Juoktis dažnai ir iš širdies, laimėti protingų žmonių pagarbą ir vaikų meilę, pelnyti sąžiningų kritikų pripažinimą ir iškęsti netikrų draugų išdavystę, suprasti grožį, matyti puikiausius kitų jų bruožus, palikti po savęs pasaulį bent truputį geresnį: ar išauklėjus sveiką palikuonį, ar išpuoselėjus sodo lopinėlį, ar patobulinus visuomenės gyvenimą, žinoti, kad nors vienai gyvybei Žemėje kvėpuoti buvo lengviau, kad gyvenote joje ir Jūs. Štai kas yra sėkmė. Mums garbė ir privilegija gyventi šalia Jūsų, Gydytojau.
Komentuoti su „Facebook “
Miela Rolanda, kas yra moskitas galima ir nežinoti, bet savo gatvės pavadinimą reikėtų išmokti parašyti. Turbūt ne Savanrių, o Savanorių gatvė. Nesupratau prie ko pridėjote eeee aaa(kokia kalba?).
Sėkmės moksle.
Gerb. Daktare, neužsigaukit, kad lendu į sveikintojų eiles „be eilės“ (gi žinot, kaip būna: stovi užkulisiuose tvarkytojas su popierėliu – tas pirmas, anas – untras, o šitam su savo rožių kašyte išvis nevalna…). Tad nelaukiu, kol mažupių kliubai atliks savo priedermes ar rajono ekskomjaunuoliškos džomolungmos oficialiai nuritins kokį sveikinimų gniužulą… Kasdieniškai panaršiau ir, suradęs Jus, nesvietiškai apsidžiaugiau! SVEIKINU! Iš visos dūšios!
Mielas Daktare! Kiba tas veidrodis, palei kurį fotografavotės – kažkoks „neteisingas“, kaip iš Alisos šalies?! Nors vėlgi: žandukų raudonis nemeluoja – čia tas pats, MŪSŲ Daktariukas! Tad dar kartą: sveikinam, mylim, gerbiam, uvažuojam! Atminkit, Daktare, kad liko labai ir labai nedaug: tik 25 metai! Per kuriuos galima nudirbti visus darbus, kurių nesuskubote padaryti! Sveikatos, stiprybės ir – pirmyn!
P. S. Ponas Viktoras čia užsiminė apie „garbes ir privilegijas“. Nebebus, deja, tų „privilegijų“ gyventi „šalia“, tarkim, Pionierių gatvėje (oi, račiūniškai – Savanorių!), tačiau didele garbe laikyčiau, jei trumpam kieman pakviestumėte, kai kartą kitą metuose prasuku pro Jūsų trobą… Va, tada „gyvai“ ir pasveikinčiau Jus su tokiu gražiu Jubiliejumi!
Gerb. Daktare,
Nulinguoja, nuklysta tie metai
Tartum gervės padangėj rudens
Tik širdy ir sieloj jų verpetai
Vis dar karšta ugnele rusens
Jie primins kiek dainų išdainuota,
Išdalinta širdies šilumos.
Kiek daug dirbta, mylėta, svajota
Tik nuklydęs jų aidas kartos.
Tegul šis Jubiliejus Jums švies,
Ryškia ir nuostabia žvaigždele.
Tegul gyvenimo kelias liesis
Džiaugsmo, laimės, sveikatos versme…
Eeee aaa prisidedame. Kas toks moskitas?