingumas yra mažesnis negu 1 % (geriausiuose aliejuose netgi 0,225 %). To siekiant alyvuogės renkamos rankomis, o aliejaus spaudimas pradedamas ne vėliau kaip per 24 valandas po alyvuogių surinkimo. Aliejai, turintys pavadinime „extra“, yra pirmojo spaudimo, tačiau aliejai „extra“ mūsų parduotuvėse minimaliai atitinka šios rūšies aliejaus reikalavimus.
    • „average“ – gaminamas iš labiau prinokusių negu „extra virgin olive“ alyvuogių ir turi rūgštingumą iki 1,5 %.
    • „strong“ – rūgštingumas iki 2 %.
  • Refined Olive Oil (liet. rafinuotas alyvuogių aliejus) – gaunamas chemiškai rafinavus „virgin olive oil“, kas turi pagerinti aliejaus skonį, praskaidrinti ir suteikti aliejui tinkamą spalvą.
  • Olive Oil – gaunamas rafinuojant alyvuogių minkštimą ir odeles. Šviesesnis ir labiau beskonis. Rūgštingumas iki 3,3 %.
  • Olive-Pomace Oil (liet. alyvuogių išspaudų aliejus) – gaunamas perdirbant tai, kas liko po ankstesnių spaudimų. Tai yra žemesnės leidžiamos valgyti rūšies aliejus.
  • Refined Olive-Pomace Oil (liet. rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus) – gaunamas rafinavus tokį aliejų, kurio skonis arba rūgštingumas neleido jį naudoti maistui.

Ispaniško alyvuogių aliejaus rūšys

  • „Virgen“ – paprastai tariant – alyvuogių sultys. Nemaišytas, nerafinuotas, turi skonį ir vitaminus, kaip alyvuogė. Rūgštingumas nėra didesnis negu 1,5 %.
  • „Extra virgen” – gryniausias su labiausiai intensyviu skoniu ir aukščiausios kokybės aliejus. Rūgštingumas iki 1 %. Nėra jokios kontroliuotos arba su homologacija šios rūšies aliejaus gaminimo technikos.
  • „Aceite de oliva“ ‘aliejus iš alyvuogių’ – anksčiau vadintas grynu, gaunamas sumaišant rafinuotą aliejų su „virgen“ rūšies aliejais. Mišinių variantai lemia gaunamo aliejaus skonį ir spalvą.
  • „Aceite de oliva ligero“ ‘lengvasis alyvuogių aliejus’ – irgi gaunamas sumaišant rafinuotą aliejų su „virgen“ rūšies aliejais. Nuo „Aceite de oliva“ (grynos) rūšies skiriasi švelnesniu skoniu.
  • „Aceite de oliva orgánico“ ‘organinis alyvuogių aliejus’ – šio aliejaus gamybos procesas yra panašus į kitų rūšių gamybą. Garantuojama, kad organiniame aliejuje nėra pesticidų ir jokių kitų sintetinių cheminių junginių. Be to, šis aliejus nėra filtruojamas, kad jame liktų visi natūralūs kvapai. Alyvuogės, skirtos šios rūšies gamybai, niekada nepalietė žemės ir yra renkamos rankomis.

Itališko aliejaus rūšys

Italijoje aliejaus kokybė vertinama vertintojų komisijos (angl. panel) – alyvuogių aliejaus žinovai ir juslinės analizės ekspertai įvertina visas produkto savybes ir galutinai priskiria aliejui atitinkamą įvertinimą balais. Daugiausia aliejus gali gauti 6,5 balo – „gaminys neturi jokių defektų“, t. y., idealus. Vertinant atsižvelgiama į skonį, aromatą, spalvą, rūgštingumą. Realybėje alyvuogių aliejus labai retai gauna tuos 6,5 punktus. Produktas, parduodamas su „Olio Extravergine di Oliva“ apibūdinimu, negali turėti mažiau negu 5,5 punktus – tai reiškia smulkius trūkumus, kurie vis dėlto beveik neturi įtakos aliejaus skoniui, spalvai ir aromatui.

Itališkų aliejų rūšys atsižvelgiant į jų rūgštingumą ir vertintojų komisijos įvertinimą skirstomos į:

  • „Olio Extra Vergina di Oliva“ – geriausias ir brangiausias itališkas alyvuogių aliejus, gaunamas išspaudžiant alyvuoges be pašildymo, kurio rūgštingumas iki 1 %. Geriausius aliejus netgi šiandien gamina tradiciniu būdu. Alyvuogės būtinai renkamos rankomis ir malamos į tyrę granito girnomis. Aliejus yra spaudžiamas be pašildymo ir po to filtruojamas. Olio Extra Vergine di Oliva vertintojų komisijos būna įvertintas nuo 6,5 iki 5,5 punktų.
  • „Olio di Oliva vergine“ – antra, irgi labai pageidaujama rūšis. Ši rūšis irgi gaunama išspaudžiant alyvuoges be pašildymo, bet jos rūgštingumas jau iki 2 %. Vertintojų komisija tokius aliejus būna įvertinusi apie 5,5 balo.

Kitos daug prastesnės rūšys yra:

  • „Olio di oliva vergine corrente“ – rūgštingumas iki 3,3 %. Dažnai būna maišytas su prastesnės kokybės aliejais, todėl jokiu būdu negali būti pardavinėjamas kaip Extravergine. Vertintojų komisijos vertinimas – 3,5 balo.
  • „Olio di oliva vergine lampante“ – rūgštingumas iki 3,3 %. Gaunamas sumaišant visokias aliejų rūšis, tame ir rafinuotus aliejus. Be aukšto rūgštingumo jais turi rafinuotiems aliejams būdingų junginių, todėl ši rūšis yra daug prastesnė už olio exreavergine di oliva. Vertintojų komisijos vertinimas – 3,5 balo.
  • „Olio di oliva” – rūšis gaunama dažniausiai sumaišant prastesnės kokybės išspaustus pašildant aliejus. Karštasis spaudimas gerokai padidina išgaunamo aliejaus kiekį, bet suprastina kokybę. Rūgštingumas yra apie 1,5 %.

Prancūziškas aliejus

Prancūzijos pagaminama alyvuogių aliejaus dalis sudaro tik 0,2 proc. pasaulio produkcijos. Tačiau žinovai sako, kad būtent prancūziškasis aliejus iš Provanso yra pats geriausias.

Didžiausias Europos gurmanų žurnalas „Der Feinschmecker“ (Vokietija) geriausiu Prancūzijos alyvuogių aliejumi 2009 m. išrinko HUILE D’OLIVE DU CHÂTEAU D’ESTOUBLON iš to paties pavadinimo Château d’Estoublon rūmų Provanse.

