Kažkur…
Kažkas…
Kažką parašo
Baltajam popieriaus lape.
Kažkas po to paskaito,
Susimąsto…
Arba ne.
Kažkas…
Kažką parašo
Baltajam popieriaus lape.
Kažkas po to paskaito,
Susimąsto…
Arba ne.
Ir niekam nesvarbu,
Ką jaučia,
Ar nejaučia tas , kuris
Šalia dar buvo vakar,
O šiandien nebėra…
Kažkas
O šiandien nebėra…
Kažkas
Kažkur užmigo,
O gal ne…
Juk nesvarbu…
Esmė tame: –
Kad jo jau nebebus šalia.
O gal ne…
Juk nesvarbu…
Esmė tame: –
Kad jo jau nebebus šalia.
Žydruolė Garnytė
Komentuoti su „Facebook “
Pakibino mane Jūsų eilutės! Jautrios jos pasirodė.
Dar labiau jos tiks toms ir tiems, kuriems apie 16…
Tik atsargiau su veiksmažodžiu „užmigo“… Žmonės kalba, kad šiandien vėl „madingi“ visokie ten liuminaliai ar xanax’ai… Arba ne.
O gal mano lūpomis kalba vakarykščiai įspūdžiai, patirti žiūrint Prokofjevo „Romeo ir Džiuljetą“ per TV Mezzo ?..
Arba ne.