„Karjeros diena“ gimnazijoje

karjeros diena2013-03-22+5-6kl 020

Kovo 22 d. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės- Bitės gimnazijoje šurmuliavo „Karjeros diena“. Iš ryto I klasės gimnazistai išvyko į Pasvalį. Mergaitės ,,Vilties“ centre susipažino su socialinio darbuotojo specialybe, lankėsi Pasvalio paslaugų ir užimtumo centre, o berniukai apsilankė bioetanolio gamykloje ,,Kurana“ ir gaisrinėje.

Pirmą pamoką trečiokams gimnazistams teko padirbėti mokytojais – supažindinti žemesniųjų klasių mokinius su profesijos pasirinkimo žingsniais, pasiūlyti atlikti savęs pažinimo testų.

Antrą pamoką visi susirinkome į aktų salę. Renginį pradėjo 11-tokų Enrikos Budrytės ir Tomo Masilionio atlikta daina apie svajonės siekimą  –  „Saulės miestas“.  Tęsdama svajonių temą, renginio organizatorė mokytoja Virginija Giedrienė bandė jauniesiems „Karjeros dienos“ dalyviams paaiškinti, kas yra ta karjera. Pasak V. Giedrienės, sėkminga karjera  –  tai žmogaus gebėjimas suderinti šeimą ir darbą. Be to,  mokytoja teigė, kad mokiniams kyla daugybė klausimų renkantis profesiją,  o į juos ne visada gali rasti atsakymus tiek mokiniai, tiek mokytojai. Tad mokytoja Virginija pristatė visus į „Karjeros dieną“ atvykusius svečius, o jų iš tiesų buvo nemažai.  Į mūsų gimnaziją atvyko svečių iš Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto, Šiaulių universiteto, Šiaulių kolegijos, Panevėžio kolegijos, Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos, Biržų technologijų ir verslo mokymo centro bei Žeimelio žemės ūkio mokyklos. Taip pat mūsų mokykloje svečiavosi Pasvalio rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė, Pasvalio rajono policijos komisariato atstovai, psichologė, Pasvalio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, Pasvalio darbo biržos direktoriu Marijonas Žagūnis ir buvę mūsų mokyklos mokiniai: Gintarė Mellupe, Darius Ežerskis ir Ramūnas Bačianskas.

Renginio pradžioje gimnazijos direktorius Almantas Kanapeckas atskleidė dabartinę svajonę – savo, kaip pedagogo, darbą baigti būtent mūsų gimnazijoje, „kad nereikėtų kitur bėgioti“. Be to, direktorius pasidalino savo mokyklos dienų prisiminimais. Ar žinojote, kad mūsų direktorius norėjo tapti geografu, bet tapo matematiku? Aišku, dabar būtų sunku jį įsivaizduoti be matematikos vadovėlio rankoje ar truputį kreiduotos švarko rankovės. Direktorius papasakojo, kaip valgydamas košę gimnazijos valgykloje maloniai nustebo sutikęs Joniškėlio policijos komisariate dirbančias merginas. Jis džiaugėsi ir linkėjo, kad kuo daugiau jaunimo, baigusio mokslus, liktų Joniškėlyje.

KTU Panevėžio instituto atstovė skatino įsilieti į KTU  bendruomenę, nes Panevėžys yra arčiau namų, ten puikios studijų sąlygos.  KTU Panevėžio institute galima įgyti labai įvairių profesijų. Po linksmos gimnazistų dainos apie jūrininko profesiją Ramūnas Bačianskas, buvęs mūsų mokyklos mokinys, baigęs aukštąją jūreivystės mokyklą ir  tapęs  antruoju kapitono padėjėju, prisipažino, jog nuo vaikystės nesvajojo tapti jūreiviu, bet atsidūrė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Tuomet V.Giedrienė atkreipė mokinių dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta IT specialistų, fizikų ir įvairių sričių inžinierių. ŠU universiteto atstovas papasakojo lietuvio milijonieriaus Iljos Laurso sėkmės istoriją. Po to Darius Ežerskis, įgijęs informacinių technologijų specialybę VU  Matematikos ir informatikos fakultete, pasiūlė vertinti tai, ką moksleiviai dabar turime ­– mokytojų dėmesį, nes universitetuose daugiau teks dirbti savarankiškai, ieškotis informacijos patiems, niekas ant lėkštutės neatneš, bei palinkėjo visiems moksleiviams sėkmės ir drąsos, žengiant pasirinktu gyvenimo keliu.