Alyvuogių aliejus yra labiausiai naudojamas augalinis aliejus kulinarijoje, suteikiantis patiekalams ne tik ypatingą skonį ir aromatą, bet jis ir labai reikalingas bei naudingas mūsų sveikatai. Alyvuogių aliejus – vienintelis natūralus produktas, susidedantis beveik vien iš riebiosios rūgšties. Jame taip pat gausu vitaminų A, D, K ir ypač E. Alyvuogių aliejus mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, reguliuoja kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad alyvuogių aliejaus sudėtyje yra medžiagų, kurios slopina skausmą. Alyvuogių aliejus taip pat stiprina plaukus, apsaugo odą nuo senėjimo, gydo žaizdas, jame esantys natūralūs antioksidantai stiprina galvos smegenų veiklą.

Alyvuogių aliejus „nemėgsta“ tiesioginės saulės, todėl patartina laikyti jį tamsaus stiklo buteliuose, o jeigu gamintojas į tai neatsižvelgė – namuose į permatomą butelį supiltą aliejų laikykite tamsioje vėsioje vietoje. Tačiau jokiu būdu nedėkite alyvuogių aliejaus į šaldytuvą, nes jis gali sutirštėti, susidaryti nuosėdas, o tai reiškia ir suprastėjusias skonines ypatybes.

Komentuoti su „Facebook “

7 komentarai

  • Alyvuogė

    Kas yra augalinis aliejus ir kokia jo energinė vertė?
    Augalinis aliejus – vertingas maisto produktas, praturtinantis žmogaus racioną mononesočiomis, polinesočiomis, sočiomis riebalų rūgštimis bei riebaluose tirpiais vitaminais. Augalinis aliejus – tai iš augalinės žaliavos pagamintas maisto produktas, kurį sudaro sočiųjų riebalų rūgščių gliceridai, lipidai, laisvosios riebalų rūgštys, vitaminai A, D, E, K ir kt.
    100 g. augalinio aliejaus žmogaus organizmui suteikia 700-900 kcal.
    1 valgomajame šaukšte augalinio aliejaus yra iki 120 kcal.

    Augalinių aliejų skirstymas
    Pagal gamybos būdą augalinis aliejus yra skirstomas:
    Pirmojo spaudimo aliejus – tai mechaniniu būdu (presais) arba šildant išgautas aliejus. Presavimo ir aukštos temperatūros sąlygomis (iki 105◦C) gaunami aromatingi, maistingi bei biologiškai vertingi aliejai. Šiuo būdu pagaminti aliejai dėl kaitinimo metu susidariusių specialių medžiagų tinkami vartoti ilgiau.
    Šaltai spaustas aliejus – mechaniniu būdu (presais) be šildymo (presavimo metu žaliavos temperatūra nesiekia 49◦C) išgautas aliejus. Tai gana brangus išgavimo būdas. Šalto spaudimo būdu gautas aliejus pasižymi ryškiomis skoninėmis savybėmis, maksimalia maistine verte, nes jame išlikusios biologiškai aktyvios medžiagos. Deja, šaltai spausti aliejai neatsparūs laikymui. Dėl to tinkamumo vartoti terminas yra trumpesnis.
    Kiekvienos rūšies augalinio aliejaus spalva, skonis, kvapas turi atitikti aliejaus rūšį, neturi būti pašalinio, sugedusiam aliejui būdingo kvapo bei skonio.
    Pagal lydymosi temperatūrą aliejai yra skirstomi:
    I gr. aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 230-260◦C. Šiai grupei priklauso augaliniai aliejai, galintys išlaikyti aukštą šiluminio apdorojimo temperatūrą. Tokie aliejai yra tinkami kepimui, virimui, gruzdinimui: avokadų, migdolų, abrikosų branduolių, dygminų, saulėgrąžų, palmių vaisių, sezamo aliejai.
    II gr. aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 180-230◦C. Šiai grupei priklausantys aliejai tinkami gruzdinimui, kepimui: rapsų, vynuogių sėklų, dygminų, kokoso, sojų, graikinių riešutų aliejai.
    III gr. augaliniai aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 130-180◦C. Aliejai tinkami lengvam gruzdinimui, padažų, salotų gamybai: sezamo, žemės riešutų, alyvuogių, kokoso, riešutų aliejai.
    IV gr. augaliniai aliejai, kurių lydymosi temperatūra pasiekiama esant 100-104 ◦C. Tai sodraus kvapo aliejai, labiau tinkantys pagardams, padažams, košėms, sriuboms, salotoms paskaninti (agurklių, kviečių gemalų, sėmenų aliejus) arba gali būti dedami į baigiamą virti patiekalą, skoniui pagerinti. Tokie aliejai yra netinkami kaitinimui (pvz.: kepimui).

    Kiek laiko galima vartoti augalinį aliejų bei ką gamintojas privalo nurodyti ant aliejaus etikečių?

    Įvairių rūšių aliejui gamintojas nustato skirtingą tinkamumo vartoti terminą:

    Alyvuogių aliejus – iki 12 mėn., kiti rafinuoti aliejai – 8 mėn., nerafinuoti aliejai – 4 mėn., sėmenų aliejus – 1,5 mėn.
    Tinkamiausia vieta augaliniam aliejui laikyti – kambario temperatūra. Šaldytuve laikomas augalinis aliejus drumstėja, tirštėja. Ilgiau palaikius (1-2 valandas) kambario temperatūroje vėl įgauna įprastą konsistenciją.

    Aliejaus etiketėje gamintojas privalo nurodyti:
    produkto pavadinimą;
    grynąjį kiekį;
    tinkamumo vartoti terminą;
    gamintojo ar importuotojo pavadinimą;
    vartojimo būdą (pvz. salotoms, kepimui, gruzdinimui).
    Renkantis augalinį aliejų, labai svarbu kokiu tikslu jį naudosite. Dėl to prekybos centruose perkant aliejų, būtinai perskaitykite ant etiketės jo vartojimo būdą (kokiam kulinariniam paruošimui skirtas). Jei ant aliejaus etiketės užrašyta: kepimui, vadinasi, šis aliejus netinkamas vartoti pagardinti salotoms. Gali būti “universalūs” aliejai – “salotoms, kepti ir virti”. Tokį aliejų galime panaudoti trims tikslams: kepimui, virimui bei salotoms pagardinti.

    Kaip pakinta aliejus kulinarinio apdorojimo metu?

