Stasys Antanas Bačkis

Netoli Joniškėlio  vaizdingose Mušos pakrantėse įsikūręs Pantakonių kaimas gali didžiuotis garbingu, išskirtiniu žmogumi, gimusiu čia prieš 107 (1906 m ) metus vasario 10 d. Lietuvos diplomatijos patriarchu, politiku, visuomenės  veikėju, teisės mokslų daktaru Stasiu Antanu Bačkiu.  1940-1990 m.  Lietuvos Respublikai atstovavęs diplomatas, 1991 m. perdavęs diplomatijos šefo pareigas užsienio reikalų ministrui Algirdui Saudargui, nuo Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įsigaliojimo dienos (1998 m. gruodžio 29 d.) turėjęs Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą, visą gyvenimą pašventė tarnystei Lietuvai. Ir neužmiršo savo tėviškės. 1996 m. rašytuose atsiminimuose „Pantakonių kaimas ir mano vaikystės metai“  puikiai atkuriamas Pantakoniuose išgyventų dienų vaizdas: „Kaimas yra gražioje vietoje, Mūšos kairiajame krante, prie pat upės. Mano tėviškė ir dar dvi sodybos buvo prie pat upės, atskirtos nuo jos tik nedidele pieva, be jokio pakilimo. Kitas kaimo sodybas skyrė kokiais penkiais metrais pakilusi pieva-lanka, pro kurią nebuvo matyti upės […]. Mūšų sodyba buvo gana didelė, joje — gyvenamasis namas — mūrinis, su gryčia ir seklyčia, ir pristatytas papildomas medinis namas, prijungtas prie mūrinio, kur buvo tik gryčia ir joje-  pečius,  valgomas stalas, pora lovų, staklės — įtaisas audimui. Sodyboje buvo pirtis, klėtis su dviem skyriais, kūtė-kiaulidė, avidė, statyta akmenimis […]. Prie kūtės — medinis priestatas — malkinė. Taip pat sodyboje –  klojimas ir daržinė.

Iš gimtųjų Pantakonių būsimą diplomatą išviliojo noras siekti mokslo. Pradžia – Joniškėlio pradžios mokykloje.  Iš jos kelias suko į Linkuvos progimnaziją, vėliau — Panevėžio vyrų gimnaziją. 1925 m.. pradėjo  studijuoti istoriją Lietuvos universitete, tais pačiais metais, gavęs Užsienio reikalų  ministerijos stipendiją, išvyko Paryžiaus  universitetą studijuoti teisės.  1928 m.  jam suteiktas universiteto teisės fakulteto teisės licenciato laipsnis. Tolesnes studijas ženklino viešosios teisės ir plitinės ekonomijos mokslų diplomai, 1930 m.  1930 m. baigtas  Paryžiaus universiteto tarptautinių  mokslų institutas.

stasys bačkis
Stasys Antanas Bačkis Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone.
Šaltinis: www.pasvalia.lt

Tapęs diplomuoti tarptautinės teisės specialistu 1930 m. pradėjo tarnybą Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje: 1930-1934 m. dirbo Politikos departamento sekretoriumi, 1934-1938 m. – užsienio reiklaų ministro asmeniniu sekretoriumi. Dalyvavo delegacijose: delegacijos generalinis sekretorius septyniose Baltijos santarvės užsienio reikalų ministrų konferencijose Kaune, Rygoje, Taline, delegacijos sekretorius ir delegato pavaduotojas Tautų sąjungos XVI, XVII ir XVIII posėdžiuose Ženevoje, delegacijos narys sekretorius 1937 m. vykusiuose Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos karūnavimo iškilmėse.

1938 m. paskitas Lietuvos pasiuntinybės pirmuoju sekretoriumi Paryžiuje, 1939 m. – pasiuntinybės patarėju. 1943 m. rugsėjį vokiečiams areštavus įgaliotąjį ministrą Prancūzijoje Petrą Klimą, tapo Lietuvos atstovu Prancūziojoje, šias pareigas ėjo iki 1960m., iki išvykimo į Vašingtoną. Čia toliau vykdė diplomatinę misiją: 1960-1977 m.  – patarėjas Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone, 1977-1987m. – Lietuvos atstovas JAV, o nuo 1983 m. gruodžio 24 d. perėmė garbingas Lietuvos diplomatijos šefo pareigas. 1989 m. Lietuvos atstovo JAV tarnyba perdavė Stasiui Lozoraičiui (jaunesniajam) ir grįžo į Paryžių. 1991 m. rugsėjo 6 d. ženklino diplomatinės tarnybos pabaiga. 1993 m. balandžio 27 d. Lietuva pasitiko visam laikui sugrįžusį S. A. Bačkį su žmona Ona Galvydaite – Bačkiene.