Pasvalio darbo biržos direktorius Marijonas Žagūnis priminė, jog bedarbystė yra opiausia problema visoje Lietuvoje. Jis linkėjo mokiniams sėkmingai baigti mokslus ir garantavo, jog Pasvalyje darbo yra ir bus, nes dabar mūsų rajone ypač trūksta medikų, veterinarijos gydytojų ( mūsų rajone viena įmonė ieško veterinaro ar veterinarės, siūlo 4000 Lt atlyginimą ir niekaip neranda), buhalterių, miškininkų ir, ne tiek rajone, kiek šalyje, IT specialistų. Jis pridūrė, kad mūsų rajone yra vadybininkų ir teisininkų perteklius. Taip pat Pasvalio darbo biržos direktorius pranešė, jog kitąmet  bus skiriama naujų lėšų iš Europos Sąjungos fondų, kad specialistai, įgiję profesiją užsienyje, grįžtų dirbti į Lietuvą.

Aleksandro Stulginskio universiteto atstovai   pridūrė, kad ateityje trūks atsinaujinančių energijos šaltinių inžinierių ASU atstovai į mūsų gimnaziją atsivežė net gražiausia ir šauniausia pripažintą ASU studentę. Vienas iš ASU atstovų Albinas Pugevičius prisipažino, kad yra baigęs mūsų mokyklą ir direktorius jį mokė sunkaus matematikos mokslo. Jis priminė, kad Lietuvoje vis labiau trūksta žemės ūkio inžinerijos specialistų. Kitas ASU atstovas papasakojo istoriją apie vadybininką, „dėstantį sausainius prekybos centre IKI“ ir uždirbantį 1250 Lt, bei apie draugą, baigusį ASU, ir uždirbantį 3500 Lt. Šis ASU atstovas vėl pridūrė, kad atsinaujinančių energijos šaltinių specialistai yra „ant bangos“. Be to, ASU atstovai pasigyrė, kad jų universitete ruošiami vieni geriausių Lietuvoje žemės ūkio ekonomikos specialistai ir kad jų universitetas yra vienas iš dviejų Lietuvoje gavusių akreditaciją šešeriems metams.

Visiems pasidžiausgus švobiškiečių šokėjų pasirodymu, Panevėžio kolegijos atstovas, baigęs reklamos vadybą, priminė, jog jų universitete yra siūlomos 27 studijų programos. Buvusi mūsų mokyklos mokinė stiuardesė Gintarė Mellupe,  jau septynerius metus skraidanti po pasaulį, pripažino, kad Lietuvoje stiuardesės profesija nėra paklausi, dėl šios priežasties ji dirba Latvijoje.

Visus pralinksmino mokytojos Jolantos Giedraitienės vadovaujamų IIb klasės gimnazistų atliekama nuotaikinga daina apie daktarus. Visuomenės sveikatos biuro atstovė  mokiniams paaiškino, kuo visuomenės sveikatos biuro specialistų darbas skiriasi nuo gydytojų. Ji akcentavo vieną pagrindinį skirtumą, jog sveikatos biuro specialistai stengiasi žmones sveikatinti, kad jie kuo rečiau lankytųsi gydytojų kabinetuose. Ši specialistė pasakė įdomų faktą, jog, Google paieškos laukelyje įvedus žodį SVEIKATINIMAS, jis pažymimas kaip netinkamas.

Šiaulių valstybinės kolegijos atstovė išgyrė Joniškėlį, kuriame ne kartą lankėsi kaip gidė, netgi su užsienio turistais, gal šimtą kartų lietė stebuklingą akmenį. Taip pat nuotaikingai pristatė kineziterapeuto profesiją, primindama, kad šios profesijos atstovai, masažuodami ir padėdami žmonėms atlikti pratimus, „prikelia“ žmogų. Šiaulių valstybinės kolegijos atstovė pažadėjo visiems, atvykusiems į jų kolegiją, viską veltui parodyti, veltui papasakoti ir net apkabinti.