    Kulinarinio apdorojimo metu (kepant,verdant) vyksta riebalų šiluminės oksidacijos procesas, kurio metu keičiasi aliejaus maistinė vertė: atsiranda naujų oksidacijos produktų (laisvųjų radikalų molekulių, benzo(a)pirenų junginių). Minėti junginiai žmogui yra toksiški, silpnina imuninę sistemą, slopina etritrocitų atsiradimą, skatina reprodukcinės sistemos sutrikimus. Jeigu šildydami augalinį aliejų pajautėte, kad pradėjo skirtis dūmai, nedelsiant sustabdykite šiluminį apdorojimą, aliejų išpilkite, patalpą išvėdinkite, toks aliejus netinkamas maisto gaminimui.
    Dėl tokių vykstančių procesų, prieš tai kepimui naudoto aliejaus nepatariama vartoti pakartotinai. Taigi, jei kepant mėsą keptuvėje liko aliejaus, nenaudokite jo antrą kartą. Pakartotinai galima vartoti tik specialiai gruzdinimui skirtą aliejų.

    Augalinio aliejaus rūšys, jų panaudojimas bei maistinė vertė

    Sėmenų aliejus. Tinka salotų pagardinimui, daržovių, bulvių patiekalų paskaninimui, pagardams. Gali būti vartojamas patiekalų skoniui sustiprinti. Maistinė vertė: turi polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega -3), todėl tinka vartoti sergantiems širdies kraujagyslių ligomis. Šaltai spaustas sėmenų aliejus

    Migdolų aliejus. Gaunamas iš riešutų branduolių. Tai gana brangus aliejus, kuris pasižymi stipriu keptų migdolų aromatu, tinka salotų užgardų, padažų gamybai, desertams ruošti. Dėl aukšto dūminimo taško tinka kepti aukštos temperatūros sąlygomis. Maistinė vertė: jis turi daug mononesočių riebalų rūgščių, vitaminų A, E.

    Abrikosų branduolių aliejus. Išgaunamas iš išdžiovintų abrikosų branduolių. Dėl aukštos lydymosi temperatūros tinka gruzdinti ir kepti aukštos temperatūros sąlygomis. Dėl stipraus aromato naudojamas salotų pagardinimui. Maistinė vertė: turi daug mononesočių riebalų rūgščių, neturi trans riebalų rūgščių.

    Avokado aliejus. Dėl unikalaus aromato ir skonio tinka salotų pagardinimui, dažnai vartojamas kaip prieskonis. Iš visų augalinių aliejų turi aukščiausią dūminimo tašką, tinka šiluminiam apdorojimui aukštos temperatūros sąlygomis. Maistinė vertė: jis turi mononesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, E.

    Rapsų aliejus. Tinka kepimui, maisto gamybai, salotų pagardinimui. Maistinė vertė: iš visų aliejų turi mažiausiai sočiųjų riebalų rūgščių, daugiausiai – omega -3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios svarbios sveikatai, nes padeda sumažinti arterinį kraujospūdį, mažina širdies kraujagyslių susirgimų riziką.

    Čili pipirų aliejus. Kambario temperatūroje laikomas per šešis mėnesius netenka specifinio aštriųjų pipirų aromato, skonio, todėl jį rekomenduojama laikyti šaldytuve. Tinka patiekalų skoniui sustiprinti, paskaninimui, kinietiškiems patiekalams gaminti.

    Kukurūzų aliejus. Gaminamas iš kukurūzų branduolių ir gemalų, Dėl aukšto dūminimo taško tinka naudoti aukštoje temperatūroje kepimui, virimui, taip pat padažams, margarino ir kulinarinių riebalų gamybai. Maistinė vertė: turi polinesočiųjų riebalų rūgščių.

    Medvilnės aliejus. Tinka margarino, kulinarinių riebalų gaminimui, salotų pagardinimui ir padažams.

    Lazdynų riešutų aliejus. Dėl keptų riešutų kvapo naudojamas konditerijos pramonėje, padažams, pagardams bei žuvies patiekalams paskaninti. Turi būti laikomas vėsiai, šaldytuve, nes po 3 mėnesių laikymo kambario temperatūroje netenka savo aromato. Ištraukus iš šaldytuvo laikant kambario temperatūroje po 1-2 valandų suskystėja.

    Makadamijos riešutų aliejus. Naudojamas salotų pagardinimui, pagardams, marinatų gamybai. Dėl aukštos lydymosi temperatūros tinka kepimui bei gruzdinimui aukštos temperatūros sąlygomis. Maistinė vertė: yra mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega -3, omega-6) šaltinis.

    Garstyčių aliejus. Išgaunamas iš garstyčių sėklų. Turi kartaus garstyčių skonį. Naudojamas kaip kvapiklis. Aukšto dūminimo taško temperatūroje garstyčių aliejaus skonis švelnėja, todėl baigus kepti patiekalui, aliejaus garstyčių skonis neslopina pagrindinio patiekalo skonio. Laikant šaldytuve tinkamas vartoti 6 mėnesius. Naudojamas kepimui, salotų pagardinimui, marinatų (mėsai, žuviai) gamyboje.

    Alyvuogių aliejus. Gerina daugelio patiekalų skonines savybes. Tinka kepimui, virimui, salotų pagardinimui.

    Palmių aliejus. Tinka virimui, kepimui, daržovių aliejaus ir margarino gaminimui, vartojamas kaip kvapiklis.

    Žemės riešutų (arachiso) aliejus. Turi aukštą lydymosi temperatūrą. Tinka skrudinimui, kepimui, salotų pagardinimui, margarino gamyboje. Maistinė vertė: turi mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių.

    Kedro sėklų aliejus. Labai brangus aliejus. Tinka salotoms, žalių daržovių, maisto pagardinimui.

    Aguonų sėklų aliejus. Tinka salotų bei įvairaus maisto, ypač duonos – pyrago gaminių pagardinimui.

    Moliūgų sėklų aliejus. Išgaunamas iš keptų sėklų, pasižymintis pikantiškomis skoninėmis savybėmis. Tinka kepimui, salotų pagardinimui, ypač tinka žuvies ir daržovių patiekalams gaminti.

    Ryžių luobelių aliejus. Tinka kepimui, virimui, patiekalų skoninėms savybėms sustiprinti. Naudojamas įvairių užkandžių, sausainių, kepto maisto gamyboje. Maistinė vertė: turi B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių. Šis aliejus – puikus antioksidantų šaltinis.

