In memoriam Genia Urbaitė

genutė (600 x 903)

Genia Urbaitė

1956-2013

Ankstyvą balandžio tryliktosios rytą į amžinybę išėjo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Genia Urbaitė.

Genia Urbaitė gimė Sibire, tremtinių šeimoje. Tėvams grįžus į Lietuvą šeima apsigyveno Pakruojo rajone Klovainiuose. Į Šiaurės Lietuvą, į kaimyninio Pasvalio rajono Joniškėlio vidurinę mokyklą mokytoja Genia atvyko dirbti 1979 metais baigusi Vilniaus universitetą, iš kurio išsinešė ne tik meilę knygai, bet ir nuolatinį troškimą tobulėti, ieškoti, pažinti. Knyga, teatras, kelionės  buvo mokytojos Genios gyvenimas. Ir, be abejo, mokykla, kuriai atiduota daugiau kaip trisdešimt metų. Mokytoja  buvo nepaprasto darbštumo ir pareigingumo žmogus. Jai buvo svarbu kiekvieno vaiko širdyje pažadinti pažinimo troškulį, kuris vestų žmogų per gyvenimą neleisdamas sustoti, pasiduoti rutinai. Mokytojai svarbūs buvo jos auklėtinių, mokinių likimai, ji didžiavosi  ir džiaugėsi jų sėkmėmis. Mokytojai labai rūpėjo, kad kultūros šviesa būtų svarbi ir reikalinga mokiniams. Ne viena buvusių mokinių karta prisimena jos organizuotas ekskursijas, išvykas į teatrą. Ne vienam joniškėliečiui ji buvo tas žmogus, kuris pažadino šviesos, kultūros ilgesį. Mokytoja stengėsi pastebėti gabumus literatūrai, sudaryti sąlygas  jauniems žmonėms atsiskleisti.

Bendradarbiai pažinojo  Genią Urbaitę kaip puikią specialistę, principingą, reiklią sau ir kitiems, mėgstančią savo darbą ir nuoširdžiai dirbančią. Mokytojai rūpėjo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo įamžinimas, jos iniciatyva įkurtas rašytojos memorialinis kambarys. Ji aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, Sausio 13-ąją kartu su kitais pasvaliečiais budėjo prie Seimo. Jai, tremtinių dukrai, tautos laisvė buvo labai brangi.

Netekome puikios lituanistės, darbštaus žmogaus. Liko labai daug  nesužinota, neperskaityta, nepamatyta, nepasidalinta su kitais, nepasidžiaugta. Ankstyvą pavasario rytą užgeso gyvybė, bet žmogus išlieka gyvas atminty tų, kuriems jis buvo svarbus, brangus. Mokytoja Genia buvo svarbi ne tik mūsų gimnazijos bendruomenei, bet ir visam Joniškėlio kraštui.

Netekties valandą  nuoširdžiai užjaučiame mokytojos Genios Urbaitės artimuosius. Išėjus žmogui atminty pasilieka jo darbų šviesa, kartu praleisto laiko nuotrupos. Žmogus išeina iš gyvenimo, bet neišeina iš gyvųjų atminties.

Tebūnie lengva mokytojai Geniai jos gimtinės žemė.

Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos bendruomenė

Komentuoti su „Facebook “

Ką apie tai galvoji

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.