V. Giedrienė pristatė psichologo profesiją. Psichologai  –  tai ne žmogaus kūno, bet sielos gydytojai. Ji pakvietė psichologę Jolitą Stipinienę išsklaidyti visus psichologo profesiją gaubiančius mitus. Psichologė Jolita sakė, kad, norint dirbti psichologu,  pirmiausia reikia mylėti žmones. Taip pat ji paaiškino, kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto. Kai kurių mokinių nuostabai, psichologė prisipažino, kad psichologai ir psichoterapeutai mokosi visą gyvenimą. Jolita palinkėjo visiems sėkmės, svarbiausia, kad vieni kitus mylėtumėm.

Svečiams ir moksleiviams patiko smagus gimnazijos Mados teatro pasirodymas ,,Voro vestuvės“. Po to išgirdome patikimiausios profesijos atstovo gaisrininko patarimą: jei nesiskundžiate sveikata ir norite patirti adrenalino, tai stokite į ugniagesių gretas. Policijos akademijos atstovė pastebėjo, kad televizijos ekranuose rodomas policijos darbas smarkiai skiriasi nuo realaus darbo ir tik fiziškai ir psichologiškai stiprus žmogus gali būti policininkas. Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos atstovė, buvusi mūsų mokyklos mokinė Marija Krikščiūnaitė papasakojo, kad jų mokykla turi tarptautinį projektą su Italija, jų moksleiviai kasmet dalyvauja alternaryvios mados konkurse „Išprotėjęs ruduo“ ir įvairiuose floristų konkursuose. Biržų technologijų ir verslo centro atstovas didžiavosi savo mokyklos suteikiamomis galimybėmis mokiniams stažuotis užsienyje. Jis paminėjo, kad jų mokykla ruošia „žemiškų ir prieinamų“ profesijų atstovus. Žeimelio žemės ūkio mokyklos atstovai papasakojo, kad jų mokykloje mokytis gali ir mokiniai, kuriems sunkoka mokytis, kurie nebaigė pagrindinės mokyklos, bet taip pat daug mokinių nori įsigyti profesijas ir baigę vidurines mokyklas.

Padėkojusi svečiams už pasisakymus V. Giedrienė pakvietė mokinius į susitikimus su svečiais klasėse. Susitikimai vyko dviem srautais.

Šiaulių universiteto atstovai mūsų merginų būriui įteikė keletą lankstinukų apie ŠU studijas. Algimantas Laurutis, Jurgita Smilgienė ir Lietuvoje pačios šiaulietiškiausios pavardės savininkė Virginija Šiaulienė išsamiai pristatė studijų programas. Jie išdavė paslaptį, kad Vilniuje ypač trūksta vaikų darželių auklėtojų, kurias, vos baigusias ŠU studijas, tiesiog graibstyte graibsto. Už teisingai atsakytus du klausimus mūsų gimnazijos protas Miglė Pučetaitė buvo apdovanota prizais. Algimantas Laurutis pastebėjo, kad į  pirmąjį susitikimo srautą susirinko vien merginos, ir net keista, jog A. Lauručio matematikos paskaitas lanko net 80% merginų. Apie menų studijas pasakojo Virginija Šiaulienė, o apie pedagogines studijas Jurgita Smilgienė.

Antrajame sraute susitikome su KTU Panevėžio instituto atstovais Jonu Valicku ir Asta Valackiene. Pokalbis su šiais svečiais prasidėjo vos įžengus pro kabineto duris. Jie visiems mokiniams dalijo atvirukus ir knygeles su informacija apie jų instituto siūlomas studijas, tačiau po to mes net  nustebome, kai užuot reklamavę konkrečias studijų sritis jie ėmė girti mūsų mokyklos bendruomenę ir klausinėti, kas mums įdomu. Turiu prisipažinti, jog tokio šilto ir atviro suaugusiųjų ir mokinių bendravimo pavyzdžio seniai nemačiau. Mes uždavinėjome klausimus, susijusius su rūpimomis profesijomis, o jie mūsų klausinėjo, kur norime stoti, ir negailėjo praktiškų patarimų.

Abiturientai susitiko su buvusiais mūsų mokyklos mokiniais. Kaip jiems sekėsi, paklausėme  IVb klasės mokinę Saulę Anužytę.