    Dygminų aliejus. Turi aukštą lydymosi temperatūrą, dėl to tinka gruzdinimui, kepimui, salotų pagardinimui, margarino gamybai. Maistinė vertė: polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis.

    Sezamo sėklų aliejus. Tinka kepimui, marinatams (mėsai, žuviai), salotų pagardinimui, patiekalų skoniui sustiprinti.

    Sojos pupelių aliejus. Dėl aukšto dūminimo taško tinka virimui, kepimui, kinietiškų patiekalų gaminimui, margarino ir daržovių aliejaus gamybai bei pagardams. Maistinė vertė: polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega-3), mononesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis.

    Saulėgrąžų sėklų aliejus. Tinka kepimui, virimui, salotoms pagardinti.

    Arbatmedžio aliejus. Saldaus skonio bei žolės kvapo aliejus. Turi aukštą lydymosi temperatūrą. Tinka kepimui, virimui, padažams, marinatams, salotų pagardinimui. Maistinė vertė: vitamino E, antioksidantų šaltinis, neturi trans riebalų rūgščių, mažai turi sočiųjų riebalų rūgščių.

    Daržovių aliejus. Gaunamas iš sumaišytų augalinių aliejų. Dėl aukšto dūminimo taško tinka gruzdinimui, kepimui, virimui. Nerekomenduojama vartoti salotų pagardinimui.

    Graikiškų riešutų aliejus. Labai brangus aliejus. Laikant kambario temperatūroje po 3 mėnesių išnyksta jo aromatas. Laikant šaldytuve – tirštėja, bet išėmus iš jo po 1-2 valandų tampa skystas. Tinka kepinių aromatizavimui, salotų pagardinimui, pagardų gamybai.

    Kviečių gemalų aliejus. Tinka salotų pagardinimui, makaronų patiekalams. Maistinė vertė – vitamino E šaltinis.

    Agurklių aliejus. Maistinė vertė – omega -3 riebalų rūgščių šaltinis.

    Augalinių aliejų maistinę vertę lemia mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių santykis.

    Koks aliejus yra populiariausias ir nuo ko priklauso aliejaus vertingumas?

    Prekybos įmonėse vartotojas gali rasti įvairiose pasaulio šalyse gaminamo aliejaus: arachių, dygminų, garstyčių, kokoso, kukurūzų, medvilnės, palmių, rapso, saulėgrąžų, sezamo, sėmenų, sojų, vynuogių sėklų, alyvuogių, žemės riešutų aliejaus. Kiekvienos šalies vartotojai turi nusistovėjusias aliejaus vartojimo maistui tradicijas. Rytų šalyse tradiciškai populiariausias ir dažniausia maistui vartojamas yra sojų aliejus, Viduržemio jūros regione dominuoja alyvuogių aliejus, Rusijoje, Ukrainoje populiariausias saulėgrąžų aliejus.
    Statistiškai vienas mūsų šalies gyventojas per metus suvartoja 15,6 kg augalinio aliejaus. Lietuvoje yra daugiausia suvartojama saulėgrąžų ir rapsų aliejaus. Prekybos įmonėse vartotojas gali rasti ir natūraliai aromatizuotų augalinių aliejų, t. y. tokių aliejų, kurie užpilti ant prieskoninių aromatinių augalų.

    Žmogaus organizmui vertingiausi aliejai, turintys daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių: sėmenų, alyvuogių, rapsų, kukurūzų, saulėgrąžų, sojų.

    Žmogus kasdien su maistu turi gauti ir gyvūninių bei augalinių riebalų. Gyvūniniuose riebaluose vyrauja sočiosios riebalų rūgštys, augaliniuose – dominuoja mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys. Teisingas sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių santykis maiste yra 2:3.

    Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – sėmenų, kanapių aliejus, moliūgų sėklų, graikiškų riešutų aliejai bei žuvų taukai (sardinių, silkių, tuno, lašišų). Omega – 3 riebalų rūgštys mažina širdies kraujagyslių bei padidinto arterinio kraujo spaudimo susirgimų riziką.

    Omega-6 riebalų rūgščių šaltinis – raktažolių, vynuogių sėklų, agurklių, kukurūzų ir sojos aliejai.

    Omega-9 riebalų rūgščių šaltinis – saulėgrąžų, rapsų, dygminų, alyvuogių, avokadų, migdolų, rapsų aliejai.

    Vaikų ir suaugusiųjų asmenų kasdieninio maisto racione augalinis aliejus dėl savo vertingumo yra nepakeičiamas.

    Kas geriau – augaliniai ar gyvūniniai riebalai?

    Tiesmukiško atsakymo į tokį klausimą nėra. Reikia žinoti, kiek ir kokių riebalų turime suvartoti per parą (nuoroda). Mūsų organizmui reikalingi ir augaliniai, ir gyvūniniai riebalai. Jų poreikį įvairiame amžiuje, įvertinant lytį ir fizinį aktyvumą, nurodo įrodymais pagrįsti maistinių medžiagų kiekiai.
    Augaliniai riebalai – aliejai, bei gyvūniniai riebalai – sviestas ar taukai yra vienodo kaloringumo: iš 1g riebalų organizmas gauna 9kcal. Dauguma žmonių vartoja daug gyvūninių riebalų, o juose yra nemažai cholesterolio bei sočiųjų riebalų rūgščių. Perteklinis tokių riebalų kiekis nėra naudingas mūsų sveikatai.
    Augaliniuose riebaluose nėra cholesterolio. Tai mažina riziką gauti per didelį jo kiekį. Jie turi didesnį kiekį polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Minėtos rūgštys mažina kai kurių ligų atsiradimo riziką. Taigi, jos yra būtinos gerai sveikatai palaikyti ir jų reikiamą kiekį pagal fiziologinius poreikius privaloma gauti su maistu.
    (Autorė – gydytoja Rita Sadūnaitė)

    Šaltai spaustas sėmenų aliejus

    Šaltai spaustas sėmenų aliejus vertinamas kaip specialios paskirties maisto produktas. Jame išsaugomos visos gamtos dovanotos pirmapradės medžiagos. Jos priskiriamos tinkamo maitinimosi produktų kategorija, traktuojamas kaip delikatesinis aliejus, o farmacijoje naudojamas kaip medikamentų bazinė sudetinė dalis.
    Palyginti su kitais dažniausia vartojamais aliejais sėmenų aliejus – Lietuvos skystasis auksas – turi:
    didžiausią kiekį nepakeičiamos omega-3 riebalų rūgšties (58%) – 2 kartus daugiau nei žuvų taukuose;
    pakankamą kiekį vitaminų ir fermentų;
    riebalų rūgštį omega-3, kuri turi teigiamą poveikį sergantiems tuberkulioze, lėtiniu kolitu, artritu, trūkinėjančiai odai ir kt.
    Augalinis sėmenų aliejus, palyginti su žuvų riebalais, yra malonesnio skonio ir kvapo, ne toks brangus ir jame nėra toksinų. Sėmenų aliejus buvo vartojamas nuo senovės graikų ir Romos laikų. 1 g linų aliejaus vidutiniškai yra: polinesočiųjų reibalų rūgščių: alfa linoleno – 540 mg ir linolo – 160 mg, monosočiųjų (oleino rūgštis) – 143 mg ir sočiųjų – 82 mg. Tai – maistas ir vaistas. Rekomenduojama paros norma: 1-3 desertiniai šaukštai.