Dr. S.A. Bačkį pagrįstai galime vadinti mokslo žmogumi. Svarbiausias darbas – teisės daktaro disertacija „Le concordat entre la Lithuanie et le Saint-Siege“ („Lietuvos ir Šventojo sosto konkordatas“), apgintas Paryžiaus  universitete 1943 m. Atskirą dalį sudaro mokslinės studijos – „Katalikų bažnyčios doktrina apie tautų apsisprendimo teisę“ (1961),  „Socialinis krikščionybės pajėgumas“ (1965), „Sovietų sąjungos laikysena nacijų, tautybių bei Lietuvos atžvilgiu“(1974), „Akademijos 60 m. sukaktis“(1987), paskelbtos Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbuose ir išleistos atskirais atspaudais. 1952 m. suvaržytos diplomatinės veiklos sąlygomis išleista knyga „Peuples Opprimes. La tragedine des Etats Baltes“ (Pavergtos tautos. Baltijos šalių tragedija“), be pavardės, su parašu xxx. S.A. Bačkio rūpesčiu 1947-1949 m. leisti ir redaguoti 33 leidinio „Quoestions Lithuanienns, Documentation“ sąsiuviniai, 1951, 1955 ir 1958 m. – „Bulletin Lithuanien“.

Išskirtinė publicistinė žurnalistinė veikla prasidėjo 1929 m. J. Keliuočio redaguojamame  „Laimės kalendoriuje“ paskelbtu straipsniu „Šių dienų Europa“. Lietuvos, išeivijos, užsienio šalių spaudojepaskelbė per šimtą straipsnių politikos, teisės, visuomeninio socialinio gyvenimo klausimais. Bendradarbiavo „XX amžius“, „Naujojoje Romuvoje“, „Ryte“, „Karde“,  „Mūsų Vilniuje“, „Židinyje“, „Tiesos kelyje“ „Ūkininke“, „Aiduose“, „Karyje“, „Drauge“, „Dirvoje“.  Svarbūs straipsniai Prancūzijos spaudoje: „Voix Francaises“, „Revue Parlamentaire“.

Nemažai gyvenimo paskyrė visuomeniniam darbui. Aktyvus moksleivių, studentų organizacijų  narys. Studijų metais Paryžiuje – Lietuvos studentų draugijos narys ir pirmininkas,  1929 m. Budapešte, 1930 m. Briuselyje – Lietuvos studentų atstovas. Nuo 1936 m.- Lietuvių katalikų mokslo akademijos socialinės sekcijos vadovybės narys., išeivijoje inicijavo Lietuvių katalikų mokslo akademijos atkūrimą. 1931-1938 m. – buvo Valančiaus liaudies universiteto rektorius, 1935-1937m. – Lietuvių ir prancūzų susiartinimo draugijos sekretorius, nuo 1945 m. BALF‘o įgaliotinis Prancūzijoje, nuo 1950 m. – Centro ir Rytų Europos komisijos vicepirmininkas, nuo  1952 m. Lietuvių tautinio Europos Sąjūdžio komiteto vicepirmininkas, nuo 1953 m. — Lietuvių  intelektualų pabėgėlių Prancūzijoje  tautinės grupės valdybos narys. Rūpinosi  Oskaro Milašiaus atminimo įamžinimu, priklausė draugijos Association les amis de Milosz  garbės komitetui.

Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino I laipsnio (1996), Švedijos Šiaurinės Žvaigždės IV laipsnio (1935), Italijos Corona d‘ltalia II laipsnio (1937), Prancūzijos Garbės legiono Kazimiero laipsnio (1996) ordinais ir Vatikano  Šv. Grigaliaus Didžiojo IV laipsnio ordino garbės ženklu (1950). 1996 m. suteiktos Joniškėlio miesto ir Pasvalio garbės piliečio regalijos.

1996 m. švenčiant dr. S. A. Bačkio 90-ies metų jubiliejų, Pasvalio Mariaus Katiliškio biblioteka užmezgė ryšius su savo kraštiečiu, prasidėjo iki pat jo mirties (1999 m.) trukusi draugystė. Sukauptas didelis S. A. Bačkio archyvas (rankraščiai, prisiminimai, straipsniai, studijos, fotografijos, dokumentai, laiškai) saugomas šios bibliotekos rankraštyne. 2003 m. Pasvalyje viešėjęs diplomato sūnus J. E. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis lankėsi ir bibliotekoje, apžiūrėjo savo tėvelio archyvo dokumentus.

 

Albinas Kazlauskas

 

 

 

Komentuoti su „Facebook “

Apie autorių: Viktoras Stanislovaitis

Džiaugiuosi galėdamas Jums pasakoti apie didelį mažo Joniškėlio pasaulį. Turite naujienų? Pasidalinkite jomis su visais www.joniskelis.lt skaitytojais. Mūsų elektroninis paštas: joniskelio@gmail.com

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.