Turėjome puikią progą susitikti su mūsų mokyklą baigusiais mokiniais. Atstovaudami skirtingoms profesijoms jie pasidalino savo patirtimi. Pirmiausia kalbėjo stiuardesė G.Mellupe. Sudomino tuo, kad būdama abiturientė nežinojo savo ateities planų, kaip yra įprasta šiandien, tačiau, išvykusi į Airiją, žavėjosi pilotais ir stiuardesėmis. Kaip pati teigė, būdama gera aktorė, mokėdama keletą kalbų, turėdama didžiulį užsispyrimą ir žavingą šypseną, pasiekė savo svajonės išsipildymo.Tačiau juokdamasi pridūrė, kad tapti stiuardese nepakanka vien būti gražiai. 

Taip pat jos buvęs bendraklasis Darius Ežerskis dalinosi savo, kaip IT specialisto, patirtimi, pateikė daugybę pavyzdžių, ką reikėtų daryti ir ko ne siekiant karjeros Lietuvoje. Nuširdžiai patarė, kaip elgtis pirmąjame pokalbyje dėl darbo, nes pačiam  tenka dirbti būtent šioje srityje. 

Taip pat susitikime dalyvavo ir Ramūnas Bačianskas, kuris papasakojo, kaip jaučiasi praktikantas, pirmą kartą turintis atlikti savo pareigas. Antrasis kapitono padėjėjas linksmai pasakojo, kaip sunku buvo  tuo metu paliktam valdyti laivą. 

Visi trys svečiai vieningai teigė, kad norint rasti darbą, siekti karjeros svarbiausia yra būti žingeindžiam, atkakliam ir šiltai bendraujamčiam. Nebijoti būti pirmam, klausti kvailų klausimų. Visi svečiai su šypsena liepė mylėti savo kalbų mokytojas, nes  tik kalbos šias laikais atveria visas duris. Šis susitikimas paliko didelį įspūdį, atsirado realių ir kartu artimų pavyzdžių, kuriais verta sekti.

Septintokams teko pabendrauti su policijos darbuotojais ir psichologais. Kaip ,,Karjeros planavimo diena“ patiko 7 b klasės mokinei Agnei Norvaišaitei?

Man didelį įspūdį paliko svečių pasakojimai apie profesijas ir mokyklas. Labai sudomino policininko profesija. Kiek įdomių dalykų sužinojau! Ypač nustebino psichologė Jolita, kuri per žaidimus padėjo mums suprasti, kaip atrodome kitų akimis. Norėčiau padėkoti ir vienuoliktokėms Gabrielei ir Austėjai, nes jų testai padėjo suvokti, kokia profesija man tiktų. Norėčiau, kad profesijų diena būtų ir kitąmet.

Karjeros dienos renginiai neaplenkė ir  5-6 klasių mokinių. Jie kūrė plakatus, kuriuose vaizdavo savo svajonių profesijas. Mokiniai tiesiog žavėjo savo išradingumu pristatydami plakatus. 5 – tų klasių moksleiviai ne tik pasakojo anekdotus apie savo būsimas profesijas, bet ir suvaidino situaciją, kurioje atsispindėjo geidžiamiausios specialybės (gaisrininkai, gydytojai, policininkai). Šeštokai įrengė scenoje kirpyklą ir puikiai atskleidė šio darbo specifiką. O 6a klasės mokiniai sukūrė ilgą eilėraštį apie tai, ką planuoja veikti ateityje.Šventės organizatorė ir vedėja V. Giedrienė džiaugėsi vaikų žiniomis apie profesijas, gyrė juos už aktyvumą ir visiems įteikė padėkos raštus už dalyvavimą.

Taigi ši diena, manau, visiems leido pamąstyti, pasvajoti, o kai kam gal ir realiai įvertinti savo būsimos karjeros galimybes. Dėkojame gimnazijos Karjeros planavimo grupei ir jos vadovei mokytojai Virginijai Giedrenei.