    Kuo naudingas sėmenų aliejus?

    Sėmenų aliejuje esančios biologiškai aktyvios medžiagos stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą, greitina raumenų atsisitatymą po mankštos, suteikia organizmui daug energijos bei padidina ištvermingumą; greitina sveikimo procesą ir gerina savijautą liesėjant, t.y. stimuliuoja riebalų deginimą ir greitina metabolizmo procesus; gerina kalcio absorbciją, katalizuoja insulino veikimą, greitina sumušimų gijimą, stiprina nagus, gerina regėjimą ir spalvų skyrimą bei kepenų funkciją; gali sustabdyti kai kurių formų auglių vystymąsi ir lengvinti astmos ligos eiga.
    Linai yra labai plačiai paplitęs augalas iš Linaceae šeimos. Jie buvo naudojami pluoštinių audinių gamyboje. Žinoma, kad kuo šiauresnėje klimato zonoje užauginti linai, tuo vertingesnis sėmenų aliejus. Lietuvoje linų sėmenų aliejus pradėtas spausti devynioliktojo amžiaus viduryje, bet iki šių dienų mūsų šalyje nebuvo pramoninės šio aliejaus gamybos. Sėmenų aliejus gaunamas iš Lietuvoje išaugintų prinokusių linų sėklų unikaliu šaltojo spaudimo būdu, be žalingo šviesos, deguonies ir aukštos temperatūros poveikio. Šaltai spaustam aliejui keliami labai griežti reikalavimai. Išspaustas aliejus atitinka visus kokybės, higienos bei maisto saugos reikalavimus. Jis apdorojamas tik mechaniniais būdais.
    Sėmenų aliejus – tai nepakeičiamų polinesočiųjų reibalų rūgščių, vitaminų, fosfolipidų, fitosterolų, natūralių antioksidantų, mineralinių medžiagų bei kitų biologiškai aktyvių komponentų šaltinis, turintis neabejotinos naudos žmogaus organizmui. Tiek vitaminai, tiek mineralinės medžiagos atlieka ne tik fiziologinę, bet ir apsauginę funkcijas.
    Lietuvos gyventojų racione reikia mažinti gyvūninių riebalų kiekį ir vartoti kuo daugiau augalinio aliejaus. Šią spragą pilnai gali užpildyti ne tik Lietuvoje pagamintas rafinuotas rapsų aliejus, bet ir jau pradėtas gaminti lietuviškas šaltai spaustas sėmenų aliejus.
    Gyvybiškai svarbios, polinesočiųjų riebalų rūgštys (omega-6 ir omega-3) organizme nesintetinamos, todėl jas būtina gauti su maistu. Stokojant jų maiste sulėtėja organizmo augimas, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apytaka.
    Jau nuo seno Lietuvoje buvo vartojamas sėmenų aliejus ir žuvų taukai savijautos ir sveikatos gerinimui.
    JAV mokslininkai teigia, kad žmogus su maistu per parą turi gauti 1-2 g polinesočiųjų riebalų rūgščių. Sėmenų aliejaus riebalų rūgštys kaip magnetas pritraukia gyvybę palaikantį deguonį ir sulaiko jį ląstelių sienelėse, apsaugodamas jas nuo išorės kenkėjų: virusų, bakterijų ir cheminių teršalų ir paskirsto jį po visą organizmą. Be šių rūgščių žmogus uždustų, nors aplink deguonies apsčiai būtų. Kartu su 1 g polinesočiųjų riebalų rūgščių įsisavinama 5 mg vitamino E.

    Sėmenų aliejaus vartojimo ypatumai

    Dėl jame esančių nepakeičiamų riebalų rūgščių, sėmenų aliejus greitai oksiduojasi, dėl to jis turi būti laikomas specialiai uždarytuose buteliuose ir šaltai, o atidarius butelį – turi būti suvartojamas per 3-5 savaites, nes gali apkarsti. Šis aliejus netinka kepti, jį rekomenduojama vartoti su virtomis bulvėmis ar jogurtu, kaip priedą ruošiant salotas, sriubas, troškinant daržoves ir t.t. Apkartęs aliejus maistui netinka.

    Atsakyti

  • Arachisytė

    Arachisų (žemės riešutų) augalinis aliejus
    Arachisų (žemės riešutų) aliejus – klampi medžiaga, gaunama iš arachisų vaisių šalto spaudimo būdu. Jis plačiai naudojamas aromaterapijoje, kaip eterinių aliejų ir kitų aktyvių komponentų pagrindas-nešėjas. Naudojamas ir gryname pavidale. Turi teigiamą poveikį odai ir visam organizmui. Kadangi, jo sudėtis yra artima odos riebalinių liaukų sudėčiai, todėl, skirtingai nuo mineralinio aliejaus, jį gerai priima ir rezorbuoja oda. Dėl mažos molekulinės masės, aliejus lengvai prasiskverbtia į tarpląstelinę terpę. Pasižymi ilgu išdžiuvimo laiku (labai lėtai džiūsta). Minkština odą, palaiko jos natūralią drėgmę, suteikia organizmui reikalingų mineralinių medžiagų.
    Fizinės savybės:
    Šviesiai geltonos spalvos aliejingas skystis, turintis sodrų, jam būdingą žemės riešutų aromatą. Suskystėjimo temperatūra – apie +2-3°C. Santykinis tankis, esant +20°C – apie 0.916g už cm3.
    Pagrindiniai aliejaus komponentai:
    nesočiosios riebalų rūgštys: daugiausia oleino (C 18:01) apie 39%,linolo (C18:2) apie 38%, sočiosios riebalų rūgštys: palmitino (C16:0) apie 10%, vitaminai A ir E, lecitinas, kalis, fosforas, varis, natris.
    Savybės ir panaudojimas:
    šis aliejus atsparus džiuvimui (labai lėtai džiūsta). Tai leidžia prailginti kosmetikos preparatų, kurių sudėtyje yra naudojamas šis aliejus, galiojimo laiką. Jis lengvai absorbuojamas odos, minkština bei aprūpina ją reikiamais mineralais, išlaiko natūralią odos drėgmę bei palaiko jos fiziologinį tonusą. Tinka masažui.
    Šį aliejų galima naudoti ne tik kaip atskirą produktą, bet ir kaip bazę, kurią galima prisotinti įvairiais Original ATOK eteriniais aliejais bei kitais aktyviais komponentais ir sukurti norimos koncentracijos ir savybių individualų mišinį.
    PATARIMAS:
    ruošiant preparatus pagal individualias receptūras būtina laikytis saugių eterinių aliejų bei kitų aktyviųjų komponentų dozavimo normų.
    ĮSPĖJIMAS:
    šio aliejaus nerekomenduojamas vartoti asmenims, alergiškiems arachisams (žemės riešutams).

    Vidinė kūno higiena – valymas aliejumi
    Aliejų galima vartoti gydant ir kraujagyslių uždegimus, chronišką anemiją, paralyžių, egzemą, ištinimus, skrandžio, žarnyno, širdies, kraujotakos ligas, navikus, sąnarių susirgimus ir daugelį kitų ne tokių svarbių, bet įkyrėjusių negalavimų.
    Tikriausiai pastebėjote, kad maži vaikai dažnai čiulpia pirštus. Tai savisaugos instinktas, kurį vaikui dovanoja gamta. Čiulpiant pirštą burnoje susidaro daug seilių, kurios, be kita ko, veikia kaip antibakterinė priemonė. Tikriausiai liaudies medicina ir pritaikė panašų būdą – augalinio aliejaus čiulpimą.
    Per pusvalandį burną „apiplauna“ 3,5-4 litrai kraujo. Aliejus gerai absorbuoja (įsiurbia) medžiagas. Aprašomuoju atveju aliejus absorbuos toksines medžiagas, kurios susikaupė organizme.
    Metodas labai paprastas, neskausmingas ir visiškai nekenksmingas. Jį naudojo ne viena Sibiro žiniuonių karta. Metodo esmę sudaro šie veiksniai.
    Rytais dar nevalgius ar vakarais prieš miegą (3-4 valandos po vakarienės) paimti į burną ne daugiau kaip vieną šaukštą saulėgrąžų ar arachiso aliejaus ir čiulpti tarsi saldainį, išlaikant priekinėje burnos dalyje. Čiulpti reikia lengvai, be didelių pastangų 25-30 minučių. Iš pradžių aliejus šiek tiek sutirštės, o vėliau taps skystas ir baltas. Būtina jį išspausti, jokiu būdu nenuryti. Mat jame susikaupė medžiagos, sukeliančios daug ligų. Šį metodą galima naudoti gana ilgai, kol nepasijusite atsigaivinę, energingi, ramūs, kol nesugrįš sveikas miegas ir gera atmintis. Ūmių ligų požymiai pranyksta greitai – po 2-3 savaičių, chroniškų ligų – po keleto mėnesių. Reikia turėti omenyje, kad esant chroniškoms ligoms (reumatas, artritas, kraujagyslių uždegimas) per pirmąsias savaites gali kilti lengvi negalavimai, silpnumas ir pan. Tos apraiškos – tai ženklas, kad silpsta ligos židinys. Tai normalus reiškinys ir jį reikia ištverti. Sėkmingo išsigydymo ženklai: energingas kūnas nubudus, pagerėjęs apetitas, atgaiva. Ar ilgai reikėtų čiulpti aliejų, kiekvienas turi nuspręsti pats, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę. Sveiki žmonės bei vaikai irgi gali naudoti šį metodą profilaktikos tikslais po 2 savaites. Tai leis ne tik apsisaugoti nuo minėtų ligų, bet ir apsivalyti nuo toksiškų sunkiųjų metalų, kurie kaupiasi kiekviename organizme, netgi sveikame. Geriausia ligai užbėgti už akių, negu vėliau ją gydyti. Geriausių rezultatų galima pasiekti, jeigu tą procedūrą atlikinėsime kasdien vieną – šešis mėnesius.
    Naudota literatūra: Michalas Tombakas “Kaip sveikai gyventi 150 metų” (2005 m. Vilnius: “Asveja”)

    Atsakyti

  • Nakvišytė

    Turbūt „Inkaro“ kaliošus laikot po stikliniu gaubtu, kad iki šiol nesuaižėjo. Beje, kur yra Girele? Trakelį gerai prisimenu, kaip laisvų pamokų metu, pavasarį nubėgdavom iki Trakelio, o prie jo augo rabarbarai. Taip prisišveičiau, kad dar ir dabar turguje pamačiusi, pardavinėjant juos, padarau lanką.
    Apie Kraismerį nie bū nei mū nei kakariekū.
    Nakvišų aliejų pagrinde naudoja moterys, bet kai kurios savybės tinka ir vyrams. Tarp kitko aš jo netoleruoju. Skaičiau vienos atsilipimus, kad jaučia šalutinį poveikį.
    Nakvišų aliejus.
    Nuo seno nakviša yra laikoma stebuklingu augalu. Iš pradžių buvo įrodyta, kad ji suteikia energijos. Kiek vėliau iš nakvišų sėklų buvo pradėtas spausti aliejus, kuris buvo naudojamas žaizdoms gydyti. Taip pat buvo pastėbėta, kad žmonės, valgydami nakvišų sėklas, geriau jaučiasi ar greičiau pasveiksta po virškinamojo trakto ligų.
    Taigi dėl savo gerųjų savybių nakvišų aliejus yra itin vertinamas. Norite sužinoti apie jį daugiau?! Štai 10 faktų apie nakvišų aliejų!
    1. Nakviša – augalas, iš kurio sėklų yra spaudžiamas aliejus.
    2. Nakvišų aliejus yra polinesočiųjų rūgščių šaltinis (linoleno, gama linoleno, omega-6 rūgštys). Šios rūgštys turi įtakos specifinėms moters organizmo funkcijoms, reguliuoja hormonų veiklą.
    3. Nakvišų aliejus padeda išlaikyti sveikus nagus.
    4. Nakvišų aliejus stiprina plaukus, gerina jų struktūrą, saugo nuo lūžinėjimo ir suteikia spindesio.
    5. Nakvišų aliejus rekomenduojamas visoms, norinčioms išsaugoti sveiką ir spindinčią odą.
    6. Nakvišų aliejus gali padėti turintiems jaunatvinių spuogų ir kitų odos problemų.
    7. Nakvišų aliejuje yra antioksidanto vitamino E, kuris padeda apsaugoti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, sukeliančio senėjimo procesus.
    8. Nakvišų aliejų rekomenduojama vartoti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomams mažinti, menstruaciniam ciklui normalizuoti, norint sumažinti menstruacijų skausmą.
    9.Nakvišų aliejus rekomenduojamas vyresnėms moterims, nes palengvina menopauzės simptomus.
    10. Nakvišų aliejus padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina aterosklerozės ir širdies ligų riziką.