Evelina Plačiukaitė, IIIa(g) klasės mokinė

 

Svečių pristatytomis studijomis plačiau domėkitės:

http://www.su.lt/

http://www.svako.lt/

http://www.ikarpis.joniskelis.lm.lt/

www.ktu.lt

www.asu.lt/

www.panko.lt/

http://www.zzum.lt/

http://www.btvmc.lt/

karjeros diena2013-03-22+5-6kl 283 karjeros diena2013-03-22+5-6kl 269 karjeros diena2013-03-22+5-6kl 250 karjeros diena2013-03-22+5-6kl 234 karjeros diena2013-03-22+5-6kl 092 karjeros diena2013-03-22+5-6kl 025

Komentuoti su „Facebook “

4 Replies to “„Karjeros diena“ gimnazijoje

  1. Įdomu, kodėl panelės Adelės Karaliūnaitės nevalna vadinti panele, juk jos dukros pavardė taip pat Karaliūnaitė ir ji motinai neatstoja sutuoktinio. Matomai ne man suprasti šeimos paslaptis.
    Ačiū už nuorodą apie pasaulio pabaigą Londone. Seniai taip besijuokiau. Moteriškė praleido progą patylėti.
    Paskaičiau apie Karaliūnaitę, jos pacientų komentarus ir pasibaisėjau, kad ji sugebėjo taip prarasti sąžinę. Aš jai neduočiau gydyti net nušiurusios katės.
    „Pasvalio darbo biržos direktorius Marijonas Žagūnis priminė, jog bedarbystė yra opiausia problema visoje Lietuvoje. Jis linkėjo mokiniams sėkmingai baigti mokslus ir garantavo, jog Pasvalyje darbo yra ir bus, nes dabar mūsų rajone ypač trūksta medikų, veterinarijos gydytojų ( mūsų rajone viena įmonė ieško veterinaro ar veterinarės, siūlo 4000 Lt atlyginimą ir niekaip neranda), buhalterių, miškininkų.“ Kokia garantija, kad kol mokiniai įsigys šias specialybes, kad nepasikeis padėtis rajone ir neliks „basi ant ledo“.

  2. Dėkavoju poniai be diplomo, ypačiai už Jos gromatos pirmą dalį! Šičion, kaip sakė vienas ant visos Lietuvos žinomas ledo čiuožikas, dabartės gyvenantis Maskvoje, „statau“ 10 (dešimt!) balų! Dėl likusių dviejų pastraipų įvertinimo – kukliai tyliu… Net užpakaliu šliuoždamas ledu…
    ESMINGA pataisa (!!!): ponios Karaliūnaitės nevalna vadinti p a n e l e, bo ana turi dukrą, ant visos Lietuvos žinomą „Debesėlio“ interpretatorę ponią Gintarę K.
    Nemanau, kad su šiais plačiąjai visuomenei žinomais faktais nesutiktumėte?..
    Beje, jei jau Tamstai pristigtų žinių apie gyduoles, aštuonis kaminus, Londono metro ar raudonėlį, augintą Indijoje – maloniai prašome užsukti į alpukių svetainę (,,Žolininkė Adelė Karaliūnaitė Londone pamatė pasaulio pabaigą“; pasiguglinam ir rasim: ten tokia s n i e g u o l ė išmintim dalinasi; gaila, kad be s e n i ų b e s m e g e n i ų…).
    *futbolistas keistinas į futbolininkas – artėja gimnazininkų brandos egzaminai!.. Moki žodį – rasi kelią, regis, taip mokė toks įmitęs šiandien „lietuvininkas“ (TV neberodo, bo nebeatitinka ekrano išmatavimų…).

  3. Prašau neįžeidinėti panelės Karaliūnaitės,kad ji gydo žmonėms onkologines ligas tik su druska. Jai neblogai dar sekasi gydyti ir su išrūgomis. Kai google‘je perskaičiau, tai taip juokiausi. „Reikia gerai surauginti 3 l naminio pieno. Rūgpienį pašildyti, tik jokiu būdu neužvirinti. Varškę nukošti per drobelę, leisti jai nuvarvėti. Išrūgas supilti į trilitrinį stiklainį. Pasiūti delno dydžio drobinį maišelį. Susirasti kuo tamsesnį kiaušinio dydžio akmenėlį, jį švariai nuplauti ir įdėti į maišelio dugną. Prisiskinti žydinčių ugniažolių. Jas supjaustyti ir padalinti po 160 g. Vieną dalį sukimškite į maišelius su akmenėliu ir užriškite. Drobinį maišelį su žolelėmis ir akmenėliu panardinkite į stiklainį su išrūgomis. Pastatyti tamsioje, šiltoje vietoje, pridengti drobele ir rauginti 2-3 savaites.“ Na, manau, kad panele Karaliūnaite turėjo omenyje, kol atsiras dzykai.