    Atsakyti

    • Kraismeris

      O, Dieve…
      Kaliošai reinkarnavosi į „Paliūčio“ botus ir atrodo it nauji… Tamsta, regis, prastai gaudotės gumos ir PVCh reikaluose…
      Į Girelę nukakti galima keliais keliais (fain parašiau, a ne?.): važiuojam pro Dvarą, plytinę (cha, Kraštų keramikos gamyklos Joniškėlio cechą!), sukam kairėn – ten mūsų laikais buvo Matijošaičio vadovaujama girininkija – prašom: Girelė; važiuojam „greitkeliu“ link Pakruojo, sukam dešinėn, privažiuojam daktaro Valuntos „Medžiotojų triobą“ – vėl Girelė… A aišk?..
      Daba: „iš esmės“ – kaip partiniai sako… Iš esmės apie nakvišų aliejų! Jamu 60 ml minėto aliejaus, užgeriu 1.0 L (daugiau nevalna, makulai draudžia…) RODEO of Joalda, steriliai filtruotas, 7.0°), laukiu rytdienos, skendėdamas nežinioje, bo nežinau, liks tie spuogai, a ne? [p.6]; i da: jei nagus išsaugosiu [p.3], tai kaip bus su ragais?..
      Kadangi menopauzė man negresia, tai, prašom, daba, apie arachiso aliejų…
      AČIŪ.
      P. S. Nuoširdžiai sakau: nežinau, ką reiškia „steriliai filtruotas“ ir 7.0°? (Balingo laipsniai? juoba, JOALDOS alaus etiketėj parašyta, kad „ Alk. konc. 7,0 tūrio %“). Kaip maistui skirtą produktą galima filtruoti n e s t e r i l i a i ? Rekbusas ir šarada, ne kitaip?.. Labanakt.

      Atsakyti

  • Rapsytė

    Prašom:
    Rapsų aliejaus kokybė, maistinė vertė ir sauga

    Lietuvoje gaminamas maistinis rapsų aliejus gaunamas šalto spaudimo būdu, toliau aliejų rafinuojant, balinant ir dezodoruojant (RBD). Maistinis aliejus yra beskonis ir bekvapis, šviesiai gelsvos spalvos, aukštos kokybės ir didelės maistinės vertės produktas, turintis unikalią RR sudėtį, ypač tinkamą Šiaurinių regionų gyventojams, o tuo pačiu ir Lietuvos (pakankamas oleino ir polinesočiųjų RR kiekis bei optimalus jų tarpusavio santykis).
    Modifikuotas, pagal specialias hidrinimo ir peresterinimo technologijas, rapsų aliejus naudojamas margarino, šorteningų gamyboje ir giluminiam kepimui.
    Iš pateiktų duomenų matyti, kad lietuviškame rapsų aliejuje yra tik 6% ribojamų sočiųjų riebalų rūgščių, pakankamas kiekis fiziologiškai vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių (36% – vitaminas F), kurios nesintetinamos žmogaus organizme ir daug mononesočiųjų riebalų rūgščių (58 %), kurios taip išgarsino alyvuogių aliejų (77%). Unikali rapsų aliejaus riebalų rūgščių sudėtis išskiria jį iš kitų augalinių aliejų. Todėl šį aliejų tikslinga maišyti su saulėgrąžų aliejumi, kuriame vyrauja linolo rūgštis (net 69 %), bet nėra a – linoleno ir mažai oleino (tik 20 %), taip pat su panašios sudėties sojų aliejumi ir kt.
    Lietuvoje auginamos tik „00″ žieminių ir vasarinių rapsų veislės, gautos iš Danijos, Vokietijos ir Švedijos. Galime teigti, kad Lietuvoje užaugintas rapsas ir iš jo spaudimo būdu pagamintas rafinuotas aliejus yra kokybiškas ir saugus.
    „Tyras“ rapsų aliejus yra gaunamas šalto presavimo būdu. Žaliasis rapsų aliejus yra hidratuojamas tam, kad pašalinti emulsijas sudarančius fosfolipidus, kurie sumažina aliejaus išeigą, neutralizavimo metu pašalinamos laisvos riebalų rūgštys, balinimo – pigmentai, kurie lemia aliejaus spalvą ir distiliacijos vandens garais metu (dezodoravimas), pašalinamos skonį ir kvapą lemiančios medžiagos, sunkieji metala, agrochemikalai bei dvivalentės sieros junginiai gliukozinolatai. Aliejus yra aukštos kokybės ir turi maistinę vertę dėl subalansuotų polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių nėra alyvuogių aliejuje. Perdirbimui naudojant tik „00″ veisles, gaunamas saugus ir kokybiškas maistinis aliejus.
    Vartotojas turi žinoti, kad Lietuvoje auginamas maistinis rapsas su mažu eruko RR kiekiu, reglamentuojamos eruko riebalų rūgšties turi mažiau 1 procento ir yra saugus vartojimui.
    Pagal reglamentą maistiniame rapsų aliejuje su mažu eruko rūgšties kiekiu turi būti tokios pagrindinės riebalų rūgštys: sočiosios: miristo (<0,2%), palmitino (2,5-7,0%), stearino (0,8-3,0%), eikozano (0,1-1,2%), margarino (0,3%); mononesočiosios: oleino (51,0-70,0%), palmitoleino (0,6%), gadoleino (0,1-4,3%), eruko rūgšties maistiniame aliejuje turi būti ne daugiau kaip 2 %, bet realiai šios riebalų rūgšties randama ženkliai mažiau (paprastai būna iki 0,2 proc., žiūr. 1 lent.); nepakeičiamos polinesočiosios RR: linolo (omega-6) (15-30%) ir alfa-linoleno (omega-3) (5,0-14,0%). Maistiniame rapsų aliejuje su mažu eruko rūgšties kiekiu turi būti vertinamas Kraismerio skaičius – 67 iki 70, o brasikasterolio kiekis turi būti nuo 5,0 iki 13,0 % bendrojo sterolių kiekio.
    Labai svarbu maisto racione subalansuoti w-3 ir w-6 riebalų rūgščių santykį. Mokslininkai įrodė, kad organizmui reikalingas w-6 ir w-3 riebalų rūgščių santykis yra 2:1. Tokį santykį kaip tik turi rapsų aliejus. Todėl lyginant su kitomis augalinio aliejaus rūšimis, rapsų aliejaus riebalų rūgščių sudėtis yra geriausiai subalansuota .
    Rapsų aliejus turtingas stipraus antioksidanto g – tokoferolio, savo sudėtyje turi gana didelį kiekį stabilios oksidacijai oleino RR, todėl yra vienas iš stabiliausių oksidacijai skystųjų aliejų. Po rafinavimo išsaugoma apie 80 % tokoferolių.
    Vartotojas turi žinoti, kad aliejaus kokybę apsprendžia jo gavimo būdas, naudojama rafinavimo technologija, cheminė aliejaus sudėtis, bei išsaugotos natūralios fiziologiškai aktyvios medžiagos. Visus šiuos reikalavimus atitinka, pagal Vokiečių Krupp firmos technologiją pagamintas lietuviškas „Tyras" aliejus".
    P.s.
    Lietuviškas aliejus? Tikrai?
    Aš visada stengiuosi palaikyti Lietuvos gamintojus, be to, manau, kad lietuviškos prekės labiau tinka mano lietuviškam organizmui. Taigi visada pirkdavau leituvišką “Obelių rapsų aliejų” arba “Vilniaus rapsų”. Na, kartais kai negaila pinigų nusiperku alyvuogių, bet jo lietuviško nebūna.
    Čia per TV rodė laidą apie genetiškai modifikuotus augalus. Galvoju pažiūrėsiu ant etikėtis kaip čia su mano aliejum. Na, lyg nemodifikuoti rapsai. Bet, žiūriu, kad “Obelių aliejus” gaminamas Vilniuje “Tikras kelias”, o dar geriau paskaičius, matau, kad kilmės šalis Vokietija. T.y. atsiveža “Tikras kelias” cisterną ir išpilsto ir gaunam jau “Obelių aliejų”. Dabar suprantu ir reklamą “Sukurtas Lietuvos gyventojui”, o ne “Pagaminta Lietuvoje”. Vakar buvau prekybos centre. Sakau reikia rasti lietuvišką kokį nors. “Vilniaus aliejus” gaminamas ten pat “Tikras kelias” Vilniuje, kilmės šalis Rusija. Ir dar kokių nori šalių: Ukraina, Belgija, Suomija, Ispanija, Malaizija. Ir dauguma ant parduotuvės etikėčių rašoma Lietuva. Bet Lietuvoje tik pilstoma.
    Pasirodo “Obelių aliejus” kaip įmonė jau seniai bankrutavusi ir “Tikras kelias” naudoja tik kaip prekinį ženklą. Ir dar daugiau, pasirodo, kad lietuviško aliejaus apskritai nebėra. Nebent koks ūkininkas nedideliais kiekiais išsispaudžia ir kur nors ant turgaus parduoda.
    Liūdnai čia…

    Atsakyti

  • ⌂⌂⌂

    Fain! O dabar prašom apie Obelių rapsų…

    Atsakyti

    • Kraismeris Brasikasterolis (viengulis, ale VISTIEK dvivalentis)

      Pasibastęs po Trakelį, Girelę bei Lepšynę (neradau nei ežerų, nei upių, tik Didžgriovio ištakas…), „Inkaro“ kaliošais įklimpau į aliejų…
      Jūsų, panele Rapsyte, pasakojimo pradžia arba, anot vieno žinomo politiko – apžvalgininko – šachmatisto (pardon, šachmatininko), e k s p o z ė pasirodė itin nyki: net pamyslijau, kad skaitau kokiems trečiakursiams iš Policijos akademijos (vėl pardon: Romerio ar RÖmerio universiteto!) suskrebentą paskaitėlę! Dudki: pasirodo, viską nušraibinot nuo KPI (KTU…) docentės D. Gruzdienės panegirikų Obelių aliejaus spaudyklai (jei būsit Kaune, nepasididžiuokit ir užsukit prie Ąžuolyno ir ZOO; čia įsikūręs KPI Cheminės technologijos fakas su Maisto produktų technologijos katedra). Šičion rasit tokių navynų, kad ne tki joniškėliečiai ausim karpys, bet ir „ant Lietuvos“ pragarsėsit…
      O Jūsų prakalbos pabaiga (finita) – stačiai puiki!! Ir bankrotas, ir „išpilstymai“ – akurat! Nors Vėlgi: navyna ne tokia jau ir šviežia: bankrutuoja daug uabių, net nuo kovo 1- os fiziniai nabagėliai jama ir pasiduoda (ar atsiduoda?..); „pilsto“ – kas tik netingi: tarkim, Alytaus vaikinai gelAžies cisternomis boginasi iš Francijos vyno spiritą, išpilsto – šekit, „brendžiukas“; tomis paTčiomis cisternomis atsiveža nebrandintą vyno žaliavą, pagazuoja, šekit, „šampanas“… Ir t.t, ir pan. (nors ko čia stebėtis: pramoninės vynuogių plantacijos Lietuvoje plyti tik apie Meškalaukį…).
      Tai kū daba daryt? Biškį nukrypom – pargrįžtam prie aliejaus!

      Kukliai nutylėjot apie „eruko RR“ (erucic acid).Tur būt, teko girdėti, kad nemenka dalis specialistų ją vertina gana prieštaringai. Nutylėjot ir apie aliejaus ekstrakcijai Europoje naudojamą b e n z i n ą ir h e k s a n ą. Apie hidrataciją – vėlgi nė mur-mur… Nekalbat ir apie l a i s v u o s i u s radikalus, katarie ant karštos petelnės neišvengiamai randasi… (čia nepamainomą informaciją galėtų suteikti Joniškėlio žolininkė – eksveterinarė – eksragana… ir nėr čia ko anai po šluota slėptis su savo mostelėmis ir lipčikais, jei jamam kalbėti apie sveikatą, net nutylėdami NaCl poveikį onkologiniams susirgimams).
      Tad šiam rozui tiek. Laukiam Jūsų pasakojimų apie nakvišų aliejų ir Kraismerio skaičių.

      Atsakyti

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.