    Panelei Karaliūnaitei ir jos patikliems pacientams.

    J.Ruolia: apie vėžį, kitas ligas ir žoleles
    Ar įmanoma onkologines ligas išgyti vien vaistažolėmis?
    Nepaisant vėžio formos, nėra jokių vaistažolių, galinčių pirminį vėžį išgydyti. Paaiškinsiu, kodėl. Visos vėžinės ląstelės pasidengia fibrinu ir taip pasislepia, kad organizmo imuninė sistema nebesugeba jų atpažinti. Taigi vaistažolių veikliųjų medžiagų molekulės nepasiekia paties vėžio telkinio. Šiuo atveju fitoterapijos tikslas – padaryti jas matomas: pamaitinti medžiagomis, kurias vėžinės ląstelės noriai įsisavina. Pirminis vėžys išpjaunamas peiliu, išgaudomas cheminiais vaistais, išdžiovinamas spinduliais.
    Kad ir kokias prekeiviai sektų pasakas apie vieną ar kitą stebuklingą žolelę, supraskite – tai melas. Vienintelis efektyvus būdas – kuo skubiau kreiptis į specialistus. Vėžio nepasieks nei ugniažolių, nei musmirių, nei kitų liaudies medicinos priemonių veikliosios medžiagos. Teatleidžia Viešpats žemaičiams už tai, kad išdusino pusę rupūžių. Brangūs žemaičiai, nelieskite jų visai, nes jų odoje nepriimtinų vėžiui medžiagų yra tik pėdsakai. Ir dar, nemeskite gyvų rupūžių į spiritą: jame jos tuštinasi, tad gausite tik nuostabią fekalijų trauktinę. Nesityčiokite iš gyvūnijos, nes ji atkeršys.“

    Vėžys
    Tyrimai atlikti Japonijoje ir Australijoje kad pažengęs vėžys pilve ir kauluose sėkmingai išgydomas. Šių rūšių vėžiu sergantys žmonės kasdien turi valgomą šaukštą medaus su arbatiniu šaukšteliu cinamono 1 mėnesį 3 kart į dieną.

  4. Laukiau laukiau dalyvių komentarų – nesulaukiau, todėl neiškenčiau.
    Gražios ir naudingos būta „dienos“! Kaip ir viskas, ką beorganizuotų mokyt. V. Giedrienė!! Mano galva, jos darbams tinka prancūziškas pasakymas apie špagą: laikyk kaip paukštę! Perspausi – uždus, atleisi – išskris!.. Regis, mokytoja visada supranta „aukso vidurio“ taisyklę ir puikiai ja naudoja. Ačiū.
    Dabar – vienas prašymas vienam iš berniukų, apsilankiusių „Kuranoje“: paaiškinkit man, senam pirdžiui, kuo skiriasi „bioetanolis“ nuo etilo spirito, išvaryto, tarkim, iš pašąlusių bulvių?..
    Dėl veterinaro (-ės) už 4000Lt. Taigi priešais gimnaziją viena tokia diplomuota gyvena! Geriau jau ana gydytų kates bei banguotąsias papūgėles (už 4k…), nei durnintų žmones, druskos pokeliu „gydydama“ onkologinius žmonių susirgimus.
    Dar toks klausimas man rados: o nesusibars šiauliečiai su Kauno KKI (sporto „universiteto“) rektoratu: mat ir šitie pagatavi Pasvaly kineziterapeutus nuo rudens rengti…
    O visiems jauniesiems: sėkmės Jums, ieškantiems ir, deja, ne visada randantiems! Nors, kita vertus, net Biblijoje būna krislas tiesos: „kas ieško – randa…“.
    Su šv. Velykomis visus: ir jaunus, ir senus, ir su kreiduotomis rankovėmis, ir padebesiais lakiojančias! Sveikatos, šeimos džiaugsmo, atkaklumo ir tvirtų kiaušinių!
    *kinezistas (tas, kur kine zyzia; kirčiuojama kaip gimnazistas…).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.